NSO ir dingę lėktuvai

Vystantis aviacijai pradėjo kauptis liūdna statistika apie dingusius įvairių šalių ir bendrovių lėktuvus. Dažniausiai šia tema buvo rašoma JAV spaudoje.

Plieno pramonės magnato sūnėnas Endrius Karnegis Vaitfildas 1938 m. balandžio 17 d. pakilo iš Ruzvelto aerodromo Long Ailende, tačiau kito aerodromo, esančio vos už 22 mylių, jo lėktuvas nepasiekė. Kuro buvo tiek įpilta, jog buvo galima nuskristi 150 mylių (paranormal.lt).

Visas rajonas tokiu spinduliu buvo nuodugniai apieškotas, tačiau jokių lėktuvo kritimo pėdsakų nebuvo aptikta. Be to, šiame rajone gyvena nemažai gyventojų, todėl apie lėktuvo katastrofą tikrai kas nors ką nors būtų žinojęs. Teiginius, jog „komersantas paprasčiausiai pasiklydo“ kiti jį pažinoję pilotai atmetė kaip nepagrįstus, nes Vaitfildo patirtis buvo 200 valandų ore. Tačiau nei jo paties, nei lėktuvo niekas niekada daugiau nematė...

20 km nuo Pietų Korėjai priklausančios Godo salos (80 km į pietvakarius nuo Pchenjano) 1953 m. liepos 2 d. be žinios dingo amerikiečių naikintuvas, kurį pilotavo leitenantas B. Bikas.

Jo paskutiniai žodžiai buvo: „Pro šalį skrenda raudoni rutuliai!“ 1953 metų lapkričio mėnesį JAV KOP Kinroso bazėje (Mičigano valstija) dingo naikintuvas-perėmėjas F-89C, pilotuojamas leitenanto Vilsono. Danguje virš Superioro ežero lokatoriai užfiksavo lėktuvo priartėjimą prie NSO, o po to abi žymės dingo. Neatmetama galimybė, kad abu objektai susidūrė ore. Taip pat gali būti, kad naikintuvą užgrobė nežinomas objektas. Jokių naikintuvo F-89C pėdsakų iki šiol nebuvo aptikta nei ant žemės, nei ežere.

1954 metų liepos mėnesį Niujorko valstijoje lėktuvas F-94C su sumontuota slapta elektronine įranga, kurio ekipažą sudarė kapitonas Sagsas ir radaro operatorius leitenantas Barkovas, atliko planinį skrydį. Kaip vėliau pasakojo pilotai, 450 m aukštyje bandant perimti NSO sustojo lėktuvo variklis (iš pranešimų neaišku - vienas ar abu iš karto).

Nustojo veikti lėktuve sumontuota elektronika. Lėktuvas ėmė pikiruoti. Iš pradžių katapultavosi leitenantas, o netrukus tą patį padarė ir kapitonas.

Lėktuvas, kuris turėjo sudužti netoliese pilotų nusileidimo vietos (laimei, abu pilotai liko gyvi), tris mėnesius labai intensyviai buvo ieškomas ir iš žemės, ir iš oro, tačiau taip ir nebuvo surasta jokių nuolaužų!

Visa tai vyko tankiai gyvenamame rajone turistinio sezono įkarštyje.

1955 metais netoliese Sandžent Hilo be pėdsakų dingo karinis transporto lėktuvas su 26 keleiviais. Tyrinėtojai tvirtina, jog lėktuvas dingo po susitikimo su greitai skrendančiu NSO.

1972 metų pabaigoje JAV iš karto dingo trys lėktuvai. Keturios radiolokacinės stotys (RLS) ant žemės ir skrendantis transporto lėktuvas ore pastebėjo NSO, kurį perimti buvo pasiųsta naikintuvų grandis. Skrisdami paskui persekiojamą taikinį trys naikintuvai įskrido į didelį debesį ir... dingo iš radarų ekranų, nors operatoriai dar gana ilgai matė NSO žymę.

