Tyrimas rodo, kad JAV ir ES dešimtmečius netvariai grobstė gamtos išteklius

Nors turtingosios valstybės sudaro tik nedidelę pasaulio gyventojų dalį, jos jau seniai per daug išgauna žaliavų iš planetos, o naujajame tyrime pabrėžiama, koks iš tikrųjų yra perteklinis ir žalingas šis grobstymo modelis.

Analizuodami beveik 50 metų gamtinių išteklių gavybos visame pasaulyje laikotarpį, mokslininkai nustatė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir dideles pajamas gaunančios Europos Sąjungos šalys lėmė, kad pasaulinis išteklių perteklinis naudojimas viršijo aplinkosauginio tvarumo ribas.

"Rezultatai rodo, kad turtingos valstybės yra labiausiai atsakingos už pasaulinį ekologinį suirimą, todėl jos turi ekologinę skolą likusiam pasauliui", - aiškina ekonomikos antropologas Jasonas Hickelis (Jason Hickel) iš Ispanijos Barselonos autonominio universiteto.

"Šios šalys turi imtis iniciatyvos ir radikaliai sumažinti išteklių naudojimą, kad išvengtų tolesnės degradacijos, o tam greičiausiai prireiks transformacinių požiūrių po augimo ir degradacijos."

Ankstesniame tyrime A. Hickelis bandė kiekybiškai įvertinti atsakomybę už klimato krizę nacionaliniu lygmeniu, analizuodamas, kiek pasaulio šalys viršijo joms tenkančią saugios anglies dioksido išmetimo ribos dalį.

Naujajame darbe Hickelis su kolegomis tyrėjais tą pačią metodiką pritaikė išteklių gavybai, kuri paprastai laikoma pagrindiniu pradiniu tašku, nuo kurio prasideda aplinkos degradacija.

"Per pastarąjį pusšimtį metų pasaulinis medžiagų naudojimas labai išaugo ir 2017 m. duomenimis, pasaulio ekonomika per metus sunaudoja daugiau kaip 90 mlrd. tonų medžiagų", - rašo komanda naujame darbe.

"Tačiau ne visos valstybės vienodai atsakingos už šią tendenciją; kai kurios valstybės vienam gyventojui sunaudoja gerokai daugiau išteklių nei kitos."

Siekdama nustatyti, kurios šalys yra atsakingos už išteklių perteklinį naudojimą, komanda nustatė "tvarumo koridorių", reiškiantį saugią arba tvarią pasaulinę metinės išteklių gavybos ribą (matuojamą milijardais tonų arba gigatonomis) 1970-2017 m. laikotarpiu, tada apskaičiavo, kiek šalys, atsižvelgiant į jų gyventojų skaičių, kasmet viršijo arba neviršijo šios ribos.

Rezultatai rodo, kad per tiriamąjį laikotarpį pasaulyje buvo išgauta ir panaudota beveik 2,5 trilijono tonų medžiagų, o beveik pusė šio kiekio (1,1 trilijono tonų) viršijo saugią ir tvarią ribą.

Dideles pajamas gaunančios šalys (pagal Pasaulio banko klasifikaciją) bendrai atsakingos už 74 proc. šio perviršio, nors jose gyvena tik 16 proc. pasaulio gyventojų.

Išteklių perteklinio naudojimo lyderės buvo JAV (27 proc. perteklinio naudojimo), po jų sekė ES šalys ir Jungtinė Karalystė, kurioms kartu teko 25 proc. pasaulinio išteklių pertekliaus.

Mokslininkų sukurtoje interaktyvioje interneto svetainėje galima lengvai išnagrinėti analizės rezultatus, palyginti atskiras šalis (pavyzdžiui, Kiniją, kuriai teko 15 proc. pertekliaus) arba šalių gerovės lygio kategorijas (iš kurių matyti, kad mažesnes nei vidutines pajamas gaunančios ir mažas pajamas gaunančios šalys, priešingai nei dideles ir didesnes nei vidutines pajamas gaunančios šalys, per minėtą laikotarpį niekada neviršijo joms tenkančios išteklių naudojimo dalies).

Rezultatai ne tik išryškina pasaulinę nelygybę, susijusią su išteklių pertekliniu naudojimu, bet ir aiškiai parodo, kad žaliavų vartojimas turi smarkiai sumažėti, jei pasaulis nori turėti kokių nors galimybių įveikti ekologines krizes.

"Dideles pajamas gaunančios valstybės turi skubiai sumažinti bendrą išteklių naudojimą iki tvaraus lygio", - rašo tyrimo autoriai. "Vidutiniškai išteklių naudojimas turi sumažėti bent 70 proc., kad būtų pasiektas tvarus lygis."

Pasak Hickelio, tai klausimas, dėl kurio gali tekti šiek tiek permąstyti, kokia iš tikrųjų turėtų būti pasaulio ekonomika.

"Ekonomika" - tai mūsų materialūs santykiai tarpusavyje ir su likusiu gyvuoju pasauliu", - rašė jis tviteryje netrukus po to, kai pasirodė tyrimas.

"Turime nuspręsti, ar norime, kad šie santykiai būtų grindžiami gavyba ir išnaudojimu, ar abipusiškumu ir rūpinimusi."

Tyrimo rezultatai pateikti žurnale "The Lancet Planetary Health".