Ugnies poltergeistas ir jo skleidėjai

Nuo 1971-ųjų iki 1975-ųjų metų Anglijoje įvyko ne vienas įtartinas gaisras, kurie buvo susiję su Barbara Buli. Kiekvienas gaisras kildavo po to, kai moteris, garsėjanti savo sunkiu charakteriu, būdavo atleidžiama iš darbo. Britų spaudoje šie gaisrai buvo pavadinti "keršto ugnimi".

1971-ųjų metų rugpjūčio mėnesį Barbara buvo atleistas iš „Berklio Veilo“ viešbučio Stoune (Glosteršyro grafystė). Misis Buli neteko virėjos darbo, o viešbutis - dalies turto, kuris sudegė ugnyje.

Tų pačių metų rudenį konfliktiška Barbara susipyko su Bridžvoterio (Somerseto grafystė) mokyklos - internato administracija. Netrukus užsidegė internato miegamasis. Dar po dviejų metų policija domėjosi misis Buli dėl gaisro, kilusio Bato miesto moterų mokykloje.

Per ketverius mėnesius trys gaisrai kilo „Gulbės“ viešbutyje Tjosberyje. Ir žinoma, jų kilimo laikas sutapo su eiliniu konfliktu, kilusiu tarp misis Buli ir viešbučio administracijos. Beje, trečiasis gaisras kilo jau po to, kai misis Buli jau buvo atleista iš viešbučio.

1975-ųjų metų pradžioje paskutinis įvykis, susijęs su skandalingąja moterimi, įvyko „Tiurbėjaus“ viešbutyje Devonšyro grafystėje. Administracija pranešė misis Buli, kad ji atleidžiama iš darbo, o kitą dieną užsidegė patalynė aptarnaujančio personalo kambaryje.

Policijoje Barbara pripažino, kad gaisrai kildavo kiekvieną kartą po jos konfliktų su įvairių įstaigų administracija, tačiau kategoriškai neigė, kad tai ji padegdavo. Byla apie „keršto ugnį“ taip ir nebuvo perduota teismui dėl įkalčių stokos. Nuo to laiko taip pat nėra jokių užuominų apie Barbarą Buli.

Specialistų, registruojančių atvejus su panašiais žmonėmis, nuomone dažniausiai tokiais gaisrų sukėlėjais tampa paaugliai.

1982-ais metais nepaprasta istorija nutiko devynmečiui Benedetui Zupino (Benedetto Supino). Dailidės sūnus iš Formijos miesto (Italija), laukdamas eilėje pas stomatologą, staiga užsiliepsnojo. Vaikui pasisekė - rimtų nudegimų nepatyrė. Tačiau po kelių dienų nepaprastas reiškinys dar kartą pasikartojo. Ryte berniukas atsibudo nuo didelio skausmo - degė jo pižama. Po to keisti Benedeto sugebėjimai ėmė persiduoti jį supantiems daiktams.

Vien nuo berniuko žvilgsnio užsidegdavo plastmasė, baldai, apšvietimo įranga. Šiuo fenomenu susidomėjo mokslininkai medikai, tačiau išsiaiškinti jo kilmės nesugebėjo.

Po ketverių metų panašią „mįslę" mokslininkams, tik šį kartą Ukrainos, užminė trylikametis paauglys Saša iš Jenakijevo. 1986-ais metais jo tėvų bute buvo pastebėtas pramuštas langas. Įeinanti skylė buvo panaši į paprasčiausią skylę, kurią palieka iš timpos paleistas akmenukas, o štai išeinanti skylė buvo lygi, be įtrūkimų, apsilydžiusiais kraštais.

Po to keistai elgtis ėmė elektros prietaisai: šviestuvai tai įsijungdavo, tai išsijungdavo. Taip pat elgėsi ir televizorius, šaldytuvas. Savaime užsidegė kiliminis takelis prieangyje ir laukinių durų oda. Gyventojai gaisrą užgesino, dar nesuvokdami, kad tai tik pradžia. Per neilgą laiko tarpą bute kilo net devyni gaisrai - užsidegdavo laikraščiai, rozetės, baldai, balkone ant staliuko užtiesta klijuotė.

Galiausiai šeima, pavargusi nuo dažnų gaisrų, persikėlė gyventi į kitą vietą. Tačiau nežinoma jėga ir čia netrukus parodė savo charakterį. Praėjus vos kelioms dienoms po persikėlimo tiesiog močiutės akyse ėmė rūkti prie durų patiestas skuduras. O po to, kai berniukas pateko į butą, kuriame gyveno jo pusseserė su tėvais, ir pastarosios akyse užsiliepsnojo mergaitės kailiniai, šalikas ir kepurė, nebeliko jokių abejonių, kad dėl šių gaisrų kaltas Saša.

Galiausiai medikai nusprendė ištirti berniuką. Tačiau nustatyti nors kokios keistos savybės jie irgi nesugebėjo. Ugnies poltergeisto fenomeno priežastys taip ir liko iki šiol neišaiškintos.