Sveikatos patarimai užpuolus trydai

Kai dėl vienokios ar kitokios priežasties skrandžio sultys tampa nekokybiškomis – nepagamina organizmas skrandyje profermento pepsinogeno ar/ir druskos rūgšties, tuomet pro šį natūralų apsauginį barjerą prasmunka tie mažieji pasaulio sutvėrimai, kurie mūsų organizme nėra labai pageidaujami, ir tada, kai jau užverda kova už būvį tarp patologinių ir draugiškų bakterijų jūsų viduriuose, pasijuntate nelabai kaip – suka vidurius ir išryškėja reiškinys „tupiu, tupiu ir dar noriu“. Ir kaip gi tokiu atveju elgtis?

Žinoma, galima vienos iš pauzių tarp patupėjimų metu nulėkti vaistinėn ir nusipirkti kokios nors „tručyznos“, kurią išgėrus bus organizme išgalabintos ir tos patologinės, ir tos, kurios mums duotos nuo gimimo (jų, beje, neatstatysite jokiais miltukais, jogurtukais ar kapsulėmis iš vaistinės) – gyvenančios ant žarnos sienelės ir maitinančios visą aplink storąją žarną esančią limfinę sistemą. Ar toks metodas geras? Suprantama, kad ne. Žvelgiame į tuos senus laikus, kai nebuvo fabrikų pavadinimu „Sanitas“ ir bandome pasiaiškinti kaip elgdavosi ir ką vartodavo tokiais atvejais pasaulio išmintingieji. Mintis sugeneruoja gerai žinomą frazę „ir maistas, ir vaistas“, pasiūlydama paieškoti informacijos kuo gi gydė jos autorius dėdė daktaras Hipokratas pratrydusius. Kas šiuo atveju buvo tas maistas ir vaistas. Pasirodo, kad šis išminčius naudojo labai naudingų vaisių – granatų žievelių tirpalą – universalų vaistą ir ginklą prieš daugelį patologinių žmogui bakterijų. Kokios bakterijos nemėgsta šio gėrimo ir kaip greitai jos yra įveikiamos?

Dizenterija – per 5 valandas.
Salmoneliozė (apie 400 štamų) – per 5 valandas.
Cholera – per 5 valandas.
Vidurių šiltinė – per 5 valandas.
Helicobakteris pylori – per savaitę.
Žaizda plonojoje žarnoje – per savaitę.
Kolitas storojoje žarnoje – per savaitę.
Disbakteriozė (jei dar galutinai neišnaikintos originalios nuosavos bakterijos antibiotikais) – per savaitę.
Apendicitas (jei nėra dar trūkęs ar visiškai užpūliavęs) – per 5 valandas.

Kaip elgiasi granatų žievelių tirpalas in vivo neaišku, bet už tai aišku kokie rezultatai būna jį panaudojus in vitro, tai yra mėgintuvėlyje. Mėgintuvėlyje, pagal toliau duotą receptą paruošto tirpalo vienu mililitru (vienu gramu) buvo užmušta: 1 milijardas (10⁹) choleros mikrobų, 0,1 milijardo (10⁸) salmonelių, 0,1 milijardo (10⁸) dizenteriją sukeliančių mikrobų. Gal būt granato žievelių tirpalas būtų įveikęs ir 10¹⁰ mikrobų, tačiau eksperimento metu buvo atsisakyta tokio bandymo, nes tokio kiekio pavojingų mikrobų nesuteikė medicinos įstaiga, paaiškinus, kad ir taip jau yra eksperimentuojama su atominės bombos ekvivalentu. Po to, kai buvo tirpalu įveiktas 10⁶-10⁷ (0,001-0,01 mlrd.) mikrobų ląstelių, medikai negalėjo patikėti ir panoro pakartoti eksperimentą – geriausi farmacijos siūlomi tesugeba įveikti 10⁵ (šimtus tūkstančių) mikrobų. O jeigu dar įvertinti tai, kad granatų žievelių tirpalo koncentracija buvo apie 1-2 kartus mažesnė, negu lyginamųjų farmacinių preparatų, tai gauname, kad granatų žievelių tirpalas yra apie 5-6 kartus efektyvesnis už farmacijos siūlomus nuodus. Bet kuriam, studijuojančiam giliau fiziką, yra žinoma, kad jei atrastas naujas yra pažangesnis už seną 2-3 kartus, moksle tai vadinama naujo efekto atradimu.

