Didelė mažų mikroorganizmų įtaka sveikatai

Mokslininkų atlikti tęstiniai tyrimai įrodo, kad žarnyno bakterijų kolonijos, virusai ir bendra virškinimo trakto mikroflora gali daryti tiesioginę įtaką žmonių sveikatai, kartais net tapti ilgą gyvenimo trukmę lemiančiu veiksniu. Spėjama, kad sveikos žarnyno mikrofloros pagrindas yra subalansuota dieta, kuri atkuria naudingųjų žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Tokioje dietoje neturėtų būti daug perdirbtų maisto produktų ir gyvulinio maisto, užteršto antibiotikais. Taip pat mokslininkai tikina, kad svarbu vengti vaistams atsparių bakterijų štamų, kurių dažniausiai aptinkama gydymo įstaigose. Tikėtina, kad būtent subalansuota žarnyno mikroflora yra raktas į žmonių ilgaamžiškumą, rašo Farmarkesa.

Žarnyno bakterijų svarba

Žarnyno bakterijos labai svarbios bendrai sveikatai, o netaisyklinga mityba gali smarkiai pakeisti žarnyno mikroflorą. Cukrumi minta sveikatą žalojančios bakterijos, mielės ir grybeliais, galintys pakenkti labiau nei pats cukrus.

Taisyklingai maitinantis skatinamas naudingųjų žarnyno bakterijų dauginimasis. Jų teigiamos savybės padeda puoselėti žmogaus sveikatą. Turbūt ne kartą teko pastebėti, kad moksliniuose straipsniuose probiotikų siūloma vartoti norint atsikratyti daugelio sveikatos problemų, tarp jų nutukimo, diabeto, depresijos ir įvairių širdies ligų.Rusijos neurologė Natasha Campbell-McBride (GAPS dietos kūrėja) teigia, kad moters virškinimo trakto mikroflora gali turėti įtakos jos kūdikio sveikatai. Jei vaiko žarnyno mikroflora sutrikdoma nuo pat gimimo, ateityje gali kilti didesnė rizika sirgti neurologinėmis ligomis, atsirasti elgesio problemų.

Natūraliai žmogaus mikrofloros disbalansas dažniausiai siejamas su žarnyno sutrikimais, pradedant nuo  lengvų negalavimų iki sunkių uždegiminių žarnyno ligų (UŽL), tokių kaip Krono liga ir opinis kolitas.

UŽL – dažna problema, turinti rimtų pasekmių

Krono liga ir opinis kolitas yra uždegiminės žarnyno ligos. Maždaug 1,6 mln. JAV gyventojų kovoja su UŽL, kasmet jos diagnozuojamos 70 000 naujų pacientų. Šioms abiem būklėms būdingi simptomai:

• dažnas viduriavimas, pilvo spazmai ir stiprus skausmas;
• kraujavimas iš tiesiosios žarnos;• kūno masės kritimas;
• nuovargis;
• pykinimas ir karščiavimas.

Opinis kolitas ir Krono liga yra autoimuninės ligos, jos gali turėti rimtų pasekmių, jei nediagnozuojamos laiku. Simptomai, susiję su šiomis būklėmis, sukeliami žarnų uždegimo, o pastarasis padi-dina riziką atsirasti žarnyno nepraeinamumui, pūliniams, žarnyno perforacijoms ir gaubtinės žarnos vėžiui.

Žarnyno bakterijų įtaka imunitetui

Naujausi tyrimai rodo, kad virškinimo trakto bakterijos gali būti atsakingos už hiperaktyvų imuninį atsaką, nuo celiakijos iki maisto alergijų ir padidėjusio jautrumo maistui.Vadovaujantis PSO skaičiavimais, 1–3 % suaugusiųjų ir 4–6 % vaikų visame pasaulyje yra alergiški bent vienam iš septyniasdešimties maisto alergenų.

Maisto produktai, sukeliantys sunkiausių reakcijų, yra glitimas, jūrų gėrybės, kiaušiniai, žemės riešutai, sojos, pienas. JAV mikrobiologų bendruomenė praneša:

Alergijos sukeliamos per daug aktyvaus imuninio atsako į svetimkūnių daleles ar baltymus. Yra keletas teorijų, kodėl taip atsitinka, tačiau higienos hipotezė yra labiausiai paplitusi ir vyraujanti. Pagal ją, didėjantis alergijų skaičius yra lemiamas šių laikų galimybės lengvai gauti antimikrobinių preparatų ir manijos naudoti daug  dezinfekantų.

„Per švarus“ gyvenimas galiausiai privedė prie to, kad žmonės nuo pat mažens susiduria su per mažai mikrobinių kolonijų. Mikrobai būtini normaliam imuninės sistemos vystymuisi, taigi ir normaliam imuniniam atsakui į nepatogeninius mikroorganizmu).Vaikai, gimę turėdami mažai bifidobakterijų, patiria didesnę riziką susirgti alergija. Tam tikrų žarnyno bakterijų buvimas kūdikystėje yra svarbus dėl kelių priežasčių. Jos ne tik turi įtakos sveikatai, bet ir sąveikauja su kitais mikrobais, todėl skatinamas kūdikių T-ląstelių brendimas. Nevykstant šiai sąveikai vaiko imuninė funkcija neužtektinai vystosi ir lieka silpnesnė.

Ką daryti sergantiems Krono liga?

