Federalinės Rezervų Sistemos JAV paslaptys

Nė viena profesionali publikacija, įskaitant knygas ir straipsnius, nagrinėjanti finansinius, ekonominius ir valiutinius karus, nė karto nepamini FRS kaip esminės JAV karinio-žvalgybinio-finansinio komplekso dalies. FRS įsitraukimo į finansinius-ekonominius karus ir dalyvavimo ekonominėse agresijose faktas kategoriškai neigiamas ir tai daro tiek oficialūs amerikiečių administracijos pareigūnai, tiek FRS vadovybė. Nei viename leidinyje, skirtame amerikiečių žvalgybai arba nacionaliniam saugumui, FRS nefigūruoja kaip agentūra, turinti kažką bendro su žvalgybinėmis ar karinėmis funkcijomis. Dar daugiau – pats savaime tokio klausimo iškėlimas tuojau pat Vakaruose automatiškai susilaukia kaltinimų susižavėjimu sąmokslo teorijomis.

Išleista nemažai knygų apie FRS. Bene geriausios iš jų: J. Mulinso „Federalinės Rezervų Sistemos paslaptys“, V. Engdalio „Pinigų dievai. Volstritas ir Amerikos amžiaus mirtis“, Rono Polo „Pabaigti su FRS“, V. Katasonovo „Pinigų šeimininkai. FRS 100 metų istorija“. Jose galima rasti pakankamai patikimos, ypač istorinės informacijos. Tačiau bet kuri publicistinė knyga nuo pat pradžių skirta įrodyti vienokiai ar kitokiai tezei. Vadinasi, jos nepretenduoja į bešališkumą ir visų juridinių bei dokumentinių temos aspektų aprėpimą. Tokių darbų pasaulyje tėra vienetai. Bene geriausia iš jų – trijų tomų Allan H. Meltzer darbas „A History of the Federal Reserve, 1913-1986″. Kad suprastume realybę, naudingos ne tiek paradinės autobiografinės knygos, kiek mažais tiražais išleistos lekcijos, kurias parašė FRS atstovai P. Volkeris, A. Grinspenas ir B. Bernankė.

Visose tose knygose pateiktų duomenų suma leidžia kalbėti apie tai, kad FRS, kurią sukūrė konkreti bankininkų grupė, atstovaujanti Volstrito ir Sičio interesus, pavirto tikrąja to žodžio prasme atskira valdžios šaka ne tik JAV bet ir globaliniu mastu. Dažnai galima išgirsti apie antrą, trečią, net ketvirtą ir penktą valdžios šakas. Nebus perdėta teigti, kad metaforiška prasme FRS – tai nulinė valdžios šaka. Kai prie kokio nors skaičiaus pridedamas nulis, skaičius padidėja kelis kartus. Ir priešingai, jei kažkokį skaičių padauginsi iš nulio, tai gausime tą patį nulį. Taip ir su FRS. Nors, žinoma, FRS galimybės irgi ne begalinės.

FRS negali panaikinti istorijos ir ekonomikos vystymosi cikliškumo dėsnių, pakeisti turbulentiškumą, būdingą šiuolaikinei globaliai finansizuotai visuomenei, jos krizinio pobūdžio. Tačiau FRS ir dalinai nuo jos priklausomų kitų centrinių bankų galios visiškai pakanka, kad vienų šalių ekonomika būtų sužlugdyta, o kitoms šalims būtų užtikrinta gerovė. Kaip amerikiečių ir britų literatūroje neigiamas FRS dalyvavimas įgyvendinant praktinę karinę-žvalgybinę veiklą Amerikoje, tai pasikliaujama tuo, kad skaitytojas nieko nežino apie dokumentus, tame tarpe išleistus JAV Kongrese.

Dar 2005 metais JAV Kongreso tyrimų grupės koordinatorius М.A.Weiss paskelbė ataskaitą „Terrorist Financing: U.S. Agency Efforts and Inter-Agency Coordination“. Nors šioje ataskaita FRS nepriskiriama prie karinių ir žvalgybiniu struktūrų, joje demonstruojama šios organizacijos esminis vaidmuo realizuojant Įstatymą dėl atskaitomybės valiutinėse ir užsienio operacijose, Įstatymą dėl indėlio slaptumo, Įstatymą dėl pinigų ir finansų, Įstatymą dėl pinigų plovimo kontrolės, Trečiąjį Patriotinio akto skyrių ir t.t. Ataskaitoje aiškiai nurodoma, kad sankcijų politikos realizacija, pervedimų kontrolė, priemonių prieš fizinius ir juridinius asmenis, kurie kelia ar gali kelti grėsmę JAV nacionaliniam saugumui taikymas yra vykdomas JAV finansų ministerijos ir visų pirma jos struktūrų, kurias globoja ministro pavaduotojas terorizmo ir finansinės žvalgybos klausimais, glaudžiai bendradarbiaujant ir koordinuojant šią veiklą su FRS.