1974 metų kovo mėnesį Kirtlendo (Naujosios Meksikos valstija) aviacijos bazėje trys antžeminės RLS pastebėjo nežinomą objektą šalia treniruočių skrydį atliekančio karinio lėktuvo. Žymės RLS ekranuose vis artėjo ir artėjo viena prie kitos, kol susiliejo į vieną. Tuomet viena žymė dideliu greičiu dingo. Paieškos veiksmai buvo nesėkmingi - nebuvo aptikta jokių lėktuvo nuolaužų.

Kalgario (Kanada) rajone maždaug 5 km aukštyje radaru buvo užfiksuoti iš karto trys NSO, skrendantys į JAV pusę. Pakelto perimti taikinį naikintuvo pilotas pranešė, kad mato taikinį, ir beveik iš karto perdavė nelaimės signalą. Tuo metu naikintuvo žymė radarų ekranuose dingo. Nors buvo atliktos didelio masto paieškos, nepavyko rasti nei piloto, nei lėktuvo.

1981 metų vasarą operatyvinio pasitarimo metu Turkestano karinės apygardos (Kazachstanas) štabo viršininkas perskaitė PLG junginio naikintuvų aviacijos pulko vado kovinį pranešimą. Jame buvo pranešama, kad virš pulko aerodromo „daugiau kaip 7 km aukštyje pakibo cigaro formos neatpažintas skraidantis objektas, kurio dydis maždaug 100 x 200 metrų“.

J orą buvo pakelti du budintys naikintuvai. Vedančiojo lėktuvo pilotas iššovė dvi raketas. Beveik iš karto
radarų ekranuose dingo ir naikintuvo, ir raketų žymės. Vedamojo naikintuvo pilotas matė, kaip jie dingo. Nebuvo aptikta jokių naikintuvo ar raketų kritimo pėdsakų ar nuolaužų.

Žinoma, galima teigti, kad lakūnų ir ekipažų dingimas yra visiškai paaiškinamas: nesusitvarkė su valdymu, todėl sudužo. Tačiau šiuo atveju pateikiami tik tie atvejai, kai nebuvo aptikta jokių kritimo pėdsakų.

1978 metų spalio 21 d. 18:19 Baso sąsiaurio rajone, esančiame į pietus nuo Melburno (Australija), lėktuvu „Cessna 182“ skrido 22-jų metų amžiaus pilotas Frederikas Valentičius. Jis nieko nežinojo, kad tame rajone nuo 14:00 iki 18:45 virš sąsiaurio buvo pastebėti du cigaro formos objektai.

NSO buvo matomi iš žemės ir Valentičiaus skrydžio metu, tuo metu, kai iš jo ėmė ateiti nerimą keliantys pranešimai. 19:12 jis paskutinį kartą užmezgė ryšį su dispečeriais: „Skrendu link Kingo salos... Melburne, šis keistas lėktuvas vėl virš manęs...“. 2 sekundžių pauzė... „Jis pakibo... ir tai ne lėktuvas...

Melburne...“. Tyla, piloto ranka dar 17 sekundžių laikė įjungtą mikrofoną, kurio dėka garsiakalbiuose buvo girdimas keistas metalinis girgždesys. Tyrėjai vėliau nustatė, jog tai buvo 36 aiškiai besiskiriantys vienas nuo kito garsai. Daktaras R. Hainsas iš NASA pareiškė, jog šie garsai nebuvo panašūs į tuos, kuriuos galima išgauti, manipuliuojant mikrofonu...

19:33 prasidėjo Valentičiaus ir jo lėktuvėlio paieškos, kuriose dalyvavo 9 lėktuvai. Beje, tuo metu, kai pilotas jau neatsakinėjo, iš žemės vis dar buvo matomas keistas objektas, o netoliese esančiose gyvenvietėse neveikė televizoriai. Oras buvo saulėtas, paieškos vyko 5 dienas, tačiau 1700 km spinduliu nebuvo aptikta jokių katastrofos pėdsakų.