Pirmas žingsnis - malšinti skausmą

Medicinos požiūris toks - skausmą galima malšinti vaistais. Paprastai - nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo.

Medikamentai, kurie taikomi ligos simptomams kontroliuoti, vadinami pirmo pasirinkimo vaistais. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) yra pirmo pasirinkimo vaistai sergantiesiems artritu, ir prie šios grupės jie priskiriami todėl, kad malšina sąnarių patinimą (bent jau taip manoma). Be to, į minėtą grupę įeina paprasti vaistai nuo skausmo ir karščiavimo, pvz., paracetamolis.

Dažniausiai vartojami medikamentai. Bet ar geriausi?

Plačiausiai vartojamas nereceptinis vaistas nuo skausmo, malšinantis lėtinį skausmą, yra senasis, gerasis aspirinas (acetilsalicilo rūgštis). Tai seniausias ir populiariausias medikamentas nuo skausmo ir klasikinis NVNU.

Paracetamolis rinkoje pasirodė 1955 metais. Jo dažnai vartojama nuo artrito skausmo, tačiau laikoma, kad šio atžvilgiu jis esti ne toks efektyvus kaip aspirinas ir kiti, naujesnės kartos, NVNU, pvz., ibuprofenas.

Aspirinas, ibuprofenas ir visi ibuprofeno dariniai yra vadinamieji neselektyvūs NVNU. Laikoma, kad jie veikia slopindami du fermentus, kurie susiję su uždegimo procesais, - ciklooksigenazę-1 ir ciklooksi-genazę-2 (COX-1 ir COX-2). Organizmas sintetina COX fermentų, kur tik jų reikia (o jų reikia kone kiekvienam kūno organui), kad kontroliuotų prostaglandinų išskyrimą, o tai, be kita ko, malšina skausmą, nutraukiant ar slopinant nervų siunčiamus skausmo signalus. Tačiau prostaglandinai organizme atlieka dar ir kitas sudėtingas funkcijas, ir, paveikus juos, kyla įvairių šalutinių reiškinių, įskaitant virškinimo sutrikimus ir skrandžio opą.

Vaistai nuo skausmo turi taip pat malšinti patinimą, tačiau sergantieji osteoartritu ne visada turi sąnarių edemą, todėl ne visada reikėtų gerti NVNU - juos būtų galima pakeisti paprastais preparatais nuo skausmo. Dar daugiau - iškeltas klausimas, ar NVNU išvis geba paveikti uždegimą?

Tyrėjas Peteris Gotzschė, vienas iš organizacijos Cochrane Collaboration steigėjų ir jos Skandinavijos skyriaus vadovas, savo laiku dalyvavo ankstyvuosiuose eksperimentuose su NVNU. R Gotzschė nurodo, kad kai kurie pradinių tyrimų rezultatai iškreipti, nes nepasitvirtino, kad NVNU sugebėtų malšinti uždegimą geriau už paprastus vaistus nuo skausmo.1

Žinoma, pavieniams artritu sergantiems pacientams NVNU padėdavo, bet tų asmenų, kurie tuo pat metu sirgo ir osteoartritu, būklę šie vaistai pablogino. Tyrimai liudija, kad NVNU spartina ligos eigą, nes slopina kremzlių atsikūrimą ir skatina jų suirimą.2

Saugokitės aspirino

Aspirinas jau dešimtis metų reklamuojamas kaip palyginti nekenksmingas medikamentas, bet iš tikrųjų JAV pavojingų medžiagų kontrolės centrų asociacija (The American Association of Poison Control Centers) kasmet gauna 59 pranešimus apie aspirino sukeltus mirties atvejus, o, tyrėjų nuomone, apskritai nuo visų NVNU per metus miršta 7 600 asmenų. Beje, laikoma, kad, palyginti su nauda, kokią galima gauti iš šio vaisto, 59 mirusieji - priimtina rizika. Esą, nevartojant stebuklingų baltų tabletėlių, nuo širdies ligų mirtų tūkstančiai. Tačiau tai klaidinimas. NVNU jokiu būdu nėra gyvybės gelbėtojai. Aspirinas, ibuprofenas ir kiti NVNU gali sukelti sunkų (atskirais atvejais - net mirtiną) skrandžio ir žarnyno kraujavimą. Kaip nurodė Didžiosios Britanijos Notingamo universiteto ligoninės (University Hospital in Nottingham) profesorius Christopheris Hawkey’is, „dėl NVNU toksiškumo pranešimų yra daug daugiau nei dėl bet kurio kito vaisto“,4 o pusę visų kraujavimo iš opų atvejų sukelia kaip tik šie vaistai. Pasekmės tokios sunkios, kad sergantieji artritu patenka į ligoninę ar miršta. Apskaičiuota, kad vien tik JAV dėl NVNU sukelto šalutinio poveikio per metus miršta daugiau nei 16 tūkst. žmonių.5

