Tyrimas, paneigiantis cholesterolio aksiomą ir paciento mitybą

(Šis straipsnis buvo išspausdintas: Today's Chiropractic Kovas/Balandis 1989, Healthcare Rights Advocate June, 1990, Alternatyvos mityboje ir sveikatos rūpybos sąjungos žurnale).

Einšteinas, paklaustas, kaip jam pavyko atrasti naują mąstymo kelią, atsakė, kad jis tai padarė išimtinai mesdamas iššūkį aksiomoms. Šio straipsnio tikslas yra mesti iššūkį visuotinai priimtam teiginiui, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra tiesiogiai susijęs su cholesterolemija ir miokardo infarktu. Siūlomas orientuoto paciento požiūris į hipercholesterolemijos ir širdies kraujagyslių ligų problemą.

Nors aksioma yra pagrįsta moksliškai patikrintais faktais, pati savaime ji nėra įrodymas. Kitais žodžiais tariant, aksioma yra faktų ekstrapoliacija (išvadų, gautų stebint vieną reiškinio dalį, išplėtimas kitai jo daliai), t.y. tai apima „šuolį į išvadas“. Kartą pagal tam tikrus moksliškai išmatuotus faktus, be įrodymų, buvo priimta, kad žemė yra plokščia ir saulė skrieja aplink ją. Faktų ekstrapoliacija visada apima prielaidų kūrimą, prielaidų, kurios šiuo atveju buvo neabejotinai klaidingos.

Statistiškai reikšmingas ryšys tarp hipercholesterolemijos ir miokardo infarkto yra įrodytas. Šis nepaneigiamas faktas yra priimamas kaip savaime akivaizdi prielaida, kad cholesteroliu turtingo maisto vartojimas didina cholesterolio kiekį ir tuo didina širdies priepuolių riziką. Reikia suprasti, kad tai - tik prielaida. Autoriaus žiniomis, niekur nėra nustatyta, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas sukelia cholesterolemiją ar aterosklerozę.

Jeigu aukštas cholesterolio lygis ir kardiovaskulinės ligos nėra cholesterolio turinčio maisto vartojimo rezultatas, tai kas tai sukelia? Daugybė tyrimų parodė, kad ne per didelis cholesterolio vartojimas, o sutrikęs lipidų metabolizmas sąlygoja cholesterolio problemas. Šios žinios leidžia gydytojui pasiūlyti savo pacientams kai ką daugiau nei nustoti vartoti cholesterolio turintį maistą. Specialiu testavimu yra nustatomas metabolinis disbalansas, kuris sutrikdė lipidų metabolizmą. Žinodamas nustatytus individualius esminius metabolinius sutrikimus, gydytojas normaliam metabolizmui atstatyti gali paskirti specialų mitybos režimą, vietoj to, kad gydytų aukštą cholesterolį kaip atskirą ligą. Tai leidžia įtakoti problemos priežastį, o ne paprasčiausiai mažinti pasekmes.

TYRIMAS, PANEIGIANTIS CHOLESTEROLIO AKSIOMĄ

Yra keletas mažai žinomų faktų, susijusių su cholesteroliu, kurie aiškiai prieštarauja pripažintoms nuomonėms.

Cholesterolis yra būtinas kiekvienai gyvai ląstelei ir mes negalime gyventi be jo. Lytinių hormonų sintezės pagrindas yra cholesterolis. 15 % sausų žmogaus smegenų masės sudaro cholesterolis (5,9).

Kiekvieną dieną kūnas pats gamina apie 2000mg šios būtinos medžiagos. Palyginimui, net daug cholesterolio turinti dieta suteikia tik 800mg. Kai suvartojame didesnį kiekį cholesterolio, kūnas mažina jo sintezę ir taip išvengiama pertekliaus. Tyrime su gyvūnais, bandant išprovokuoti aterosklerotinių plokštelių atsiradimą vartojant didelį kiekį cholesterolio, naudojo cholesterolio kiekį, ekvivalentišką žmogaus cholesteroliui 15000 mg parai (1).

Gyvūnams, maitinamiems maistu, turinčiu 81% gyvulinių riebalų ir kartu aukštą proteinų, vitaminų ir mineralų kiekį, neatsirado jokių pakitimų aortoje ir širdyje (2,8).

Primityvių Afrikos kultūrų tyrinėjimai, konkrečiai 400 Masajų genties žmonių, kurie maitinasi išskirtinai mėsa ir pienu, parodė, kad nėra jokio ryšio tarp mitybos ir aterosklerozės. Tačiau egzistuoja aiškus ryšys tarp aterosklerozės ir cukraus bei miltų vartojimo(6,7).

1914 m. tik 15% visų širdies ligų turėjo aterosklerozinę kilmę. Šiandien šis procentas yra išaugęs iki 90. Virš 50% suaugusiųjų amerikiečių šiandien miršta nuo kardiovaskulinių ligų (15).