Sprendžiant Krono ligos problemą, reikia imtis dviejų strategijų: vengti dalykų, kurie gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą, ir įgyvendinti mitybos strategijas, kurios maitina naudinguosius mikroorganizmus. Žarnyno bakterijos yra labai pažeidžiamos gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių, įskaitant šiuos produktus, kurių geriausia vengti:

• rafinuotas cukrus ir perdirbta fruktozė,
• rafinuoti grūdai, ypač tie, kurių sudėtyje yra glitimo,
• perdirbti maisto produktai (dažnai maisto priedai, pvz., emulsikliai, būna specifiškai susiję su Krono liga ir opiniu kolitu),
• antibiotikai (įskaitant antibiotikus, kuriais gydyti mėsiniai gyvuliai),
• chloruotas ir fluoru papildytas vanduo,
• antibakteriniai muilai,
• žemės ūkio chemikalai ir pesticidai,
• pasterizuoti pieno gaminiai.Visi šie veiksniai išbalansuoja žarnyno mikroflorą.

Nors kai kurių yra visur ir jų gali būti sunku išvengti, tačiau tai nėra neįmanoma. Tiesiog keičiant savo mitybą, reikėtų didžiausią dėmesį skirti neperdirbtam maistui (idealiu atveju rinktis vietoje auginamą organinį). Tada bus žymiai sumažintas cukraus kiekis ir automatiškai ribojamas susidūrimas su antibiotikais ir žemės ūkio chemikalais.

Nesubalansuotos žarnyno mikrofloros požymiai

Kaip suprasti, kad žmogaus sveikata blogėja dėl sveikųjų bakterijų virškinimo sistemoje trūkumo? Šie požymiai yra ženklai, kad nesveikosios bakterijos „karaliauja“ žarnyne ir kad laikas imtis veiksmų (net jei nediagnozuota UŽL):

• dujų kaupimasis ir pilvo pūtimas,
• vidurių užkietėjimas arba viduriavimas,
• nuovargis,
• pykinimas,
• galvos skausmai,
• potraukis saldumynams ir rafinuotų angliavandenių maisto produktams.

Maisto produktai, kurie padeda užkirsti kelią ir išgydyti UŽL

Žarnyno mikrofloros atkūrimas vartojant probiotikų turėtų būti vienas svarbiausių gydymų. Tradiciškai fermentuoti ir išauginti nepasterizuoti maisto produktai turi užtektinai naudingų, sveikų bakterijų ir gali būti lengvai pagaminami. Be fermentuotų daržovių, šviežio pieno, kefyro ir (arba) šviežio pieno jogurto, yra kitų specifinių maisto produktų, kurie yra svarbūs, kovojant su UŽL:

• Mėlynės. Turtingos antioksidantų, vitaminų ir ląstelienos. Tyrimų duomenimis, mėlynės gali padėti sumažinti simptomus ir apsaugoti nuo žarnyno uždegimo (opinio kolito). Mėlynių apsauginis poveikis UŽL yra dvejopas. Pirma, šios uogos turtingos polifenolių, jie turi antimikrobinį ir antioksidacinį poveikį. Kai jų vartojama kartu su probiotikais, kompleksas sumažina ne tik uždegimą sukeliančių bakterijų kiekį, bet ir pat padidina sveikatą skatinančių laktobacilų kiekį.Be to, mėlynių skaidulos nėra visiškai suvirškinamos storosios žarnos, todėl medžiagoms, kurios gali sukelti uždegimą, neleidžia liestis prie žarnyno audinių. Kenksmingieji dariniai įtraukiami į mėlynių skaidulas, tad nedaro organizmui žalos, o vėliau drauge su jomis pašalinami natūraliu būdu.Mėlynės taip pat gali apsaugoti nuo gaubtinės žarnos vėžio, jose yra antioksidantų junginys, vadinamas pterostilbenu. Šis junginys slopina genus, skatinančius uždegimus, nes jie, kaip manoma, yra rizikos veiksnys gaubtinės žarnos vėžiui atsirasti. Mėlynės taip pat yra geras elago rūgšties, saugančios nuo vėžio, šaltinis.
• Kokosų aliejus taip pat labai naudingas. Jis malšina uždegimą ir gydo virškinimo trakto sutrikimus. Kokosų aliejus turi antimikrobinių savybių. Jis gerina žarnyno veiklą, nes naikina kenksminguosius mikroorganizmus, įskaitant Candida mieles, galinčias sukelti lėtinį uždegimą.
• Gyvūninė omega-3 riebalų rūgštis  yra dar vienas elementas, užkertantis kelią UŽL. Omega-3 riebalai (jų gausu krilių taukuose), tiek EPA, tiek DHA, aktyvina imuninę sistemą ir saugo nuo uždegimo, todėl padeda gydyti žarnyno sutrikimus, įskaitant Krono ligą ir opinį kolitą.
• Skaidulų turtingas maistas, pvz., ekologiški indinių gysločių sėklų lukštai, kanapių pluoštas, ispaninių šalavijų sėklos, įvairios uogos, daržovės (ypač brokoliai, briuseliniai kopūstai, šakniavaisiai ir gumbavaisiai), švieži riešutai ir pupos. Jie padeda vešėti naudingiems žarnyno mikroorganizmams. Svarbu gauti 50 g ląstelienos iš 1000 suvartotų kalorijų.