Tyrėjai aptiko ir kitų nerimą keliančių šalutinių reiškinių. Tarp senyvo amžiaus asmenų NVNU gali būti svarbiausia insulto priežastis. Tyrimai rodo, kad ibuprofenas ir kiti NVNU, jei jų vartojama ilgai ir didelėmis dozėmis, sugeba trigubinti insulto riziką ir dvigubinti grėsmę patirti miokardo infarktą, be to, tai sakytina apie bet kokio amžiaus žmones.

Tikrasis nelaimingų atsitikimų skaičius

JAV maisto ir vaistų tarnyba (angl. FDA) apskaičiavo, kad NVNU kasmet sukelia 200 tūkst. skrandžio kraujavimo atvejų, iš kurių 10 000-20 000 baigiasi mirtimi. Netgi saugiausi iš NVNU (pvz., ibuprofenas) gali sukelti ne tik opą, bet ir storosios žarnos uždegimą. Indometacinas, naproksenas ir ketaprofenas specialiose kapsulėse, iš kurių jie išsiskiria iš lėto, - jie visi gali žaloti storąją žarną.

Tyrėjai iš JAV Rytų Virdžinijos medicinos mokyklos (The Eastern Virginia Medical School) buvo pirmi, pradėję skambinti pavojaus varpais, kai per vieną tyrimą išsiaiškino, kad beveik penktadalis ligoninių pacientų vartodavo aspirino ar kokio nors kito skausmą malšinančio NVNU, tačiau neinformavo apie tai medikų, nes nelaikė šio fakto svarbiu.7

„Tai parodo plačiai paplitusią neteisingą nuomonę, kad šie medikamentai visada būna naudingi. Kai žmonės šių vaistų vartoja ilgai (ypač senjorai ar sergantieji artritu), tai siejama su sunkiais ir gal net mirtinais virškinimo trakto pažeidimais ir kraujavimu“, - sakė vienas iš tyrėjų prof. dr. Davidas Johnsonas.

Šios vaistų grupės poveikis asmenims, kurie vyresni nei 75 metų amžiaus, kelia nerimą. Oksfordo universiteto mokslininkai konstatavo, kad per pastaruosius 25 metus tarp senjorų, kurie dalyvavo tyrime, dėl NVNU buvo 7 kartus išaugęs intracerebrinio hemoraginio insulto (kraujavimo į smegenis) atvejų skaičius.8 Mokslininkų grupės vadovas prof. Peteris Rothwellas net pasakė, kad greitai šie vaistai galėtų aplenkti aukštą kraujospūdį ir tapti pagrindine hemoraginio insulto priežastimi, ypač tarp asmenų, kuriems daugiau nei 75 metai: „Esama senjorų, geriančių aspiriną kaip gyvenimo būdo vaistą. Tokiais atvejais, kaip rodo mūsų tyrimas, iš to nėra naudos. Senyviems žmonėms aspirino keliama grėsmė yra daug pavojingesnė už potencialią naudą.“

Artritu sergantiems pacientams, kurie serga taip pat ir osteoartritu, NVNU spartina ligos eigą, nes slopina kremzlių atsikūrimą ir skatina jų suirimą.

