Sveikatą lemia virškinimo trakto mikroflora?

Sergantys neurologinėmis ligomis kreipiasi į neurologą, jaučiantys psichikos negalavimus tikisi psichiatro pagalbos, netikėtai atsiradus alergijai skubama pas alergologą. Tai logiška, bet ne visai teisinga. Moksliniai tyrimai rodo, kad dėl daugelio ligų gali būti kalta sutrikusi virškinimo sistemos mikroflora!

Veikia smegenis?

Smegenys siunčia signalus virškinimo sistemai, todėl patiriant stresą jos veikla gali sutrikti. Moksliniai ty-rimai rodo, kad egzistuoja ir atvirkščias procesas, t. y. virškinimo sistema siunčia signalus smegenims. Ji netgi perduoda daugiau informacijos nei smegenys virškinimo sistemai. Amerikiečių neurologas ir Amerikos mitybos koledžo narys dr. Davidas Perlmutteris teigia, kad žmogaus neuropsichinę būklę lemia virškinimo trakte gyvuojančių bakterijų balansas. Kalifornijos (JAV) universitete atliktas tyrimas su grupe savanorių. Mėnesį du kartus per dieną trečdalis tiriamųjų valgė jogurto su probiotikais, antras trečdalis gaudavo jo pakaitalo be probiotikų, trečias trečdalis maitinosi įprastai. Rezultatai parodė, kad jogurto su probiotikais valgiusių dalyvių už emocijas atsakingų smegenų daių aktyvumas sumažėjo. Jų psichika tapo stabilesnė, sumažėjo neuropsichinių sutrikimų rizika. Gaunant užtektinai probiotikų slopsta nerimas ir mažėja depresijos tikimybė. Žarnyno bakterijos atsakingos už sklandžią hormonų, pvz., dopamino ir serotonino, gamybą. Pastarojo stygius ypač susijęs su depresija. Štai kodėl ją gydyti medikamentais, keliančiais serotonino lygį smegenyse, gali būti neveiksminga, o subalansuota mityba gali padėti.

Reguliuoja genus?

Manoma, kad genai lemia vos 10 % ligų, kuriomis galime susirgti. Likusieji 90 % yra lemiami aplinkos veiksnių. Vienas jų yra organizmo mikroflora. Mokslininkai įsitikinę, kad virškinimo trakto mikroflora turi įtakos genų ekspresijai, gali suaktyvinti arba nuslopinti tam tikrus genus. Viskas priklauso nuo to, kokie mikroorganizmai dominuoja virškinimo trakte. Dr. D. Perlmutteris primena, kad žmogaus genomas nekito tūkstančius metų, bet dabar, keičiantis gyvenimo sąlygoms ir įpročiams, kartu virškinimo trakto mikroflorai, daroma milžiniška įtaka genams.

Gresiančios ligos

• Imuninės ligos. Pašlijus mikroflorai virškinimo sistemoje, gali nusilpti imunitetas ir sutrikti organizmo gebėjimas atskirti pavojingas bakterijas nuo įprastinių. Tai skatina vystytis įvairias autoimunines ligas.
• Cukrinis diabetas. Manoma, kad II tipo cukrinis diabetas susijęs su virškinimo sistemos mikrofloros pokyčiais. Olandų mokslininkas dr. Maxas Nieuwdorpas, atlikdamas bandymus su 250 savanorių ir taikydamas jiems ekstremalų gydymą – fekalijų persodinimą, įrodė, kad pakeitus mikroflorą ligą galima išgydyti.
• Nutukimas. Virškinimo trakto bakterijų balanso pokyčiai gali padidinti antsvorį, nes pastebėta, kad dominuojančios kai kurios bakterijos gali didinti alkio jausmą ir skatinti persivalgyti.
• Autizmas. Jeigu per pirmąsias 20 gyvenimo dienų sutrikdoma normali kūdikio žarnyno mikroflora, sutrinka imuninės sistemos vystymasis. Tai gali lemti autizmą, kognityvinių funkcijų sutrikimą, šizofreniją, sklerozę, Parkinsono ar Alzheimerio ligas.
• Krono liga. Liga dažnai siejama su tam tikrų bakterijų pagausėjimu virškinimo sistemoje. Jos lemia nenormalų imuninį atsaką. Gali išsivystyti ir kitų virškinimo sistemos ligų, pvz., opinis kolitas ar dirgliosios žarnos sindromas.
• Reumatoidinis artritas. Jis gali vystytis dėl kai kurių bakterijų trūkumo ar naudingųjų ir žalingųjų bakterijų disbalanso.

