Požeminiai Garsai Tęsiasi. Išgyvenusiems Pandemija Statomas Metropolis?

Prasidėjus karantinui šimtai milijonų žmonių atsirado laisvo laiko. Daugelis, neturėdami ką veikti, pradėjo išeiti į balkonus ir žiūrėti į dangų, įtempė ausis ir pradėjo klausytis keistų garsų, kurie buvo girdimi aplinkui. Daugelis žmonių, pradėjo pastebėti, tą ko ankščiau „nematydavo“.

Pirma, žmonės praregėjo, kad jie planetoje ne vieni – kažkas, neaišku kas danguje šviečia ir apie tai per televizija nekalba. Ir, antra, kas svarbiausia – žmonės pradėjo girdėti keistus ir neįprastus triukšmus. Pavyzdžiui – žmonės pietų Amerikoje:

Arba žmonės Didžiojoje Britanijoje:

Kitas vaizdo įrašas iš Anglijos. Įdomus tuo, kad vietiniai gyventojai apie šį keistą garsą girdį nuo 1960 metų. Jį girdi ir pareigūnai, kuriems 70 metų aiškino, kad „tai ūžia iš vietinio fabriko“. Tačiau, dabar, kaip skelbia vaizdo įrašo autorius – visos gamyklos ir fabrikai, esantys šimtus kilometrų spinduliu yra uždaryti, tačiau garsas vis dar yra.

Arba, kitas prieš porą dienų, Lenkijoje padarytas vaizdo įrašas. Sąžiningai kalbant, ten labai mažai girdima, tačiau vaizdo įrašas yra įdomus komentarais. Po juo žmonės rašė iš Vokietijos, Britanijos, JAV, Indonezijos, pietų Afrikos ir daugelio kitų pasaulio vietų. Ir visi rašo, kad kiekvieną vakarą girdi tą patį:

Ir vėl, kelintą kartą konspirologams kylą klausymas: kas tai? Gamyklos ir fabrikai beveik niekur nedirba. Nevyksta statybos, nedirba uostai, sandėliai ir kt., kas gali ūžti irgi neveikia.

Pagrindinės versijos šiuo atžvilgiu yra susijusios arba su seiminiu garso šaltiniu, arba su ateivių triukais, tačiau, esant pasaulinei pandemijai ir karantinui, daugelis konspirologų prisimena ir kita pamiršta versija – požeminių tunelių kasimą. O jų išrausta visame pasaulyje gana daug.

Nuotraukoje pavaizduota viena garsiausių amerikiečių ilgalaikių gyventojų statyba be žeme, kuri vadinama SSC-collider (Superconducting Super Collider).

Pagal projektą ten buvo numatyta statyti kažkoks milžiniškas dalelių greitintuvas, kuris buvo pradėtas statyti 1980 metų pabaigoje, Teksase. Išsikasus 20 mylių po žeme ir maždaug dvi dešimtis šachtų, Kongresas staiga nusprendė, kad užbaigti darbą nenaudinga ir uždarė projektą. Ir po kurio laiko šį objektą pardavė kažkokiai chemijos įmonei, kuri viską aptvėrė tvoromis, pastatė apsaugą ir net neprileido arti objekto. Ir visiems vietiniams žmonėms kyla klausymas: kodėl chemijos įmonei reikia požemių ir ką ji ten daro?

Jei tik klausimas būdų susijęs su šia ilgalaike statyba, tada būtų galima ignoruoti apie jį egzistuojančias sąmokslo teorijas. Tačiau problema ta, kad visame pasaulyje yra labai daug tokių objektų. Tarkim, valstybė leidžia milžiniškus pinigus, kasa kažkokius požemius, o kai didžioji dalis barbu padaryta, objektas staiga tampa nebereikalingas ir jis parduodamas kažkokiai neaiškiai įmonei už simbolinius pinigus, kurie nepadengia 1% darbų kainos.

Dėl šios priežasties su šiais objektas siejamos ištisos sąmokslo teorijos apie „elito arkas“, „ateivių bazes“ ir panašiai. Galiausiai, buvo teorija, galimai statomi Metropolisai.