Per prof. P Rothwello vadovaujamą tyrimą mokslininkai vertino duomenis apie insultą patyrusius asmenis dviem periodais - nuo 1981 iki 1985 ir nuo 2002 iki 2006 metų. Insulto atvejų skaičius, kurių priežastis buvo padidėjęs kraujospūdis, lyginant abu laikotarpius, buvo sumažėjęs 65 proc., o tarp asmenų, kurie vyresni nei 75 metai, jis nebuvo pakitęs, nes buvo padidėjęs insultų skaičius tarp žmonių, vartojančių kraują skystinančių vaistų, pvz., aspirino.

Tyrėjai konstatavo, kad tokių vaistų vartojimas buvo dramatiškai išaugęs, ypač - tarp sveikų asmenų, geriančių jų profilaktiškai.9 Laikotarpiu nuo 1981 iki 1985 metų taip darydavo vos 4 proc. žmonių, o per kitą tiriamą laikotarpį šis skaičius išaugo iki 40 proc.

Kodėl NVNU turi šalutinį poveikį?

JAV Džonso Hopkinso universiteto Medicinos mokyklos (Johns Hopkins University School of Medicine) tyrėjai nurodo, kad, be žarnyno veiklos sutrikimų, įprastiniai NVNU gali sukelti ir įvairių šiame straipsnyje nepaminėtų problemų, nes, kaip nustatyta per vieną neseniai atliktą tyrimą, vaistai atakuoja fermentus ląstelių apvalkaluose ir sukelia nenuspėjamų pokyčių įvairiose kūno dalyse.

Mokslininkai tikrino, kokį poveikį ląstelėms darė 3 receptiniai NVNU -flurbiprofenas, indometacinas ir sulindakas. Paaiškėjo, kad stipriausią poveikį vaistai darė tada, kai buvo vartojami ilgą laiką arba didelėmis dozėmis. Nereceptiniai vaistai nuo skausmo ląstelių fermentams nekenkė. CelI Rep, 2014; 8:1241-7

Ir tai dar ne viskas. NVNU gali sukelti taip pat regos sutrikimų ar pabloginti regą, sukelti Parkinsono ligą, skatinti plaukų slinkimą ir nagų būklės prastėjimą. Šie vaistai gali žaloti kepenis ir inkstus, padidinti aukšto kraujospūdžio (hipertenzijos) riziką, ypač kai jų geriama didelėmis dozėmis.

Deja, šalutiniu poveikiu pasižymi ir lokaliai naudojami tepalai nuo uždegimo. Jie nekelia pavojaus skrandžiui, tačiau gali sukelti niežėjimą, bėrimą ir deginimo pojūtį ant odos. Be to, kaip nustatė tyrėjai iš Notingamo universiteto, analizuodami 13 tyrimų, per kuriuos buvo palyginti tepalai arba tabletės nuo uždegimo bei placebas, sergant osteoartritu NVNU naudojimas tepalo pavidalu ilgą laiką yra nepagrįstas. Šie tepalai tik pradžioje numalšina skausmą, bet po 2 savaičių jie nebelenkia placebo.10

Kas rizikuoja labiausiai?

Tyrimai rodo, kad dėl aspirino ar kurio nors kito NVNU sukeltų skrandžio veiklos sutrikimų į ligonines patenka dvigubai daugiau vyrų nei moterų. Didesnė rizika patirti sunkių virškinimo trakto sutrikimų būna tiems asmenims, kurie vienu metu vartoja kelis NVNU. Per vieną tyrimą, tikrindami pacientų įrašus duomenų bazėse Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje, mokslininkai konstatavo, kad iš asmenų, kuriems koks nors NVNU sukėlė skrandžio ir žarnyno problemų, 60 proc. buvo vyresni nei 60-ies metų, o 13 proc. vartodavo kelis vaistus vienu metu.11

Ko gero, didžiausia grėsmė kyla tiems, kurie vartoja mirtiną vaistų derinį -NVNU kartu su selektyviuoju serotonino reabsorbcijos inhibitoriumi (SSRI), t. y. vaistą nuo skausmo su antidepresantu. Tarp sergančiųjų artritu tai įprastinis vaistų kokteilis - sąnarių skausmams ir uždegimui malšinti jiems išrašomi NVNU, o vidutinio sunkumo depresijai lengvinti - rekomenduojama gerti SSRI.

