Pragaištingas Tiltas: Koks Logiškiausias Paaiškinimas?

Škotijoje yra tiltas, kurį daugelis vadina „savižudžių“ tiltu. Ne, jis traukia ne gyvenimu nusivylusius ar depresija sergančius žmones, o šunis. Teigiama, kad nuo šio tilto nušoko daugybė keturkojų mūsų draugų. Dalis jų šuolį išgyveno, tačiau dešimtims šuniukų nepasisekė, rašo „The New York Times“.

Kuo šis tiltas ypatingas ir ar tikrai šunims ant jo pasimaišo protas?

1895 m. pastatytas Overtouno tiltas jau pramintas „savižudžių šunų“ tiltu. Vietos gyventojai pasakoja, kad nuo šio tilto nušoko daugybė šunų. Natūralu, kad buvo sukurta pasakojimų apie vaiduoklius, kurie pradeda vaidentis šunims, dvasias, kurios gyvena tarpeklyje ir ieško naujų augintinių.

Pragaištingą tiltą 1895 metais liepė pastatyti vietinės parapijos kalvinistų pastorius. Viktorijos laikų tiltas buvo nutiestas 15 metrų virš Overtouno upės.

Netoli Milton kaimo stovintis arkinis Viktorijos laikų tiltas tapo mažiausiai 50 šunų mirties vieta. Nuo 1950 iki 1960 metų nuo šio tilto dėl kažkokių priežasčių į vandenį nušoko maždaug 50 šunų ir net tie, kurie išgyveno, rodėsi, kad nori nušokti dar kartą.

Visgi tai vaizdingi pasakojimai, o koks galėtų būti logiškesnis ir mokslo žiniomis grindžiamas atsakymas, paaiškinantis šio tilto fenomeną?

Dabartinis Overtouno dvaro šeimininkas Bobas Hillas pasiūlė realistiškesnį paaiškinimą. Jo teigimu, šunis suvilioja unikalūs kvapai, sklindantys iš po tilto.

„Šunys užuodžia audinių ar kitų žinduolių skleidžiamą kvapą, užšoka ant tilto atbrailos, kuri yra smailėjančios fomos, ir nukrenta“, – aiškino jis.

Dažniausiai šunys nuo tilto nušokdavo giedromis dienomis, kai būdavo palankiausios oro sąlygos specifiniam audinių kvapui sklisti. Drėgnomis dienomis jų kvapas sklinda daug silpniau.

Norėdamas įsitikinti tokių teiginių teisingumu, gyvūnų elgseną tyrinėjantis mokslininkas Davidas Sandsas atliko eksperimentą, kurio metu stebėjo šunų reakciją į pelių, voverių ir audinių skleidžiamus kvapus. Šunis labiausiai domino ir keistai elgtis priversdavo būtent audinių skleidžiamas kvapas.

Tačiau audinės gyvena daugybės Škotijos upių pakrantėse, kyla klausimas, kodėl šunys taip dažnai nešokinėja nuo kitų tiltų. Be to, su audinių kvapo teorija nesutinka ir vietos medžiotojai, kurie aiškina, kad šiose vietovėse audinių yra gana mažai.

Pasak mokslininko, šio tilto architektūra yra gana unikali – tilto sienos neleidžia šunims matyti, kas yra už jų, o užšokę ant jų šunys gali tiesiog neišlaikyti pusiausvyros.

Visgi kol kas oficialios institucijos, besirūpinančios augintinių gerove, nepateikė oficialaus paaiškinimo, kodėl šis tiltas pasiglemžė daugybės keturkojų gyvybes.

Publikuoja lrt.lt