Uždelsto veikimo bomba

Šiaurės pusrutulyje esančiame amžinajame įšale yra 2.5 karto daugiau anglies dioksido, nei atmosferoje. Globalaus atšilimo atveju ši "bomba" suveiktų ir dar labiau pagreitintų visą procesą. tokią išvadą padarė tyrimus atlikusi tarptautinė mokslininkų grupė, vadovaujama Edvardo Šuro iš Floridos Universiteto.

Jeigu ims tirpti amžinasis įšalas Rusijos ir Europos šiaurinėse platumose, taip pat Grenlandijoje ir Šiaurės Amerikoje, pagreitės mikrobinis jame esančių organinių medžiagų irimas, o tai sukels didelio kiekio metano ir anglies dioksido dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, išskyrimą į atmosferą.

Kuo greičiau vyks globalinis atšilimas, tuo greičiau išsilaisvins šios dujos, vis greitindamos ir greitindamos procesą. Tai tarsi save palaikanti sistema.

Apie analogišką pavojų, tiesa, ypač pabrėždami metano dujų, kylančių iš Sibire esančių pelkių, vaidmenį, dar 2005-ais metais pranešė rusų mokslininkai.

Pagrindinė specialistų užduotis yra tiksliai paskaičiuoti pavojaus mastą. Tuo būtent ir užsiėmė Šuro vadovaujama mokslininkų grupė. Pasirodo, amžinajame įšale užkonservuota 1,672 trilijonų tonų anglies dvideginio. Palyginimui galima pasakyti, kad Žemės atmosferoje šių dujų yra 780 milijardų tonų.

„Tai daugiau, nei galvojome iš pradžių“, — tyrimo rezultatus pakomentavo Edvardas Šuras. Ankstesni skaičiavimai rodė dvigubai mažesnį lede esančio anglies dvideginio kiekį. Atliekant tyrimus Šuro grupė įvertino maždaug 3 m gylio amžinojo įšalo sluoksnį, kai tuo tarpu ankstesniuose skaičiavimuose buvo įvertintas anglies dvideginis, esantis iki 1 m gylio ledo sluoksnyje. Suras ir jo kolegos teigia, kad jų paskaičiavimai yra tikslesni.

Kokie pavojai kyla klimatui?

Reikia atminti, kad ir nedideli, vos procento dalies šiltnamio dujų koncentracijos pakitimai labai atsiliepia šiluminiam Žemės balansui. Planetinio klimato mechanizmo detalės iki šiol lieka ginčų objektu, nes jame yra daugybė faktorių, kurie
dažnai nuo žmogaus visiškai nepriklauso. Tačiau žmonijos bandymai sumažinti išskiriamų šiltnamio dujų kiekį turi prasmę.

Deginamas iškastinis kuras kiekvienais metais į atmosferą išskiria apie 8,5 milijardo tonų anglies dvideginio. Tropinių miškų kirtimas ir jų pritaikymas ganykloms ar pavertimas kitokiais žemės ūkio paskirties plotais prideda dar apie 1,5 milijardo tonų. „Amžinasis įšalas, jeigu jis pradės tirpti, kiekvienais metais šį nemalonų skaičių padidins dar 0,8-1,1 milijardo tonų per metus“, — tvirtina Suras. Neįvertinti šio faktoriaus ateities klimato prognozavime neįmanoma.

Sumažinti anglies dvideginio išskyrimą nepadės netgi augantys miškai, kurie teoriškai gali užimti laisvą plotą, atsiradusį po sniego ir ledo ištirpimo. Mokslininkai primena, kad vienas kvadratinis metras suaugusio miško sugeba užkonservuoti 5 kg anglies dvideginio iš atmosferos. Palyginimui: viename kvadratiniame metre amžinojo įšalo yra 44 kg anglies dvideginio, kurio 80% gali greitai patekti į atmosferą, jeigu prasidės atšilimas.