100 metų laikotarpyje Vakarų šalių mityboje ženkliai keitėsi ne riebalų kiekio, bet rafinuoto cukraus ir miltų vartojimas (3).

Šimtai milijonų dolerių buvo išleisti siekiant įrodyti, kad daug cholesterolio turinčio maisto vartojimas didina širdies priepuolių riziką. Nepavyko gauti nei vieno įrodymo.

Netgi statistinio ryšio tarp hipercholesterolemijos ir miokardo infarkto egzistavimas neleidžia patvirtinti priežasties ir pasekmės ryšio.

Ką mes aiškiname daugybei savo pacientų kuriems diagnozuota aortos aterosklerozė, nors tyrimas rodo normalų cholesterolio kiekį serume?
Ką mes aiškiname savo pacientams, kai tyrimai rodo aukštą cholesterolio kiekį, bet nėra jokių kardiovaskulinių ligų įrodymų?
Ką mes aiškiname normalų cholesterolio kiekį turinčiam, bet širdies priepuolį patyrusiam, kad jis yra tiesiog statistinis laimingasis?

Išvada, padaryta remiantis epidemiologiniais tyrimais, kad tarp kraujo cholesterolio ir širdies priepuolių yra priežasties ir pasekmės ryšys, atrodo kaip neatsargi prielaida. Bet šių duomenų ekstrapoliacija, kad cholesterolio turinčio maisto vartojimas yra kardiovaskulinių ligų priežastis, yra greičiau akivaizdus „šuolis į išvadas“.

HIPERCHOLESTEROLEMIJOS SUPRATIMAS

Taigi, ką iš tiesų reiškia, aukštas cholesterolio kiekis serume? Atsakymas į šį klausimą glūdi ne cholesterolio studijose, bet konkretaus paciento kūno chemijos studijose. Hipercholesterolemija yra tik simptomas, kylantis esant bent vienam iš dviejų galimų metabolinių sutrikimų.

Nutri-Spec nustatė būdus, kai atlikdamas objektyvaus testavimo procedūras gydytojas gali gauti pilną paciento kūno chemijos vertinimą. Metaboliniams sutrikimams nustatyti naudojami šlapimo ir seilių tyrimai (11). Nutri-Spec sistema atstovauja radikalų nusigręžimą nuo konkrečios ligos-specifinių diagnozės ir gydymo metodų, teikdama pirmenybę konkretiems paciento organizmo sutrikimams.

Nutri-Spec apibrėžė penkias esmines metabolinio balanso sistemas, kurių veikimas susijęs su visų fiziologinių procesų homeostazės palaikymu . Visos patologijos atsispindi homeostazės sutrikimu vienoje ar keliose iš penkių metabolinio balanso sistemų (12). Kiekvienas paciento simptomas turi mitybos komponentą ir atstačius metabolinį balansą bus teigiami pokyčiai simptome (13,14).

Žvelgiant šiuo požiūriu, aterosklerozė pasireiškia esant dviems esminiams metaboliniams sutrikimams: vandens/elektrolitų sutrikimui ir anaerobiniam/disaerobiniam sutrikimui. Kadangi diskusija apie vandens/elektrolitų balansą yra už šio straipsnio temos ribų, anaerobinis/disaerobinis pusiausvyros sutrikimas pilnai paaiškina didžiąją dalį cholesterolio problemų.

Anaerobinis/disaerobinis balansas apima ne tik oksidacinės energijos gamybos problemas, bet ir atstovauja du priešingus lipidų metabolizmo sutrikimus. Esant anaerobiniam pusiausvyros sutrikimui yra nepakankamas riebiųjų rūgščių aktyvumas ir sterolių perteklius, esant disaerobiniam pusiausvyros sutrikimui yra riebiųjų rūgščių perteklius ir sterolių nepakankamumas.

Cholesterolis yra steroliniai riebalai. Jo perteklius rodo esant anaerobinį pusiausvyros sutrikimą, o trūkumas - disaerobinį pusiausvyros sutrikimą. Beje, yra labai svarbus, bet dažnai neakcentuojamas faktas – cholesterolis veikia tik ląsteliniame lygyje. Tai reiškia, kad cholesterolio kiekis serume nieko nepasako apie paciento cholesterolio būklę (10).

Pacientai su aukštu cholesterolio kiekiu serume gali turėti anaerobinį ar disaerobinį pusiausvyros sutrikimą. Esant anaerobinam, ląstelės yra taip prisotintos cholesteroliu, kad jo perteklius kaupiasi serume. Esant disaerobiniam, dėl per didelio riebiųjų rūgščių aktyvumo, ląstelėse yra cholesterolio trūkumas. Cholesterolio kiekis serume kyla, nes jis negali patekti į ląstelę.

Visa tai reiškia, kad nereikia gydyti aukšto cholesterolio, kaip tokio. Efektyvi terapija apima paciento biocheminių sutrikimų nustatymą. Tai atlikęs gydytojas gali paskirti atitinkamą dietą bei maisto papildus, priklausomai nuo paciento reikmių.