Be to, labai svarbu yra tai, kad nei Finansų ministerija, nei jai pavaldžios struktūros, tame tarpe FinCEN, neturi teisės kištis į FRS veiklą ir reikalauti iš šios organizacijos kokios nors informacijos. O štai FRS – priešingai – turi teisę gauti bet kokią jos funkcijoms reikalingą informaciją. Beje, per Kongreso posėdžius, susijusius su E. Snoudeno demaskavimais ir NSA reforma, paaiškėjo, kad būtent FRS turi teisę be jokių kliūčių gauti priėjimą prie bet kokių duomenų bazių, susijusių su finansinėmis transakcijomis ir aktyvais, kuriais disponuoja NSA.

Ataskaitose, skirtose Kongresui arba gautose iš atsakingų pareigūnų, davusių parodymus su priesaika per posėdžius Senate ir atstovų rūmuose esantys duomenys leidžia padaryti vienareikšmišką ir patikimą išvadą, kad būtent FRS valdytojų taryba turi visiškai pilnus duomenis, tame tarpe gaunamus realaus laiko režimu, apie valiutines, finansines, investicines rinkas ir dar daugiau – apie finansinius srautus ir netgi, esant būtinybei, apie konkrečius pinigų pervedimus ir aktyvus, susijusius su vienais ar kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis.

Iškyla klausimas: o kam FRS reikalingi visi tie informaciniai turtai ir kaipo jais organizacija gali pasinaudoti? Formaliai svarbiausia FRS funkcija yra kredito palūkanų nustatymas, pinigų emisijos valdymas, bankų priežiūra ir reguliavimas ir panašiai. Be to, reikia atkreipti dėmesį į tokią labai svarbią FRS funkciją kaip JAV finansinės sistemos stabilumo ir vientisumo užtikrinimas. Kas slypi už pastarosios funkcijos, buvo papasakota senato posėdyje dėl įstatyminių aktų, susijusių su kova prieš pinigų plovimą, terorizmo finansavimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Posėdis įvyko 2004 metais, o tarp pasisakiusių buvo FRS valdytojų tarybos narė Siuzen Šmidt Bais.

Tarp kitų klausimų ji buvo paklausta, kaip FRS sąveikauja šiame darbe su finansų ministerija ir jos struktūromis, susijusiomis su finansine žvalgyba ir kova su finansiniu terorizmu. Siuzen Bais atsakė, kad FRS veikla šiose sferose visiškai suderinta su finansų ministerija. Visi skirtumai slypi darbo metoduose. Finansų ministerija veikia griežtai pagal įstatymų numatytomis kompetencijomis, atlikdama griežtai numatytas procedūras, o FRS, remdamasi savo statusu, sprendžia iškylančius klausimus neformaliu pagrindu.

Pateiktas aukščiau sakinys – tai smarkiai suspausta citata. Išvertus iš kongresmenų kalbos į normalią žmonių kalbą, ji reiškia, kad FRS sprendžia savo uždavinius nedokumentuotu būdu, t.y., trumpiau sakant, metodais, kurių nereguliuoja JAV įstatymai.. Šita aplinkybė šiaip jau nekelia nuostabos, kadangi JAV konstitucijos 4 dalies 1-ame straipsnyje parašyta: „…spausdinti pinigus, reguliuoti jų vertę, o taip pat užsienio valiutų vertę ir nustatyti svorio matus“ privalo JAV Kongresas. Faktiškai gi tuo užsiima FRS.

Atitinkamai finansiniai-ekonominiai karai, kuriuos reguliuoja tarptautiniai susitarimai ir reikalauja JAV Kongreso sankcijos, o kartais – suderinimo su Amerikos sąjungininkais ir partneriais, karai, kuriuose naudojami tokie instrumentai kaip sankcijos, sąskaitų bei aktyvų blokavimas ir t.t. – turi būti kariaujami pasitelkus JAV finansų ministeriją ir jai pavaldžias struktūras. Tuo tarpu realiai finansiniais-ekonominiais karais ir investicinėmis agresijomis be ministerijos žinios ir neretai pažeidžiant įstatymus, užsiima FRS ir su ja susiję finansiniai institutai.

Be valstybinių struktūrų, turinčių įvairius statusus, JAV žvalgybiniam-kariniam-finansiniam kompleksui priklauso privačios struktūros ir kitos, dar keistesnės organizacijos, apie kuriuos bus kalbama kitą kartą.