Kas iš tiesų mus lėtai žudo? Skiepai: aliuminis ir Silikonas

Pasaulyje didėja sergamumas imuninės sistemos ligomis. Šią sparčiai plintančią epidemiją sukėlė toksiškos medžiagos, dažnai sutinkamos mūsų aplinkoje. Štai ką apie tai žinome.

Pernai į JAV Stanfordo universiteto (Stanford University) Akių kliniką Kalifornijoje atvyko 56 metų moteris, kurios veidas buvo stipriai patinęs. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad ji yra žiauriai sumušta arba nukentėjusi per eismo įvykį. Abi akys buvo užtinusios, aplink jas buvo tamsiai violetinių ir rausvų kraujosruvų. Akių vokai patinę ir nusmukę, jie ribojo regos lauką. Tarp antakių styrojo didelis guzas - didumo kaip žąsies kiaušinis. Žandai taip pat buvo patinę, o kosmetika nepajėgė uždengti paraudimo apie burną, kuris per žandą driekėsi iki pat dešinės akies.

Panašių kraujosruvų moteris turėjo ant rankų ir krūtinės. Gydytojai išsiaiškino, kad prieš metus jai buvo darytos veido kosmetinės injekcijos, kurios nesukėlė jokių šalutinių reiškinių. Taip pat dėl krūties vėžio moteriai buvo pašalintos krūtys ir atlikta plastinė operacija, per kurią į krūtis buvo įsodinti silikoniniai implantai. Moteris buvo pastebėjusi, kad jos būklė ėmė blogėti maždaug 5 metus po implantų įsodinimo - pasireiškė raumenų ir sąnarių skausmai bei stiprus nuovargis.

Jai jau buvo atliktos operacijos, kad pašalintų patinusius audinius aplink akis ir nuo kaktos. Taip pat buvo injekuoti antibiotikai ir steroidai, bet tai nepadėjo numalšinti uždegimo.

Kai injekuojate aliuminio, darote tai tiesiai į imuninę sistemą. Tai ne tas pats, kas suvalgyti aliuminio ar išgerti vandens, kuriame gausu aliuminio.

Stanfordo universiteto gydytojai paėmė iš patinusių vietų audinius biopsijai ir konstatavo, kad juose esama uždegimo gramdomų, - tokios susidaro, kai imuninė sistema bando atriboti svetimas medžiagas ar infekciją, - organizmas jas inkapsuliuoja.

Šiuo atveju gramdomose buvo medžiagų, kurios buvo labai panašios į silikoną. Kai po tyrimų buvo konstatuota, kad krūtų implantuose būta nutekėjimo, jie buvo pašalinti, ir per kitus mėnesius moters būklė sparčiai pagerėjo, deja, nevisiškai.

Papildomos medžiagos skiepuose: šūvis tamsoje

Kaip jau minėta Yehudos Shoenfeldo 2015 metais parengtame vadovėlyje „Skiepai ir autoimunitetas" (Vaccines and Autoimmunity, leidykla Wiley), skiepuose esama daug įvairių reaktyvių komponentų, įskaitant formaldehidą, mononatrio glutamatą, DNR kontaminantus (svetimas, teršiančias medžiagas, gautas iš abortuotų embrionų ląstelių linijų ir naudojamas virusams auginti), beždžionių inkstų ląsteles ir panašius ingredientus.

„Tipiškoje skiepo formulėje yra visų autoimuninei reakcijai sužadinti reikalingų biocheminių komponentų", - rašo Y. Shoenfeldas. Net mažytėmis dozėmis kontaminantų pėdsakai „gali nebūti visiškai saugūs".

Knygoje pateiktas ilgas sąrašas rimtų ligų, kurias sukėlė skiepai, pradedant autoimunine kiaušidžių disfunkcija (nevaisingumu) ir miego sutrikimais, pvz., narko-lepsija, baigiant Guillain-Barre sindromu ir smegenų uždegimu.

Pacientės diagnozė? Autoimuninis uždegimo sindromas, sukeltas adjuvantų (angl. Autoimmune/inflammatory syndrome induced by adjuvants - ASIA), - ypač neprognozuojama uždegiminė reakcija į svetimas medžiagas, kurios buvo injekuotos ar įsodintos į žmogaus organizmą.