Didžiosios Britanijos Rytų Anglijos universiteto (The University of East Anglia) mokslininkai iš naujo peržiūrėjo 4 tyrimus, kuriuose iš viso dalyvavo apie 153 tūkst. pacientų, vartojusių arba tik SSRI, arba tik NVNU, arba abu šiuos vaistus vienu metu. Pacientams, kurie gerdavo tik SSRI, skrandžio ir žarnyno sutrikimų rizika padidėjo 2,4 karto, tiems, kurie vartodavo tik NVNU, -3,2 karto,12 o tiems, kurie gerdavo abiejų vaistų, - 6,3 karto. Sunki virškinimo trakto reakcija pasireiškė suvartojus abiejų medikamentų derinio 82 kartus. Kitaip tariant, iki blogų pasekmių pakanka vos 3 mėnesių gydymo kurso, kai kasdien geriami abu vaistai, o kaip tik taip paprastai daroma.

Faktas, kad NVNU sukelia skrandžio ir žarnyno problemų, nėra paslaptis, ir vaistų gamintojai jau stengėsi mažinti riziką, kurdami kitas vaistų versijas, pvz., apgaubdami tabletes polimeriniu ar skrandžio rūgštį neutralizuojančiu apvalkalu, kad jos nepažeistos pereitų per skrandį ir būtų lengviau absorbuojamos plonojoje žarnoje. Deja, tablečių apvalkalas dar labiau padidino sveikatos sutrikimų riziką. Tyrėjai iš JAV Bostono universiteto Medicinos mokyklos (The Boston University School of Medicine) apklausė 550 asmenų, patekusių į ligoninę dėl virškinimo trakto kraujavimo. Didelei mokslininkų nuostabai paaiškėjo, kad tiems asmenims, kurie reguliariai gerdavo aspirino su apvalkalu, buvo didesnė skrandžio ir žarnyno sutrikimų rizika nei tiems, kurie vartodavo paprastų aspirino tablečių. Kai aspirinas su apvalkalu buvo vartojamas didesne nei 325 mg doze, rizika patirti skrandžio ir žarnyno problemų padidėjo 7 kartus, o tarp asmenų, kurie gerdavo standartinių tablečių, ji padidėjo apie 5 kartus.13

Tik ne vaikams!

Aspirino neberekomenduojama duoti vaikams, kurie jaunesni nei 12 metų, nes jiems kyla didelė grėsmė susirgti Rėjaus sindromu - reta liga, kuria suserga vaikai, sveikstantys nuo gripo, vėjaraupių ar kokios nors kitos infekcinės ligos, kurie buvo gydomi aspirinu.14 Vis dėlto vaikiškų medikamentų rinka labai vilioja vaistų nuo skausmo gamintojus.

Šiuo metu pagrindiniu vaistu nuo skausmo vaikams yra pasidaręs ibuprofenas, jis pakeitė paracetamolį. Tačiau JAV jau būta teismų procesų, kuriuose šis vaistas kaltinamas dėl vaikų mirčių ir sveikatos sužalojimų, nes jis sukėlė potencialiai mirtiną odos ligą - Stevenso-Džonsono sindromą. Dėl šios aplinkybės ibuprofenas galėtų patekti į tą pačią rinkos lentyną, kur jau atsidūrė vaikiškas aspirinas.

Tarp minėtų teismo procesų būta bylų dėl įvairių atvejų: kai devynmetė mergaitė iš Kalifornijos mirė 20 mėnesių po to, kai gerdavo vaikams skirto ibuprofeno; kai septynmetis vaikas po šio vaisto vartojimo apako; kai trejų metų mažylis mirė savaitę po to, kai gavo vos kelias vaikiško ibuprofeno dozes.

Žmonėms, kurie serga Stevenso-Džonsono sindromu, ant odos formuojasi skausmingos pūslelės. Tai skamba ne itin rimtai, tačiau liga gali progresuoti iki labai sunkios formos - toksinės epidermio nekrolizės, kai nusilupa viršutinis odos sluoksnis. Trečdaliu atvejų tai baigiasi mirtimi. Opos ir pažeidimai įmanomi net akies ragenoje.

