Ritualinės Jėgos Koptų Knyga

Mokslininkai iššifravo senovinę egiptiečių knygą, kurioje sudėti maldų ir užkeikimų tekstai. Knygą buvo pavadinta „Ritualinės jėgos žinynas“. Be viso kito, knygoje yra užkalbėjimų meilės kerams, demonams išvaryti ir „juodajai geltai“ (ta liga gali baigtis mirtimi) gydyti. Pergamentiniam kodeksui, parašytam koptų kalba, yra maždaug 1300 metų.

Makkuro ir Sidnėjaus universitetų mokslininkai Malkolmas Čoutas (Malcolm Choat) ir Janas Gardneris (Iain Gardner) leidinio “A Coptic handbook of Ritual Power” (Brepols, 2014) pratarmėje rašė:

Tai 20 puslapių pergamentinis kodeksas, kuriame yra ritualinių apeigų žinynas. Senovinė knyga prasideda “nuo ilgų maldų serijos, jas keičia piešiniai ir “jėgos žodžiai””. Knygoje taip pat randama daug užkalbėjimų, kurie skirti piktoms dvasioms išvaryti, ligoms gydyti, taip pat prisikviesti sėkmę meilėje ir komercijoje.

Pavyzdžiui, norint pajungti ką nors savo valiai, reikia perskaityti magiškąją formulę virš dviejų vinių, paskui įkalti jas į durų staktą kairėje ir dešinėje.

Mokslininkai mano, kad kodeksas gali siekti VII-VIII amžių. Tais laikais dauguma egiptiečių buvo krikščionys. Knygoje daug kartų minimas Jėzus. Kai kurios maldos galimai susiję su gnostine setiečių grupe. Setiečiai klestėjo Egipte pirmaisiais mūsų eros amžiais ir garbino Setą -trečiąjį Adomo ir Ievos sūnų. Viena malda kodekse vadinasi “Setas, Setas, Kristus gyvas”.

Kodekso pradžioje minimas dieviškasis vardas Bachtiova, kurio paaiškinimas lieka paslaptimi. “Dėkoju tau ir šaukiuosi tavęs, Bachtiova. Tu didis, nepalenkiamas keturiasdešimt ir devynių gyvačių rūšių valdovas”, -sakoma užkalbėjimų knygoje.

“Bachtiova yra dvilypė figūra, tai didi jėga ir materialaus kosmoso jėgų valdovas”, - pareiškė Čoatas ir Gardneris spaudos konferencijoje, skirtoje knygos sutiktuvėms.

Šaltiniai liudija, kad bažnyčios hierarchai setiečius laikė eretikais, ir VII amžiuje jie beveik visai išnyko.

Mokslininkai mano, kad kodeksas, kuris yra setiečių ir ortodoksinių krikščioniškų maldų mišinys, gali būti pereinamas dokumentas. Jis buvo parašytas iki tada, kai visos setiečių maldos buvo pašalintos iš maginių tekstų. Jie taip pat pastebi, kad yra ir kitų panašaus pobūdžio tekstų, bet juose mažiau setiečių ir daugiau ortodoksinių bruožų. Mokslininkai nuomone, maldų ir 27 užkalbėjimų kilmė yra įvairi, bet vėliau jie buvo sujungti, siekiant sukurti “ritualinės jėgos instrumentą”.

Kas naudojo kodeksą? Vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau tai nebūtinai turėjo būti vienuolis ar šventikas. Kalbos stilius leidžia spėti, kad knygą parašė vyras, bet ją galėjo naudoti ir moterys. Profesorius Malkolmas Čoatas: “Manau, kad ir ne tarp dvasininkų buvo žmonių, kurie naudojo magines praktikas, tačiau jų asmenybės nežinomos, nes jie nenorėjo, kad juos vadintų magais”.

Kodekso kilmė taip pat lieka paslaptimi. Makkuro universitetas nupirko jį 1981 metais iš Vienos antikvaro Maiklo Fakelmano, bet iš kur jis gavo tą kodeksą, liko neaišku. Rašto stilius rodo, kad knyga gali būti kilusi iš Aukštutinio Egipto. Ji galėjo būti parašyta Hermopolio apylinkėse. Šiuo metu kodeksas saugomas Makkuro universiteto Senųjų kultūrų muziejuje.