Šio atvejo aprašas, kuris neseniai publikuotas ir leidinyje American Journal of Ophthalmology Case Reports, ko gero, yra pirmas, kuriame pasakojama, kad krūtų implantų medžiaga sukėlė ASIA ir migravo iki pat veido.1 Vis dėlto tai tik lašas vandenyne, vienas iš kelių šimtų panašių atvejų, kai formuojasi adjuvantų sukeltas autoimuninis uždegimas.

Esama pranešimų, kuriuose aprašyta sunki ligos eiga, net mirties atvejai, kurių priežastis buvo stipri imuninės sistemos reakcija j organizmui svetimą medžiagą, o tai gali būti bet kas, pradedant skiepų sudedamosiomis dalimis, baigiant chirurgijoje naudojamais implantais, kontraceptinėmis priemonėmis, kosmetikos užpildais ir tatuiravimo rašalu.

Žmonės nėra vieninteliai, kurių organizmuose pamažu kaupiasi nuodai. Tyrimai apie šunis, kates ir net žirgus rodo panašią reakciją, kuri atitinka ASIA profilį.

Kas atrado sindromą?

2011 metais izraeliečių gydytojas ir imuniteto tyrėjas Yehuda Shoenfeldas pasiūlė vienu apibendrinančiu terminu vadinti įvairias imuninės sistemos reakcijas į organizmui svetimas medžiagas (adjuvantus). Taigi, jis pavadino tai adjuvantų sukeltu autoimuniniu uždegimo sindromu (angl ASIA), todėl kartais šis sindromas taip pat vadinamas ir Shoen-feldo sindromu.2

Y. Shoenfeldas Tel Avive, Sheba medicinos centre, įsteigė Zabludowiczo autoimuninių ligų centrą (The Zabludo-wicz Center for Autoimmune Diseases at the Sheba Medical Center). Jis daugiau kaip 40 metų dirbo imunologijos srityje, parašė ar dalyvavo kuriant 35 vadovėlius apie imuninės sistemos veiklą, medicinos žurnaluose publikavo daugiau nei 1850 tyrimų.

Adjuvantai, kuriuos Y. Shoenfeldas sieja su minėtu sindromu, - medžiagos (toksinai), kurios veikia imunitetą tarsi botagas. Atskiriems asmenims šių medžiagų nuolatinis buvimas organizme sukelia įvairius nespecifinius simptomus - lėtinį nuovargį, raumenų ir kaulų skausmus, miego sutrikimus, pažintinių gebėjimų prastėjimą, odos bėrimus ir dar kitus, tačiau Y. Shoenfeldas nurodo, kad visais atvejais yra panašus dirginimo mechanizmas, provokuojantis didesnį imuniteto aktyvumą. Kartais toks lengvas uždegimas neišnyksta daug metų, o tada netikėtai pavirsta atvira autoimunine liga.

Kartais toks lengvas uždegimas neišnyksta daug metų, o tada netikėtai pavirsta atvira autoimunine liga.

Tai globalinė epidemija

Ligų skaičius, kurias sukelia disfunkcinė ar hiperstimuliuojama imuninė sistema, kiekvienais metais vis didėja. Lėtinio nuovargio sindromas (dar vadinamas mialginiu encefalomielitu), kuris kadaise buvo laikomas reta „hipochondrikų“ liga, dabar jau palietė milijonus asmenų visame pasaulyje, ir tai glaudžiai susiję su imuninės sistemos disfunkcijos požymiais.3

Amerikoje kas tryliktas vaikas turi hiper-aktyvią imuninę sistemą. Tai pasireiškia kaip maisto alergija 4 ar bronchų astma, kita lėtinė uždegiminė imuninės sistemos liga, kuria pasaulyje serga 300 mln. žmonių.5 Dabar jau gana dažnai diagnozuojamos ir sunkios neurologinės ligos, pvz., autizmas (JAV juo serga kas dvidešimt antras berniukas), nors kadaise tokios diagnozės praktiškai nebuvo. Tai taip pat susiję su imuninės sistemos veiklos sutrikimais.6

Neskaitant šių, gerokai tiksliau diagnozuojamų ligų, esama dar daugybės autoimuninių ligų, kai imuninė sistema klaidingai ir agresyviai atakuoja kurias nors iš sveikų ląstelių ar kitą komponentą, kuris yra organizmo dalis.

