Nuo vakcinos serga ir naminiai gyvūnai

Dešimties metų amžiaus šviesiaplaukis pudelio mišrūnas Džekas buvo labai geros sveikatos, kai 2015 metų pavasarį jis su savo šeimininke ėjo į veterinarijos kliniką dėl kasmetės patikros. „Šuo, su kuriuo užėjau pas gydytoją, nebuvo tas pats, su kuriuo išėjau iš ten", - jo šeimininkė Jeanette'ė Fromkin pasakojo vietiniam Pietų Floridos naujienų leidiniui.

Pas gydytoją šuniui buvo atlikta revakcinacija nuo pasiutligės, šunų maro ir šunų tracheo-bronchito, ir tą pačią dieną jis pradėjo urgzti ant savo šeimininkų, taip pat pasireiškė ir kiti, iki tol nepatirti jo elgesio pokyčiai. Po kelių dienų šuo nejudėdamas gulėjo ant grindų, jo užpakalinės kojos buvo paralyžiuotos.

Vaizdo įraše jutube, kur Džekas filmuotas per kitus mėnesius, matyti smarkiai lekuojantis varganas šuo, kartais vos pajėgiantis išsilaikyti ant kojų, kad palaktų, su nekontroliuojamais raumenų judesiais, kurio galva nenatūraliai kinkuoja, o kartais jis ją kompulsyviai sukioja.

Kaip jautėsi šis šuo daugiau įrašų galite pažiūrėti Youtube.

Veterinarijos gydytoja, prof. dr. Laurelė Gershwin iš Kalifornijos universiteto Deivise per kongresą Lisabonoje pristatė duomenis apie vis didėjantį autoimuninių ligų paplitimą tarp gyvūnų, Šios ligos panašios į tas, kurios pastaruoju metu pasireiškia ir tarp žmonių.

L. Gershwin savo prezentacijoje vaizdavo daugybę šunų negalavimų: opas ant snukių ir letenų, niežtinčius išbėrimus ant odos, cukrinį diabetą, skydliaukės ligą, vilkligę. Vienoje nuotraukoje buvo matyti letargiškas ir anoreksiškas kokerspanielis su pakelta lūpa, po kuria dantenos buvo baltos, nors turi būti rausvos. Tai rodė, kad imuninė sistema atakavo eritrocitus, dėl imuniteto veiklos sutrikimų buvo kilusi trombocitopenija - toks simptomas dokumentais fiksuotas tarp žmonių po kombinuotos tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcinos (MMR), taip pat po skiepų nuo gripo ir kitų ligų.1

„Visa autoimuninių ligų grupė, kuri aprašoma žmonėms, taip pat pasitaiko tarp šunų, o kartais ir kačių bei žirgų", - nurodė prof. dr. L. Gershwin.

Tarp minėtų ligų esama ir šių:

• Guillain-Barre sindromas, kurio simptomai yra, pvz., paralyžius; uveito (akies uždegimo) sukeltas aklumas; miastenija (griaučių raumenų silpnumas dėl imuniteto sutrikimų). Šunis, kurie serga šia liga, reikia šerti specialiose kėdėse, kad jie galėtų nuryti maisto.

• Piktybinis navikas toje kūno dalyje, kurioje skiepytas, Susiformuoja vienai iš 1000-10 000 vakcinuotų kačių.2 • Reakcija po skiepo. Dažna tarp kačių. Pranešta apie 2560 vakcinavimo šalutinių reiškinių
atvejų-nepageidautini simptomai pasireikšdavo per 30 dienų po paskiepijimo. Iš viso tokių požymių konstatuota tarp 496189 kačių (t, y. maždaug vienai iš 200 kačių).3

• Neurologiniai simptomai, kurie galbūt susiję su vakcinacija. Pasak Kanadoje parengto pranešimo, tai „galvos drebėjimas / kinkavi-mas, encefalitas (smegenų uždegimas), galvos rėmimas į sieną ar kitą objektą be matomo reikalo, konvulsijos / traukuliai, sąstingis, silpnumas, psichikos sutrikimai, laikysenos pokyčiai, ataksija (nesugebėjimas koordinuoti raumenų veiklos), ėjimas aukštai kilnojant (traukiant prie krūtinės) letenas, gulinėjimas ir pakitę refleksai".4

• Didžiausia nepageidautinų reakcijų rizika būna jauniems, kastruotiems mažųjų veislių šunims (rečiau - kalėms), kurie gauna keletą skiepų. Tokia išvada padaryta JAV Perdiu universitete (Purdue University) parengtame tyrime, kuriame minimi 4678 nepageidautinų reakcijų atvejai, kuriuos patyrė 1 226159 šunys (maždaug vienas iš 250 vakcinuotų šunų).5

Nuorodos:

1. Pediatrics, 2012; 129:248-55; Pediatrics, 2016; 138. pii:e20160124
2. Vet Clin North Am Small Anim Pract, 2018; 48:279-90
3. J Am Met Med Assoc, 2007; 231:94-100
4. Can Vet J, 2015, 56:1090-2
5. J Am Met Med Assoc, 2005; 227:1102-8