Dažniausiai Stevenso-Džonsono sindromas pasireiškia kaip reakcija į vaistus, ir ją gali sukelti kone kiekvienas medikamentas, be to, tai sakytina ne tik apie vaikus.

Tad kodėl FDA nereikalauja, kad vaistų gamintojai perspėtų apie šią grėsmę ant pačių medikamentų? Todėl, kad Stevenso-Džonsono sindromas pasitaiko retai.

JAV juo suserga 1-6 asmenys iš milijono, o vaistų aprašuose reikalaujama minėti tik labiausiai paplitusius šalutinius reiškinius, pvz., skrandžio ir žarnyno kraujavimą.

Iki 2016 metų FDA buvo gavusi 150 pranešimų apie žmones, kurie vartodavo ibuprofeno ir kuriems pasireikšdavo Stevenso-Džonsono sindromo simptomai, tačiau šios ligos vardu pavadinta draugija, esanti Vestminsterio mieste, JAV Kolorado valstijoje, ragina tėvus neduoti vaikams ibuprofeno ar kitų vaistų, jei jiems ant odos pasireiškia bėrimas (tai vienas pirmųjų minėto sindromo simptomų) ar formuojasi opos ant ausų, nosies, lytinių organų arba burnoje.

Kiti galimi ibuprofeno šalutiniai reiškiniai - rėmuo, pilvo skausmas, pykinimas, opos, virškinimo trakto kraujavimas, depresija, zvimbimas ausyse (tinitas), kūno svorio didėjimas, kojų patinimas, vėmimas, regos ar klausos pokyčiai, kraujavimas iš nosies, mieguistumas, pasimetimas ir vidurių užkietėjimas.

COX-2 inhibitoriai. Taip pat kenkia skrandžiui

Pasaulio pelningiausioje srityje - farmacijos versle - būna nuolatinė naujų produktų paklausa, ir, ko gero, medikamentai, kurie žada numalšinti artrito skausmą, galėtų nešti didžiausias komercines pajamas. Vaistų gamintojai taip desperatiškai stengėsi rasti veiksmingą medikamentą nuo artrito skausmo, kad eksperimentavo netgi su cheminių medžiagų kokteiliu, kurio paprastai vartojama nuo ne Hodžkino limfomos. Tai itin toksiškas vaistas, per valandą nuo jo vartojimo galintis sukelti ūminių kvėpavimo sutrikimų.15

Tariamai COX-2 inhibitoriai esti patys nepavojingiausi iš vaistų, kurie malšina artrito skausmą, jie buvo liaupsinami kaip vaistai be šalutinio poveikio. Du pirmi medikamentai, kurie buvo paleisti į rinką, - celekoksibas (Celebrex) ir rofekoksibas (Vioxx) - jau per parą pasidarė pelningiausi vaistai per medikamentų istoriją, atimdami šį garbingą titulą iš viagros.

COX-2 selektyvieji inhibitoriai pirmiausia blokuoja COX-2 fermentus. Šie selektyvūs NVNU buvo sukurti tam, kad būtų efektyvesni už paprastus NVNU, pasižyminčius pavojingu šalutiniu poveikiu.16

2000 metais visame pasaulyje buvo išrašyta daugiau nei 100 mln. celekoksibo receptų. Rofekoksibas 2003-aisiais pasiekė pardavimo apimtį 2,5 mlrd. USD. Buvo momentas, kai šį vaistą visame pasaulyje vartojo apie 80 mln. žmonių. Tačiau 2004 metais gamintojas išėmė jį iš apyvartos, nes paaiškėjo, kad nutylėta informacija apie beveik dvigubą širdies priepuolių ir insultų riziką, kokia kyla vartojant vaisto ilgą laiką ir didelėmis dozėmis.