Per pastaruosius 30 metų autoimuninių ligų paplitimas sparčiai didėjo. Skaičiuojama, kad dabar jomis serga 12,5 proc. pasaulio gyventojų.7 Tai yra apie 950 mln. asmenų visame pasaulyje, ir jie serga bent viena iš 80-ies pasaulyje žinomų imuninės sistemos ligų, iš kurių kiekviena paliečia kitus organizmo audinius.

Daugelis ligų - itin sunkios, luošinančios, sukeliančios deformacijas, pvz., išsėtinė sklerozė, Krono liga, reumatoidinis artritas. Dažnai šių ligų aukos būna jauni žmonės. Kai kurios autoimuninės ligos žudo, pvz., sisteminė vilkligė, kuri šiuo metu yra penkta pagal paplitimą mirties priežastis tarp jaunų moterų.

Konvencinės medicinos nuomone, autoimuninės ir uždegiminės ligos yra lėtinės ir nepagydomos.

Šiam fenomenui geriau suprasti Y. Shoenfeldas surengė tarptautinę konferenciją, kurioje įvairių sričių ekspertai galėjo keistis idėjomis ir dalytis tuo, ką sužinojo per savo tyrimus. Šį pavasarį Lisabonoje, Portugalijoje, vyko 11-asis tarptautinis autoimuniteto kongresas, kuriame lankėsi daugiau nei 2400 klinikinės medicinos specialistų ir mokslininkų iš viso pasaulio. Darbas vyko keliasdešimtyje sekcijų, aptariant imuninės sistemos veiklos sutrikimus, kuriuos sukelia virusai ir toksinai.

Problemos dėl skiepų

Vieną konferencijos dieną ištisai referavo Sheba medicinos centro rezidentas Abdullah’as Watadas. Jis aiškino, kad daugelyje skiepų, įskaitant vakcinas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) ir hepatito B, esama aliuminio, nes šis pasižymi natūraliu gebėjimu staigiai sudirginti imuninę sistemą ir priversti ją priešintis skiepe esančiam virusui. Kai praeito amžiaus trečiąjį dešimtmetį buvo pradėta naudoti skiepus, niekas neturėjo supratimo apie tai, kaip veikia skiepo adjuvantas ir ar jis yra saugus. Visiems buvo svarbu viena - kad skiepas veiktų. Dabar jau žinome, kad aliuminis - per tyrimus gerai aprašyta neurotoksiška medžiaga, į kurią reaguodama imuninė sistema gali paleisti stiprius ir agresyvius ginklus: padaugėja makrofagų, stimuliuojamas konkrečių ląstelių, pvz., neutrofilų, daugėjimas, didėja uždegimo terpėje esančių citokinų, pvz., interleukinų, kiekis, o tai sujudina organizme ir kitus „žaidėjus“. Tai sukelia domino efektą, kurio dar iki galo nesuprantame, vis dėlto tai skiriasi nuo natūralios infekcijos.

Aptinkama naujų, nežinomų ligų

Apie aliuminio toksiškumą skiepuose daug sužinojome iš prancūzų tyrėjų grupės, kuri dirbo Neuroraumenų ligų centre Henri-Mondor klinikinėje universiteto ligoninėje Kretėjuje (Centre hospitalier universitaire Henri-Mondor), į pietryčius nuo Paryžiaus.

Būna atvejų, kai aiškiai matyti, kad substancija gali migruoti ir sąveikauti su įvairiais imuninės sistemos komponentais, provokuojant ryškią imuninės sistemos reakciją.

1993 metų pradžioje šio centro tyrėjai konstatavo pacientams naują, iki tol nežinomą, sunkią ligą. 1999 metais neurologai Romainas Gherardis ir dr. Francois Jeromeas Authier aptiko šios ligos požymių tarp 70 ar net daugiau pacientų, daugiausia moterų, turinčių lėtinio nuovargio sindromui būdingų simptomų, įskaitant patinusius limfmazgius, karščiavimą, sąnarių ir raumenų skausmus, jėgų sumažėjimą. Atliekant šių pacientų deltinių raumenų audinių biopsijas buvo konstatuota neįprastų audinių pažeidimų, kurių skersmuo siekė net iki 1 cm: audiniuose buvo susikaupę daug makrofagų - tai leukocitai, kurie imuninės sistemos pavedimu „suvalgo“ svetimas ląsteles. Dėl šio požymio gydytojai pavadino ligą makrofaginiu miofascitu (MMF).