„Metropolis“ – tai senas Frico Lango filmas pastatytas 1927 m. Filme rodomi tam tikri postindustrinės ateities įvykiai, kai elitas, nenorėdamas kartu kvėpuoti gryną orą su plebonais, ir dėl jų negadinti jo, suvarė žmonės po žeme, kurie visą parą dirbo, dėl miego ir maisto.

Iš esmės ši idėja nėra nauja ir buvo įgyvendinta daug filmų, kaip „Laiko mašina“ ar „Eliziejus“ 2013 m. O kadangi „Metropolis“, ir kiti panašūs filmai buvo persmelkti okultine simbolika, ir duoda užuominas ir nuorodas – pas konspirologus gimė realūs įtarimai, kad būtent tokia ateitis ir yra numatyta pasaulio elito. Jie mato žemę, kaip didelį butą. O žmones paslėpti po žeme, nuo savo akių yra gana logiškas.

Prieš šimtą metų to padaryti buvo neįmanoma, nes pramonės infrastruktūra buvo gana silpna. Ir dabar yra 3D spausdintuvai, kurie pakeičia minias darbuotojų. Yra robotai. Yra genų inžinerija ir visų rūšių šilumos, šviesos gavimo technologijų, kur kokybišką maistą galima išauginti lygioje vietoje ir derlių nuima mašinos. Kad, normaliai gyventų dešimt tūkstančių žmonių (būtent, toks kiekis laikomas normalus vystyti populiacija „aukščiausio lygio“). Tai kodėl jų nepatalpinus po žeme?

Vienintelė problema yra kaip juos ten suvaryti, kad banda savanoriškai eitų prie mašinų dirbi, ir būtų laimingi, kad ten dar įleido. Tam, kaip tik tiktų virusai, arba atominis karas, arba du viename. Kaip, tai gali būti, maždaug gali puikiai parodyti filme „Naujosios Amazonės“ išleistas 1983 m: kas žiūrėjo – tas supranta, kas nežiūrėjo – labai rekomenduoju.

Ten pagrindinis požemio išėjimas, žemės paviršiuje buvo apdengtas specialus audeklas, kuris iš vidaus audeklas buvo nutapytas atominio karo tematika. Vidaus paviljono centre buvo periskopas, kur buvo leidžiama žiūrėti iš žemės gelmių visiems, aplinkui mato baisų vaizdą, koks baisus ir pavojingas pasaulis jo paviršiuje. Tuo tarpu visi sunkiai dirba – vadovybė pakilo ir gyveno normalų gyvenimą.

Prieš keletą mėnesių „Metropolio“ tema buvo sunki sąmokslo tezė, kuri net neįtilpo į pačių konspiralogų galvos „rėmus“. Tačiau įvedus šį keistą karantiną COVID-19 gali nutikti bet kas: vakar greta isteriškai kovojo JT tribūnose ir kalbėjo apie aplinką, šiandiena gamyklos uždarytos, o žmonės uždarė namuose, o rytoj jie pasakys, kad tik koronaviruso gali išgelbėti tik bunkeris.

Ir dar ši keista įranga, visur kaukianti naktimis. Jei prie to pridėsite daugybę gydytojų perspėjimų, kad koronavirusas labai kenkia vyrų lytinėms ląstelėms ir, kad prasirgs juo visi...  Apskritai, kas dedasi pasaulyje ir rodoma filme „Naujosios Amazonės“, jau filmas tampa ne komedija, o greičiau – pranašiškas filmas, todėl būkime budrūs ir stebėkime įvykius.

Ir kas gali paneigti, kad po kurio laiko nebus paskelbta, tie kurie persirgo vyrai tampa nevaisingais, moterys – negalės gimdyti, ar kažkas panašaus. Ir jums, galimai, kaip išsigelbėjimas, skiepas ir bunkeris po žeme išsigelbėjimas. O, elitas lieka gryname ore ir gamtos apsuptyje...