Celekoksibas per pirmus 6 metus po paleidimo į rinką gamintojui davė daugiau nei 4 mlrd. USD pelno.17

Vis dėlto COX-2 medikamentai neištesėjo savo pagrindinio pažado - nekenkti virškinimo traktui. Notingamo universiteto mokslininkai nustatė, kad jie gali būti tiek pat pavojingi kaip paprasti NVNU, kuriuos COX-2 inhibitoriai turėjo pakeisti. Tyrime dalyvavo daugiau nei 9 400 asmenų, turinčių skrandžio opą ar virškinimo trakto kraujavimą, ir tyrėjai padarė išvadą, kad COX-2 skatina kraujavimą.18

Manoma, kad truputį mažesnę riziką kelia celekoksibo vartojimas.

Tai vienintelis COX-2, likęs rinkoje po valdekoksibo ir rofekoksibo atšaukimo dėl kardiovaskulinio šalutinio poveikio. Per tyrimą, kuris buvo pavadintas CLASS (Celecoxib Long-Term Arthritis Safety Study), tvirtinama, kad celekoksibas, palyginti su tradiciniais NVNU, kelia ne tokių ryškių skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų. Vis dėlto tarp asmenų, kurie širdies ligų profilaktikos sumetimais vartodavo aspirino, tie, kuriems duodavo taip pat ir celekoksibo, turėjo tokių pačių virškinimo trakto problemų (pvz., opų) kaip tie, kuriems dar buvo skiriama diklofenako ar ibuprofeno.19

Per vieną norvegų tyrimą prieita prie išvados, kad COX-2 yra net pavojingesni nei tradiciniai NVNU, nes turi daugiau šalutinių reiškinių.20 Per vieną tyrimą JAV nacionalinis vėžio institutas (The US National Cancer Institute) ir celekoksibo gamintojas Pfizer kartu analizavo šio vaisto taikymą adenomos profilaktikai ir padarė išvadą, kad žmonėms, kurie 2 kartus per dieną vartodavo po 200 mg celekoksibo, buvo beveik pustrečio karto didesnė rizika patirti miokardo infarktą ar insultą. Vartojant po 400 mg 2 kartus per dieną, rizika padidėjo iki 3,4 karto.21

Anot vienos apžvalgos, ketvirtadaliui asmenų, vartojusių celekoksibo, susiformavo hipertenzija, edema ir inkstų veiklos sutrikimai.

Bet tuo pasakojimas dar nesibaigia! COX-2 inhibitorių vartojimas siejamas taip pat su inkstų veiklos sutrikimais. Anot vienos apžvalgos, ketvirtadaliui asmenų, vartojusių celekoksibo, susiformavo hipertenzija, edema ir inkstų veiklos sutrikimai.22 Tiesa, tai nestebina, nes natrio išskyrimą iš inkstų bent iš dalies sąlygoja COX-2 fermentai, tad, vartojant COX-2 inhibitorių, natrio šalinimas sulėtėja.

Pasak kito tyrimo, per kurį rofekoksibo veiksmingumas buvo lyginamas su tradiciniu NVNU indometacinu, abu vaistai, vartojami reguliariai ir ilgą laiką, trukdė inkstams šalinti šlakus.

Asmenys, kurie turi inkstų veiklos sutrikimų, aukštą kraujospūdį, stazinį širdies nepakankamumą ar serga kepenų ligomis, turėtų vengti vartoti NVNU, įskaitant ir COX-2 inhibitorius.

Selektyvūs ar neselektyvūs - visi NVNU gali būti pavojingi. FDA jau 2005 metais nurodė, kad visi tokio pobūdžio vaistai turi savo „juodąją dėžę“ - juose slypi virškinimo trakto bei širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimų rizika.23 Po 10 metų FDA patvirtino, kad šie medikamentai gali ne tik padidinti miokardo infarkto ar insulto riziką žmonėms, kurie ją jau turi, bet kelti grėsmę ir sveikiems asmenims.