Norint išsiaiškinti, ko dar esama pažeidimų vietose, kitų ląstelių ėminiai buvo nusiųsti į kitas laboratorijas. Gavęs tyrimų rezultatus, F. J. Authier buvo šokiruotas.

„Aliuminis? Kas? Kaip aliuminis patenka j raumenų audinius?“ - jis prisiminė, kaip nustebo. Tada nuėjo prie savo knygų lentynos, išsitraukė penkių vadovėlių apie imunologiją serijos paskutinį leidinį ir pradėjo ieškoti abėcėlinėje rodyklėje.

„Ten tai ir buvo. Pirma paantraštė po pavadinimu „Aliuminis“: skiepo adjuvantai“, - jis pasakojo interviu per Y. Shoenfeldo autoimuniteto kongresą. Kaip ir dauguma gydytojų, F. J. Authier prisipažino, kad anksčiau apie tai nebuvo girdėjęs.

Tai paskatino prancūzų gydytojus pradėti tyrinėti temą, kurią bus galima plėtoti dar ilgai. Tyrimai tęsiasi. Bandymai, per kuriuos laboratorinėms pelėms buvo injekuojamas skiepo aliuminio adjuvantas, davė stebinančių rezultatų - aliuminis ne šalinamas iš organizmo, bet kaupiamas makrofaguose ir platinamas po visą kūną; jis lėtai migruoja j toliau esančius organus: blužnį, raumenis, limfmazgius ir - tai labai svarbu - smegenis, kur pasilieka.

„Už vakcinavimą atsakingos institucijos turėtų kruopščiai apsvarstyti, ar būtina toliau didinti šio adjuvanto dozę, kuris organizme blogai suyra ir gali pasidaryti neprognozuojamai pavojingas“, - tokią išvadą tyrėjai padarė per 2013-aisiais atliktą tyrimą.8

Praėjo 5 metai, tačiau JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų Toksinių medžiagų ir ligų registro agentūra (The Agency for Toxic Substances and Disease Registry of the US Centers for Disease Control and Prevention) vis dar įtikinėja visuomenę, kad „didžioji dalis to menkučio kiekio aliuminio, kuris patenka į kraujotaką iš skiepo, bus greitai pašalinta su šlapimu.“9

Neurologas R. Gherardis su tuo nesutinka. Per kongresą jis aiškino: „Jei jis yra biologiškai patvarus, jis kaupiasi, ir, juo daugiau jo įleidžiate į sistemą, tuo daugiau jo turite. Kai injekuojate aliuminio, darote tai tiesiai į imuninę sistemą. Tai ne tas pats, kas suvalgyti aliuminio ar išgerti vandens, kuriame gausu aliuminio.“ Turėtume suvalgyti milijoną kartų daugiau aliuminio, kad pasiektume tokią pačią aliuminio adjuvanto koncentraciją, kokia imuninėse ląstelėse yra nuo skiepų.

R. Gherardžio kolega F. J. Authier per kongresą pristatė grupės naujausią tyrimą, kuris demonstravo, kad, tiriant makrofaginiu miofascitu sergančių asmenų smegenis pozitronų emisijos tomo-grafu, buvo matyti tam tikrų sutrikimų požymių - nedviprasmių pokyčių, rodančių, kad raumenų audiniuose esantis aliuminis taip pat gali sukelti ir smegenų pažeidimų.

Tyrimai vyksta

Konferencijoje taip pat dalyvavo tyrėjas Matthew Moldas iš Kilio universiteto (Keele University) Didžiojoje Britanijoje, kuris pristatė savo atradimus apie neregėtą aliuminio koncentraciją smegenų audinių ėmimuose, paimtuose iš penkių mirusių asmenų, kurie gyvenime sirgo autizmu.10

Izraelio mokslininkė Shani Dahan pasakojo apie atvejį, kai 20 metų moteris po ŽPV skiepo mirė nuo širdies smūgio. Po pirmos (aliuminio kupinos) skiepo dozės jai prasidėjo širdies ritmo sutrikimai, vis dėlto, nepaisant tokios reakcijos, moteriai buvo sušvirkštos taip pat antra ir trečia dozės.

S. Dahan pasakojo: „Savaitę po trečios skiepo dozės jai pradėjo reikštis įvairūs simptomai, įskaitant galvos svaigimą, sąnarių skausmą ir neįprastą nuovargį.

