Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Paranormal.lt - Pasaulio naujienos kitaip » Futuristika » 2021 » Balandžio » 1

Žmogaus ir kompiuterio sąsaja: realybė ar mokslinė fantastika?

Mintimis vairuoti automobilį, holografiškai susiskambinti su močiute, ar tiesiog regėjimo lauke gauti visą informaciją apie sudominusį objektą, žmogų, ar produktą parduotuvėje… Skamba kaip scenos iš fantastinių filmų? Pasirodo, panašios technologijos jau veržiasi ir į realybę!

Žmonės ir kompiuteriai darosi nebeatsiejami šių dienų pasaulyje. Vienu naudojamės dabar, skaitydami šį portalą, kitas per automobilio garso sistemą leidžia muziką, trečias kišenėje įdėmiai „klausosi“, jei netyčia paklaustume, kokia daina skamba eteryje… Kompiuteriai mus supa visur, o su jais „bendraujame“ įvairiausiais būdais – prisilietimais, balsu, ar senais gerais metodais: klaviatūra ir pele… Tačiau laboratorijose kuriamos žmogaus ir kompiuterio sąsajos technologijos žada dar daugiau neįtikėtinų būdų, kuriais netrukus bendrausime su mus supančiais kompiuteriais.

Žmogaus ir kompiuterio sąsaja (angl., „human-computer interaction“, HCI) atsirado taip pat anksti, kaip ir pats kompiuteris. Nors pirmieji kompiuteriai buvo sukurti atlikti labai konkretų darbą – skaičiavimus, nuo pat pradžių galvota kaip naudojimąsi kompiuteriu padaryti patogesnį, malonesnį ir efektyvesnį. Ir nuo pirmųjų skaičiavimo mašinų iki šių dienų technologijų tikrai nueitas nemenkas kelias!

Išmaniųjų technologijų laikais turbūt jau sunku tuo patikėti, tačiau vienos pirmųjų „revoliucijų“ žmogaus-kompiuterio sąsajos srityje buvo… Kompiuterinės pelės ir klaviatūros išradimas! Daugelis turbūt dar pamename laidines peles su ratuku… Tačiau pirmoji pelė buvo dar primityvesnė.

Douglas Engelbart 1965 m. išrastos kompiuterio pelės prototipas.

Douglas Engelbart 1965 m. išrastos kompiuterio pelės prototipas. ©SRI International | (Wikimedia Commons, CC BY-SA 3.0).

Išrasta Douglas Engelbart dar 1965 metais, pelė atvėrė iki tol neregėtas galimybes sąveikauti su kompiuteriu. Pagaliau buvo galima užduoti komandas ne tik skaičiais ir simboliais, tačiau ir judesiais. Tai leido gerokai intuityviau ir patogiau „bendrauti“ su kompiuteriu, bei davė pradžią ir grafinės naudotojo sąsajos (angl., „graphical user interface“, GUI) sukūrimui. Dar daugiau galimybių atsirado prie pelės pridėjus mygtukus.

D. Engelbart pelę kūrė ne šiaip sau. Šis mokslininkas yra laikomas ir kolektyvinio intelekto (angl., „collective intelligence“) bei žmonių kompiuterijos (angl., „human computation“) pradininku. D. Engelbart buvo įsitikinęs, jog didžiausias žmonijos problemas galima įveikti surėmus daugybę protų, t.y. pasitelkus minios intelektą. Tačiau jau tada jis suprato, jog šiai užduočiai įgyvendinti būtini kompiuteriai. Mokslininkas nuspėjo, jog kompiuteriai galėtų sujungti žmones į vieną tinklą, bei būtų nepakeičiami apdorojant, sisteminant informaciją. Todėl savo karjerą D. Engelbart paskyrė naujų būdų, kaip žmonėms efektyviau „bendrauti“ su kompiuteriais, paieškoms.                                            

Šiandien kolektyvinio intelekto bei žmonių kompiuterijos sritys gerokai pažengusios, ir interneto bei išmaniųjų įrenginių pagalba iš tiesų jau sprendžia didžiąsias pasaulio problemas.