Cheminiai preparatai (pavyzdžiui antibiotikai) naikina viską iš eilės be pasirinkimo, priversdami organizmą kovoti už išlikimą, ne tik nuo bakterijų, bet ir nuo vaistų poveikio. Granatų žievelių tirpalas gi naikina tik patologines bakterijas. Medicinos autoritetai teigia, kad kovai su kiekvienu mikrobo štamu reikia kurti atskirą medžiagą, tačiau realus gyvenimas rodo kitaip – granatų žievelių tirpalas yra universalus.

Dėdė Hipokratas granatų žievelių tirpalu gydė dizenteriją. Apie tai galima rasti to meto istoriniuose šaltiniuose. Hipokratas prieš 2500 metų dizenteriją išgydydavo per 5 valandas, dabartiniai gydytojai su šia liga kovoja keliasdešimt kartų ilgesnį laiką.

Kaip gi ruošiamas ir kaip vartojamas šis unikalus granatų žievelių tirpalas?

Vandens ir sausų granatų žievelių santykis turi būti 20:1. Į pašildytą indą – stiklinę, puodelį... įdėti 10-12 gramų sausų granato vaisiaus žievelių ir užpilti jas 200 ml verdančio vandens (galima dėti ir į šaltą vandenį, o po to užvirti, bet nevirinti). Užpiltą indą uždengti ir leisti pastovėti 25-30 minučių, o po to galima pradėti gerti. Žievelių iš tirpalo neišimti. Kai tiktai užpilamas tirpalas verdančiu vandeniu, gydymo procesas prasideda ir besigydantis ar gydomas asmuo turi pats šiame procese dalyvauti.

Visiems minėtiems susirgimams tirpalas ruošiamas vienodai, skiriasi tik vartojimas.

Dizenterijos, salmoneliozės, šiltinės, choleros, apendicito gydymui per 5 valandas vartoti taip:

1.Po 25-30 minučių nuo verdančio vandens užpylimo išgerti pusę paruošto tirpalo. Žievelių iš likusio tirpalo neišimti, indą uždengti. Jeigu po 10 minučių pasijusite sveiku, reiškia buvo eilinis skrandžio sutrikimas ir daugiau viduriavimo ar vidurių užkietėjimo nebus – galite drąsiai keliauti kur norite.

2.Jeigu po 10 minučių nepasijutote sveiku, vadinasi turite vieną iš išvardintų sukėlėjų savyje ir turite likti namie ir po 3 valandų išgerti likusį tirpalą. Gydymo procesas vyksta 3 valandas (su tirpalo gaminimu – 3,5 val), o pasveikstama po 5 valandų nuo gydymo pradžios.

Žaizdų žarnyne ir skrandyje, kolito, disbakteriozės gydymui per savaitę vartoti tirpalą taip:

1. Pradėti gerti tirpalą 25-30 minutės po užpylimo. Gerti nevalgius taip : po 25 ml tik nubudus, vidurdienį, po pietų ir prieš miegą, tai yra per dieną išgerti 100 ml.

2. Tirpalą gerti tik kas antrą dieną – 1, 3, 5, 7 dieną gerti, o 2, 4, 6 – ne.

3. To paprastai pakanka, kad išgyti, tačiau esant reikalui, galima gydymą pakartoti, bet ne anksčiau kaip po savaitės nuo pirmo gydymosi.

4. Gydymo metu žievelių iš tirpalo neišimti.

5. Gydymo procesui kenkia alkoholio vartojimas, ypač tomis dienomis, kai tirpalas geriamas.

Granatų žievelių tirpalas gali būti naudojamas ir kaip dezinfekcinė priemonė gyjant žaizdoms – į minėtą tirpalą sumirkomas medvilninis audinys ir juo drėkinama žaizda kol ši užgyja.

Važiuojantys į tokius kraštus, kaip Indija ar Turkija, kur valgote ir geriate nelabai aišku ką, visada pravartu su savimi turėti džiovintų granatų žievelių – jei ir nebus galimybės užsivirti tirpalo, tai suvalgius sausą gabalėlį žievelės, jis svetimtautėms bakterijoms labai nepatiks.

Toliau p tiems, kurie skaito rusų kalba – neįtikėtinas nutikimas, kuriame pagrindinis veikėjas buvo tie patys vaisiai – granatai.