Po mažiau nei 3 savaičių ją rado mirusią miegant - buvo sustojusi širdies veikla.“

S. Dahan toliau tyrinėja potencialius autoimuninius mechanizmus, kurie galbūt galėjo sukelti tokią staigią mirtį. Pranešimų apie skiepų nepageidautinus šalutinius reiškinius sistemoje (The Vaccine Adverse Event Reoprting System -VAERS) dėl ŽPV skiepo registruota daugiau nei 400 mirties atvejų.

Nesenoje apžvalgoje, kurią Y. Shoenfeldas rengė kartu su savo kolegomis, tarp jų ir Ispanijos Saragosos universiteto (Universidad Zaragoza) profesoriumi, veterinarijos patologu Lluisu Lujanu, kuris konstatavo autoimuninį uždegimą tarp komercinių veislių avių po vakcinacijos, autoriai nurodo į medicininius straipsnius, kuriuose tvirtinama, kad adjuvantai, ypač skiepuose, gali sukelti žmonėms autoimunines ligas, pvz., reumatoidinį artritą, vilkligę ir Sjogreno sindromą „net be kartu sušvirkščiamo specifinio [skiepo] antigeno“.11

Aliuminis - ne vienintelis stipraus poveikio imuniteto stimuliatorius, kuriuo papildomi skiepai. Persijos įlankos karo sindromas, kuriuo sirgo tūkstančiai karių ir kuris taip pat sukėlė ASIA būdingus simptomus - nuovargį, raumenų skausmus ir autoimuninių ligų paaštrėjimą, - siejamas su skvalenu - aliejumi, kuriuo papildomas skiepas nuo juodligės.12

Deja, užuot atsižvelgę į mokslininkų kritiką ir informavę visuomenę apie realią grėsmę sveikatai, kurios reikėtų vengti, už sveikatą atsakingos valstybinės institucijos mokslininkų tyrimus ignoruoja ir diskredituoja. „Tai sunku“, - pripažino prancūzų neurologas F. J. Authier, pasakodamas apie patirtus bandymus suabejoti komandos profesionalumu. Tyrėjus remia pacientų gynimo grupės ir labdaros organizacijos, pvz., Vaikų gydymo saugumo tyrimų centras (The Childrens Medical Safety Research Institute), kurie finansuoja tyrimus siekiant nugalėti lėtinę autoimuninių ligų epidemiją.

Per pastaruosius 30 metų autoimuninių ligų paplitimas sparčiai didėjo. Skaičiuojama, kad dabar jomis serga 12,5 proc. pasaulio gyventojų.

Dar viena diagnozė - silikonozė

Skiepų saugumas nėra vienintelė tyrimų tema, j kurią konvencinės medicinos požiūris yra snobistinis. Diskusijų vis dar kelia ir idėja, kad imuniteto reakciją gali provokuoti Silikonas.

„Laikoma, kad silikonas yra inertiška medžiaga ir išlieka tokia ilgus metus.

Per pastaruosius 10 metų matėme daug atvejų, kurie rodė autoimuninę reakciją po silikoninių implantų įsodinimo ar kitaip kontaktuojant su silikonu, nes jis, kaip žinia, taikomas daug kur medicinoje“, - per kongresą aiškino A. Watadas.

Taip pat kaip dėl moters iš Kalifornijos, kuriai silikonas migravo iki veido, būna atvejų, kai aiškiai matyti, kad substancija gali migruoti ir sąveikauti su įvairiais imuninės sistemos komponentais, provokuojant ryškią imuninės sistemos reakciją.

Problemos dėl implantų

Problemų kelia ne tik krūtų implantai - šimtai moterų Australijoje pateikė Senatui skundą dėl makšties implantų (tinklelių), kurie įsodinami, siekiant gydyti šlapimo nelaikymą ir neleisti dėl silpnų dubens raumenų nusmukti dubens organams. Kai kuriuose pacienčių liudijimuose, kurie minėti pranešime, kurį šių metų kovo mėnesį parengė Senatas, aprašoma didelė fizinė kančia - lėtiniai skausmai, kurie būdavo tokie stiprūs, kad moterys nepajėgdavo vaikščioti ar atsisėsti.