Keičiasi ne tik technologijos, tačiau ir mūsų santykis su kompiuteriais. Pirmieji kompiuteriai buvo sukurti kaip mašinos, kuriomis naudojasi daugybė žmonių – vienas kompiuteris ir daugybė naudotojų. Asmeninio kompiuterio era visa tai pakeitė – vienas kompiuteris vienam naudotojui. Tuo pačiu ir žmogaus-kompiuterio sąsaja turėjo tapti pakankamai personalizuota, pritaikyta individualiems poreikiams.

Tačiau jau dabar, o tuo labiau – ateityje, tai dar labiau pasikeis. Vienas naudotojas vienu metu jau „bendrauja“ su ne vienu kompiuteriu, o ateityje dauguma objektų mūsų aplinkoje turės vienaip ar kitaip integruotą kompiuterį, tikru laiku transliuojanti informaciją apie jį, ir pan. Pasak mokslininkų, tai padės ir platesniam papildytos realybės (angl., „augmented reality“) pritaikymui mūsų gyvenimuose.

Tuo tarpu, su kompiuteriais savo aplinkoje greitai galėsime sąveikauti ne tik balsu ar prisilietimais, bet ir gestais ir akių judesiais. O galbūt netolimoje ateityje – net mintimis.

Tiesioginė smegenų ir kompiuterio sąsaja?

Elon Musk „Neuralink“ kompanijos kuriami smegenų implantai siekia padaryti būtent tai. Skamba pernelyg fantastiškai? Galbūt – vis dėl, mokslininkai net nesutaria dėl to, kas yra „mintys“, o technologija jas tiksliai fiksuoti ir interpretuoti dar tikrai nesukurta. Tiesa, Elon Musk tikrai nėra šių technologijų pionierius. Jau dabar egzistuoja smegenų-kompiuterio sąsajos, leidžiančios mintimis pajudinti robotinę galūnę, ar tiesiog akimis žaisti žaidimą kompiuterio ekrane. Tai – motorikos signalai, kuriuos nuskaityti ir interpretuoti gerokai lengviau nei abstrakčias mintis.

Ši sritis pradėta vystyti jau prieš kelis dešimtmečius. Deja, vis dar juda gana lėtai. Tiesą sakant, pirmieji smegenų elektriniai signalai buvo išmatuoti dar 1924-aisiais metais. Mokslininkas Hans Berger tam pasitelkė sidabrines vielutes, kurias įkišo tiesiog po pacientų skalpu. Šiais laikais technologijos kur kas pažangesnės.

Dauguma smegenų-kompiuterio sąsajos (angl., „brain-computer interface“, BCI) technologijų paremtos elektrinių bangų žmogaus smegenyse nuskaitymu. Pagal tai, kur ir koks signalas susidaro, galima spręsti, kokį veiksmą žmogus nori atlikti – pavyzdžiui, pajudinti galūnę.

Tiksliausios ir pažangiausios smegenų-kompiuterio sąsajos technologijos, tarp jų ir „Neuralink“ remiasi elektroniniais implantais. Šie, operacijos pagalba implantuojami į paciento smegenis ir, priklausomai nuo regiono, gali nuspėti žmogaus „mintis“ ir ketinimus. Nors tokius smegenų implantus nuo šios srities tyrimų pradžios yra gavę vos kelios dešimtys žmonių, tyrimai parodė, jog ši technologija gali padėti net visiškai paralyžuotam žmogui pajudinti robotines galūnes.

Tiesa, tokie implantai – dar gana rizikingi, ir vargu, ar greitai tokį galėsime turėti kiekvienas. Implanto įdėjimui reikalinga invazinė procedūra, visuomet išlieka rizika pažeisti smegenis. Be to, laikui bėgant audinys randėja, implantas gali nustoti veikti, atsirasti kitų šalutinių poveikių. Todėl tokia technologija taikoma tik tiems žmonėms, kuriems yra gyvybiškai reikalinga – pavyzdžiui, praradus galūnes ir kai jos paralyžuotos, nebevaldomos.