Būdai normaliai mikroflorai palaikyti

• Saugotis genetiškai modifikuotų produktų ir pesticidų. Mumyse gyvenančios bakterijos minta tuo, kuo mintame mes. Jos tikisi gauti įprasto maisto, kokį žmonės vartoja jau tūkstančius metų. Kai valgoma genetiškai modifikuotų produktų, bakterijos susiduria su tuo, ko nepažįsta. Tai trikdo normalų jų balansą. Žalingai veikia ir pesticidais apdoroti maisto produktai. Jų gausu atvežtiniuose vaisiuose (ypač citrusiniuose) ir daržovėse. Jeigu įmanoma, reikėtų rinktis ekologiškuose ūkiuose auginamus maisto produktus.
• Natūraliai gimdyti. Cezario pjūvio metu gimę mažyliai tris kartus dažniau serga aktyvumo ir dėmesio sutrikimu ir du kartus dažniau autizmu. Didėja nutukimo, I tipo diabeto, alergijos, astmos rizika. Dėl visko kaltinama netinkama mikroflora. Naujagimis pirmųjų bakterijų gauna gimdamas. Jeigu gimsta per gimdymo takus, perima dalį motinos bakterijų, daugiausia laktobakterijų. Jos atlieka apsauginę funkciją. Per Cezario pjūvio operaciją pasaulį išvysdamas mažylis gauna atsitiktinių bakterijų. Jų sudėtis priklauso nuo aplinkos. Šiuo atveju mažylis neįgyja apsaugos nuo pavojingų bakterijų.
• Maitinti krūtimi. Krūtimi maitinamų kūdikių žarnyne vyrauja bifidobakterijos, o mišiniais maitinamų mažylių žarnyno mikroflora panaši į suaugusiųjų. Bifidobakterijos itin svarbios kūdikystėje, nes saugo organizmą nuo infekcijų.
• Vartoti probiotikų ir prebiotikų. Svarbu valgyti užtektinai maisto produktų su probiotikais ir prebiotikais, nes jie skatina augti naudingąsias bakterijas. Daugiausia šių medžiagų yra fermentuotuose maisto produktuose: raugintose daržovėse, jogurte, kefyre, duonos rauge ir kt. Naudingi maisto papildai su probiotikais. Norint užtikrinti tinkamą prebiotinių skaidulų kiekį organizme, svarbu valgyti kuo daugiau šviežio, termiškai neapdoroto maisto, ypač vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų. Įrodyta, kad vartojant daugiau skaidulų slopsta alerginio rinito ir kvėpavimo sistemos ligų simptomai.
• Vengti antibiotikų. Antibiotikai ardo natūralią mikroflorą ir didina uždegimų, nutukimo ir kitų ligų riziką. Jų reikėtų vartoti tik tada, kai tai neišvengiama. Po gydymo antibiotikais būtinas probiotikų kursas. Nereikėtų žavėtis antibakterinių savybių turinčiais produktais, nes jie keičia natūralią organizmo mikroflorą.
• Riboti cukrų ir fruktozę. Cukrus skatina augti patogenines bakterijas ir grybelius bei gali turėti įtakos storosios žarnos vėžiui atsirasti. Fruktozė didina disbiozės ir virškinimo trakto uždegimų riziką. Itin svarbu vengti rafinuoto cukraus.