Australijos pranešime rekomenduojama „per dažnai taikomus“ prietaisus skirti tik kaip paskutinę priemonę, kai išsemtos kitos galimybės, be to, sveikatos priežiūros sistemoje reikėtų panaikinti bet kokius finansinius stimulus, skatinančius minėtų prietaisų naudojimą.13

Polipropileniniai tinkleliai dubens organų nusileidimui ir išvaržai gydyti taikomi nuo 1962 metų, vis dėlto iki pat dabar šio metodo pasekmės viešai aptariamos retai.

Venkite uždegimą skatinančių sintetinių produktų, žalojančių žarnų sienelių dangą, o tai leidžia baltymams iš maisto išeiti iš žarnyno ir sužadinti hiperaktyvią imuniteto veiklą.

Per kongresą Lisabonoje Kanados Albertos universiteto ligoninės (University of Alberta Hospital) reumatologas Janas Willemas Cohenas Tervaertas supažindino su savo išvadomis po tyrimo su 40-ia pacienčių, kurias jis gydė nuo 2014 iki 2017 metų ir kurioms buvo įsodintas implantas (tinklelis). Gydytojui kilo klausimas, ar lokalizuoti skausmai ir uždegimas buvo taip pat ir sisteminiai. Jis konstatavo, kad 39 iš 40 moterų skundėsi lėtiniu nuovargiu, 38-oms skaudėjo raumenis ir sąnarius, 36 karščiuodavo, o kitos patirdavo insultui būdingų simptomų, stiprius lokalizuotus skausmus, Reino sindromą, alergijų paaštrėjimą ir sunkios formos dirgliosios žarnos sindromą. Dvi iš moterų neatlaikė šios būklės ir nusižudė. Visos moterys atitiko ASIA kriterijus, visoms per kraujo tyrimus buvo aptikta imuninės sistemos žymenų, rodančių, kad su liga sistemingai ar nuolat susijusi imuninė sistema.

Panašią reakciją kelia ir kai kurios kontraceptinės priemonės. JAV maisto ir vaistų tarnyba yra registravusi daugiau nei 27 tūkst. moterų skundų, kurioms nuo 2002 metų buvo įsodinti Bayer Pharma-ceuticals Essure kontraceptiniai implantai. Essure sistema - tai dvi nedidelės metalinės kilpos, panašios į automatinių rašiklių spirales, kurios įsodinamos į moters kiaušintakius, kur sukelia uždegiminę reakciją. Formuojasi randinis audinys, neleidžiantis spermatozoidams apvaisinti kiaušialąstės.

Moterys šiai problemai sukurtoje feisbuko grupėje pasakoja, kad patiria lėtinį skausmą, nuovargį, migreną ir autoimuninių ligų (tarp jų vilkligės ir artrito) paaštrėjimą.

Nors niekas sistemiškai netikrino, ar šių moterų negalavimai atitinka ASIA kriterijus, bendras vaizdas sutampa - imuninė sistema įjungia galingą apsauginį mechanizmą kovai su svetimkūniu.

Žmonės nėra vieninteliai, kurių organizmuose pamažu kaupiasi nuodai. Tyrimai apie šunis, kates ir net žirgus rodo panašią reakciją, kuri atitinka ASIA profilį.

Amerikiečių veterinarijos gydytoja, prof. dr. Laurelė Gershwin iš Kalifornijos universiteto Deivise (The University of California, Davis) sakė, kad apskritai žmonės vis labiau suvokia žalingą per didelio gyvūnų vakcinavimo poveikį jų sveikatai ir imasi priemonių naminių gyvūnų skiepų skaičiui mažinti.

Nors daugelis veterinarijos gydytojų vis dar ragina naminių gyvūnų turėtojus kasmet revakcinuoti augintinius ir duoda tokią pat dozę ir čihuahua veislės šuniui, kurio svoris geriausiu atveju siekia pusę kilogramo, ir kone 70 kg svorio senbernarui, vis daugiau veterinarijos institucijų pataria atlikti vakcinaciją kas treji metai, o ne kasmet. Be to, kai kurie veterinarai, jei tik tai įmanoma, vengia skiepyti gyvūnus, kurie serga egzema ar jau patyrė sunkią reakciją į skiepus, arba atlieka antikūnų testą siekdami nustatyti, ar gyvūnui jau yra susiformavęs imunitetas, todėl vakcinacija būtų nereikalinga.