Anaerobiniams pacientams reikia vieno ar daugiau iš šių papildų: neigiamo valentingumo sieros, vitamino B6, magnio (oratato ar aspartato), L-karnitino, vario ir proteolitinių fermentų (bromelaino, pankreatino). Mitybos rekomendacija apima cukraus, alkoholio, fermentuoto maisto ir sterolinių riebalų vengimą.

Disaerobiniams pacientams reikia: glicerolio, cholino, inozitolio, kalio (oratato ar citrato), bioflavanoidų ir niacino. Mityboje reikia vengti laisvųjų riebiųjų rūgščių ir transformuotų riebiųjų rūgščių (augalinių aliejų, margarino, padažų salotoms, kepto maisto, konservuotos mėsos) ir didinti sterolinių riebalų vartojimą (taip, reikia vartoti cholesterolio turintį maistą, pvz.: kiaušinius).

LIGOS ISTORIJA

45 metų vyras atvyko su 324mg/dL (8,38mmol/L) cholesterolio kiekiu kraujuje ir kraujo spaudimu 138/94. Nutri-Spec testavimas nustatė disaerobinį disbalansą ir vandens/elektrolitų disbalansą. Dėl pastarojo sutrikimo jam buvo paskirta druską ribojanti ir mineraliniais disperguojančiais agentais papildyta dieta. Dėl disaerobinio disbalanso buvo paskirta atitinkama dieta ir papildai.

Per penkias savaites paciento cholesterolis krito iki 184mg /dL (4,76mmol/L), kraujo spaudimas iki 121/77.

Ši ligos istorija pakartoja mūsų nuomonę, kad nėra cholesterolemijos, kaip konkrečios ligos, gydymo mityba. Yra gydoma ne ligonio liga, bet šalinami jo metaboliniai sutrikimai. Ligonio padidėjęs cholesterolio kiekis, būdamas pagrindinių priežasčių paprasčiausia pasekmė, dramatiškai reagavo tada, kai tos priežastys buvo pašalintos.

Objektyvios klinikinio testavimo procedūros yra vienintelės nuoseklios veiksmingos priemonės įvykdyti konkretaus paciento diagnozę ir gydymą. Žinomas posakis sako: „Mes privalome gydyti ligonį, bet ne ligą.“

Šis tradicinės išminties pareiškimas daugiau negali būti tiesa apie cholesterolemiją.
Tik rutiniškas paskyrimas mažai cholesterolio turinčios dietos, ir nieko daugiau, yra tik netinkamas ligos gydymas, leidžiantis (kas yra grįžtama būsena) progresuoti gyvybei pavojingai audinių degeneracijai.

Cholesterolio aksioma yra nepagrįsta. Tikri priežastiniai hipercholesterolemijos veiksniai gali būti patikimai nustatyti ir efektyviai gydomi.

1) Anitschow, N: "Changes in the Rabbit Aorta in Experimental Cholesterol Steatose," Beitr Pathol Anat 56; 379-404, 1913.
2) Barboriak, J J: "Influence of High-fat Diets; Growth and Development of Obesity in the Albino Rat," J Nutr 64: 241-249, 1958.
3) Bundlie, E: "Egg Nutrition Group Has Active First Year," Feedstuffs Sept. 11,1972, p 21.
4) Cabot, R C: "The Four Common Types of Heart Disease," JAMA 63: 1461-1463, 1914.
5) Clausen, J: "Gray-White Matter Differences," Handbook of Neurochemistry, Vol 1. edited by Lajtha. New York, Plenum, 1969, 273-300.
6) Cleave, TL: "The Saccharine Disease," Bristol, John Write & Sons, 1974.
7) Mann, G V, Shaffer, R D: "Cardiovascular Disease in the Masai," Atheroslerosis Res 4:289-312, 1964.
8) Naimi, S "Cardiovascular Lesions, Blood Lipids, Coagualation and Fibrinolysis in Butter-induced Obesity in the Rat," J Nutr 86: 325-332. 1965.
9) National Commission on Egg Nutrition, Eggs and Cholesterol, A position paper, Chicago, 1972.
10) Revici, E: "Research in Physiopathology as a Basis of Guided Chemotherapy," 453-457, New York 1961.
11) Schenker, GR: "Nutritional Specificity and Laboratory Testing, Part I, "Digest of Chiropractic Economics, Vol. 27, Number 1, July/August, 1984.
12) Schenker, GR: "Nutritional Specificity and Laboratory Testing, Part II," Digest of Chiropractic Economics, Vol. 27, Number 1, July/August, 1984.
13) Schenker, GR: "Pain Control: A Specific Nutritional Approach," Digest of Chiropractic Economics, Vol. 28, Number 3, Nov/Dec,
1985.
14) Schenker, GR: " Nutrition for Athletes: Anabolic and Erogenic," Digest of Chiropractic Economics, Vol. 30, Number 3, Nov/Dec,
1987.
15) Yudkin, J: "Sugar Consumption and Myocardial Infarction," Lancet 1: 296-297, 1971.