Ant galvos dėvimas neinvazinis elektroencefalogramos įrenginys su elek

Ant galvos dėvimas neinvazinis elektroencefalogramos įrenginys su elektrodais, padedančiais nustatyti smegenų elektrinius impulsus.
©Florian Voggeneder (Flickr, CC BY-NC-ND 2.0)

Tačiau yra ir neinvazinių smegenų-kompiuterio sąsajos technologijų alternatyvų. Be jokių implantų, tiesiog uždedami ant galvos įrenginiai taip pat gali nuskaityti elektrines smegenų bangas. Lygiai taip pat, kaip atliekami ir bendri smegenų elektroencefalografiniai (EEG) tyrimai, pavyzdžiui, tiriant epilepsiją.

Tokios technologijos mūsų „mintis“ nuspėja ne taip tiksliai, tačiau yra gerokai saugesnės ir prieinamesnės. Be to, smegenų-kompiuterio sąsajos srityje taikomi ir žvilgsnio sekimo, bei kiti panašūs metodai. Taip žmogaus „ketinimai“ gali būti išverčiami į tikrus judesius ar veiksmus kompiuteryje, robotinėje galūnėje, ar net kontroliuojant kitus įrenginius, pavyzdžiui, dronus. Čia labai pasitarnauja ir dirbtinio intelekto (DI) technologijos. Surinkus didelius duomenų kiekius galima apmokyti mašininio mokymosi algoritmus, kurie ir padeda kompiuteriui interpretuoti mūsų žvilgsnio, gestikuliavimo, ar smegenų elektrinių impulsų išduodamus „ketinimus“.

Mintimis valdomi dronai? Taip, ir tai jau sukurta realybėje!

Tokių pačių, išorinių elektrodų pagalba jau sukurtas ne vienas mintimis kontroliuojamų dronų modelis. Nors technologija dar nėra iki galo ištobulinta ar prieinama kiekvienam, panašu, kad mintimis kontroliuojami įrenginiai pamažu pereina iš mokslinės fantastikos į realybę!

Pavyzdžiui, 2019-aisiais „Kickstarter“ platformoje pradėtas įgyvendinti „UDrone“ projektas sukūrė pirmuosius mintimis valdomus dronus, kurie nereikalauja sudėtingos kalibracijos su kiekvieno naudotojo smegenų bangomis, bei turi ne karinę, o asmeninio naudojimo paskirtį. Šia sistema daug lengviau pradėti naudotis eiliniam naudotojui, o drono ir EEG valdiklio komplektas tekainuoja mažiau nei 300 JAV dolerių.

Tiesa, „UDrone“ remiasi ne tik smegenų bangomis. Drono kontrolei pasitelkiami ir kiti sensoriai – judesių jutikliai bei žvilgsnio sekimo įranga. Dronui pakelti į orą užtenka apie tai pagalvoti, tačiau norint jį pasukti į kairę ar dešinę reikia ta kryptimi pajudinti galvą, sumirksėjus drone esanti kamera padaro nuotrauką ir t.t.

Žinoma, jog tokios technologijos turi ir svarbią karinę reikšmę, todėl yra rimtai tyrinėjamos ir šioje srityje. JAV gynybos ministerijos technologijų skyriuje (angl., DARPA) jau ne vienerius metus kuriami ir testuojami smegenų implantai, galintys valdyti dronus, ar net visą dronų armiją. Ši, visiškai mintimis kontroliuojamų dronų technologija, jau buvo sėkmingai išbandyta 2016-aisiais ir 2017-aisiais metais, bei yra tobulinama ir toliau. Be to, kariuomenei kuriami dronai ne tik priima signalus tiesiogiai iš žmogaus smegenų, bet ir siunčia signalus atgal. Droną kontroliuojantis žmogus tiesiai į smegenis gauna jutiminį grįžtamąjį ryšį apie droną supančią aplinką, ir taip gali geriau pasirinkti kryptį.

Žinoma, jog tam, kad tokios technologijos galėtų būti naudojamos plačiai, dar laukia ilgas kelias. Tačiau, pasak mokslininkų, panašiai ateityje būtų galima valdyti ir kitus įrenginius. Galbūt netgi asmeninį automobilį?