Būtų metas ir institucijoms, kurios atsako už žmonių sveikatos apsaugą, elgtis panašiai.

Autorius: Celeste McGovern,  publikuojama žurnale"Ko gydytojai tau nepasako"

Nuorodos:

1. Am J Ophthalmol Case Rep, 2018; 10:32-4
2. J Autoimmun, 2011; 36:4-8
3. Mol Neurobiol, 2014; 49:741-56; Front Physiol, 2017; 8:88
4. Pediatrics, 2011; 128:e9-17
5. Global Initiative for Asthma. Global Strategy for Asthma Management and Prevention. 2008
6. Eur J Pediatr, 2014; 173:33-43
7. Int J Celiac Dis, 2015; 3:151-5
8. BMC Medicine, 2013; 11:99
9. ATSDR Public Health for Aluminium, 2008 m. rugsėjis
10. J Trace Elem Med Biol, 2018; 46:76-82
11. Immunol Res, 2017; 65:55-65
12. Exp Mol Pathol, 2000; 68 55-64
13. Australijos Parlamentas, Pranešimas apie makšties implantus (tinklelius), 2018-03-28, ISBN 978-1-76010-701-7

Kaip elgtis turint ASIA

Konvencinė medicina šiam sindromui gydyti taiko vien tik steroidus ir vaistus nuo uždegimo. Šitaip gydomiems daugumai žmonių „vis dėlto nepavyksta pasiekti ilgalaikės remisijos".1 Bet esama ir kitų, holistinių metodų.

Atsikratykite svetimo elemento, kuris stimuliuoja imuninės sistemos veiklą. 2017 metais parengtoje apžvalgoje konstatuota, kad 75-iems proc. moterų, kurioms buvo chirurginiu būdu pašalinti krūtų implantai (469 iš 622 atvejų), simptomai sumažėjo. Deja, tik trims iš 18 moterų autoimuninės reakcijos simptomai išnyko visiškai.

Vartokite cheminių medžiagų, kurios sujungia svetimas medžiagas ir šalina jas iš organizmo. Kilio universiteto Didžiojoje Britanijoje chemikas, prof. dr. Christopheris Exley'is, kurio specializacija - metalų vaidmens tyrimai biologijoje ir kuris yra aliuminio ekspertas, netyčia aptiko, kad aliuminiu apnuodytos žuvys spontaniškai pasveiko, kai buvo įdėtos į vandenį su siliciu. Silicis prijungia aliuminio jonus ir išveda juos lauk iš sistemos.

Natūralaus silicio nereikėtų painioti su siliciu, kuris naudojamas krūtų implantuose, - žmogaus sukurtu polimeru, kuriame esama silicio.

Ch. Exley'io laboratorijos ir kitų tyrėjų duomenys demonstruoja, kad, geriant siliciu papildyto vandens, iš esmės stimuliuojamas aliuminio šalinimas iš organizmo. Tai buvo konstatuota tarp asmenų, kurie serga Alzheimerio liga ar išsėtine skleroze.2 Tai taip pat gali praversti žmonėms, kurių imuninė sistema reaguoja į aliuminio adjuvantus skiepuose.

Prof. dr. Ch. Exley'is pats per dieną išgeria daugiau nei vieną litrą siliciu papildyto mineralinio vandens ir sako, kad tai vienintelis jam žinomas būdas, kaip apsaugoti organizmą nuo potencialiai toksiško aliuminio poveikio.
Laikykitės dietos, kuri neleidžia formuotis uždegimui. Daugeliui pavyksta pasveikti nuo ASIA, kai jie laikosi minėtos dietos. Venkite uždegimą skatinančių sintetinių produktų, žalojančių žarnų sienelių dangą, o tai leidžia baltymams iš maisto išeiti iš žarnyno ir sužadinti hiperaktyvią imuniteto veiklą.3

Taip pat venkite kitų produktų, kurie, pasak tyrimų, sukelia uždegimą, pvz., glitimas, cukrus, javai ir pieno produktai.

Vis dėlto geriausiai nuo šių problemų saugo profilaktika - neleiskite aliuminiui patekti į jūsų organizmą!

Nuorodos:

1. Indian J Pharmacol, 2012; 44:665-71
2. J Alzheimers Dis, 2006; 10:17-24;
3. E Bio Medicine, 2017; 26, 60-7