1. Gotzsche P. Deadly Medicines and Organized Crime, How Big Pharma Has Corrupted Healthcare. Leidykla Radcliffe Publishing Ltd, 2013
2. Lancet, 1989:519-22; Osteoarthritis Cartilage, 1999; 7(3):319-20; Osteoarthritis Cartilage, 1999; 7(3):343-4; Osteoarthritis Cartilage, 1999; 7(3):345-7;
3. J Rheumatol, 1995; 22(10):1941-6; Arthritis Rheum, 2005; 52(10):3137-42
4. Scand J Rheum Suppl, 1992; 92:21-4
5. Cut, 2002; priedas 3:III25-30
6. 5    Am J Med, 1998; 105(1B):31S-38S
7. BMJ, 2011; 342:c7086
8. Gasteroenterology Insights, 2013; 5(1):3
9. Lancet Neurology, 2007; 6:487-93
10. Lancet Neurology, 2007; 6:487-93
11. BMJ, 2004; 329:324
12. BMC Medicine, 2006; 4:22
13. Aliment Pharmocol Ther, 2008; 27:31-40
14. Lancet, 1996; 348:1413-6
15. BMJ, 2002; 325:988
16. https://www.cancercareontario.ca/en/system/files_force/rituximab. pdf?download=1
17. N Engl J Med, 1992; 327:749-54; Gastroenterology, 1993; 104:1832-47
18. Inflammopharmacology, 2005; 13:419-25
19. BMJ, 2005; 331:1310-6
20. JAMA, 2000; 284:1247-55
21. Tidsskr Nor Laegeforen, 2002; 122:476-80
22. N Engl J Med, 2005; 352:1071-80
23. N Engl J Med, 2002; 347:2104-10
24. Curr Pain Heodache Rep, 2005; 9:377-89
25. Tarptautinis žurnalas „Ko gydytojai tau nepasako“. Medžiaga parengta pagal straipsnį specialų leidinį, kad sąnarių neskaudėtų „Pirmas žingsnis - malšinti skausmą“.

Jie nemalšina uždegimo!

Peteris Gotzschė yra tyrėjas, kuris teigia, kad nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) visai nemalšina uždegimo.

Savo knygoje „Mirtini vaistai ir organizuotas nusikalstamumas: kaip didieji vaistų gamintojai korumpavo sveikatos priežiūrą" (Deadly Medicines and Organised Crime: How Big Pharma has Corrupted Healthcare) jis aiškina, kad idėja, jog NVNU pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, yra klaidinga, taip pat kaip daugelis kitų įsivaizdavimų apie medikamentus, o juos sugalvojo ir platino farmacijos bendrovės.1

Jau nuo 1977 metų, būdamas medicinos direktorius kompanijoje Astra-Syntex, P. Gotzschė vykdė plačios apimties NVNU tyrimus. Astra sukūrė vieną pirmųjų NVNU - naprokseną. Tirdamas įvairių NVNU poveikį P Gptzschė konstatavo, kad farmacijos kompanijos teigdavo tai, kas nė nebuvo įrodyta: kad NVNU esti geresni už paracetamolį (acetaminofeną), nes malšina ne tik skausmą, bet ir uždegimą.

Kai tyrėjas kartu su chirurgais ortopedais atliko nepriklausomą tyrimą dėl naprokseno, jie nustatė, kad šis medikamentas nesugebėjo malšinti uždegimo tarp asmenų, kurie išsinarino čiurnos sąnarį, bet jie pasveiko greičiau tada, kai tiesiog nesiliaudavo judėti.

Analizuodamas 244 tyrimus apie NVNU, P. Gotzschė aptiko stebėtiną neobjektyvumą - neretai išvados buvo iškreiptos tyrimo rėmėjo vaisto naudai.2 Per jo paties atliktus tyrimus konkretūs vaistai nenumalšino uždegimo ir tarp reumatoidinių artritu sergančių pacientų nepaveikė patinusių pirštų sąnarių labiau nei placebas.

P. Gotzschės nuomone, skandalingiausias NVNU tyrimuose yra faktas, kad sąmoningai sumažinta vaistų sunkaus šalutinio poveikio rizika, nutylint apie skrandžio ir žarnyno kraujavimus bei galimybę patirti miokardo infarktą.

Dar daugiau - P. Gotzschė išsiaiškino, kad padvigubinus dozę (o žmonės neretai tai padaro nesąmoningai) nauda buvo menka, o rizika turėti kraujuojančią opą ar net numirti išaugo dukart.3

1. Radcliffe Publishing, 2013
2. Dan Med Bull, 1990; 37:329-36
3. Clin Evid, 2004; 12:1702-10