Skamba fantastiškai, tačiau naujausios žmogaus-kompiuterio sąsajos technologijos iš tiesų sparčiai keičia kaip „bendraujame“ su kompiuteriais, ir kokiose gyvenimo srityse jais pasikliauname. O mokslinėse laboratorijose kuriami įspūdingi įrenginiai pamažu pereina ir į kasdienybę!

Autorius: Eglė Marija Ramanauskaitė

Šaltinis: Technologijos.lt

Šaltiniai:

Įdomus pasaulis:
Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram, FB ir X(twitter) kanale

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos, prašome Jus prisidėti prie šio darbo. Skaitykite „Paranormal.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Paremti galite Paypal arba SMS. Kaip tai padaryti? Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.

O dabar įvertink šią naujieną, padaryk gerą darbą šiandieną + komentuok:

Niekas neišdrįso palikti komentaro.
Komentarai su keiksmažodžiais bus šalinami automatiškai, be atsiprašymo.
avatar

Nemokami skelbimai

Skanaus:
28.08.2019 laikas 20:40 Receptai Pusryčiai tinginiams – nerealiai skanu

Kvapnus ir sotus patiekalas, kuriuo galite maitinti visą šeimą! Receptas tinginiams, specialiai savaitgaliui! Per kelias minutes paruošite skanų patiekalą.

Skaityti daugiau

11.09.2019 laikas 20:18 Receptai Paprasčiausias ir sėkmingiausias naminės duonos receptas

Su kvapnia, traškia plutele, tikras skanumėlis. Skanios naminės duonos receptas gaminkite duoną patys namuose!

Skaityti daugiau

14.11.2017 laikas 13:25 Receptai Svogūnas nuo kosulio
Liaudies medicinos receptas. Gydo nuo: Kosulys. Ingredientai: svogūnas, pienas.

Skaityti daugiau

Taip pat skaitykite:
05.10.2024 laikas 10:59 Britų nekilnojamojo turto rinka: pardavimai išaugo 25%, prognozės
Pastaraisiais mėnesiais nekilnojamojo turto rinka patyrė reikšmingą pakilimą, kurio priežastys yra glaudžiai susijusios su besikeičiančiomis hipotekos palūkanų normomis ir prognozuojamais mokesčių pakeitimais. Ekspertai teigia, kad tai gali paveikti ...

Skaityti daugiau

05.10.2024 laikas 10:47 Aleksandro Makedoniečio paskutiniai norai: pamokos iš gyvenimo
Aleksandras Makedonietis, žinomas kaip vienas didžiausių karvedžių istorijoje, savo mirties akimirką paliko gyvybiškai svarbius pamokymus. Jo trys paskutiniai norai, dėstyti jo generolams, atskleidžia gilią filosofiją apie gyvenimą, mirtį ir turtus. ...

Skaityti daugiau

05.10.2024 laikas 10:28 Toli esanti planeta atskleidžia mūsų Žemės ateitį
Astronomai neseniai atrado tolimą Žemei panašią egzoplanetą, kuri, kaip manoma, kadaise galėjo būti apgyvendinta. Šis atradimas atskleidžia ne tik intriguojančias galimybes apie gyvenimą kitose planetose, bet ir gąsdinantį vaizdą apie tai, kas laukia...

Skaityti daugiau

04.10.2024 laikas 19:26 Kodėl santuokos skirtingai veikia vyrų ir moterų gyvenimą?
Santuoka – tai ne tik meilės ir partnerystės simbolis, bet ir veiksnys, galintis turėti didelę įtaką gyvenimo trukmei. Tyrimai rodo, kad vyrams, turintiems žmoną, gyvenimo trukmė gali pailgėti, o moterims, susituokusioms su vyrais, gali sumažėti. Šio...

Skaityti daugiau

04.10.2024 laikas 18:33 Ar verta suteikti vyrui antrą šansą? Patarimai ir istorijos
Santykiai būna sudėtingi, o kartais netgi toksiški. Moterims kyla klausimas – ar verta suteikti vyrui antrą šansą po skausmingų patirčių? Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl tokios situacijos dažnai pasikartoja, dalinsimės realiomis istorijomis ir pat...

Skaityti daugiau