JAV imasi atsakomųjų veiksmų prieš Vengriją dėl trukdymo taikyti 15 proc. visuotinį minimalų mokestį

Atsakydama į Vengrijos trukdymą Europos Sąjungai priimti 15 proc. minimalų visuotinį pelno mokestį, J. Bideno administracija penktadienį paskelbė, kad nutrauks 43 metus galiojusią mokesčių sutartį su šia šalimi. 

Birželio mėn. Vengrija užblokavo ES baigiamą rengti 15 % minimalaus mokesčio schemą. Per pastaruosius keliolika metų Vengrija sumažino pelno mokesčio tarifą nuo 19 % iki 9 %.  

2020 m. spalio mėn. 136 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalys - iš viso daugiau kaip 90 proc. pasaulio BVP - susitarė tęsti mokesčių plano įgyvendinimą. Tačiau tam, kad jis taptų realybe, reikia, kad šalys ir ekonominiai blokai priimtų teisės aktus.

Vengrijos veto metu šalies finansų ministras Mihaly Varga užsiminė, kad Budapeštą dar galima įtikinti: "Darbas dar neparengtas. Manau, kad turime toliau stengtis rasti sprendimą". 

Tai gali būti užslėpta užuomina į visai kitą dalyką, kurio siekia Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas (Viktor Orban): milijardus dolerių paskolų ir dotacijų iš ES Covid-19 ekonomikos atkūrimo fondo. 

Budapeštas iš pradžių prašė 7,2 mlrd. eurų dotacijų; po Rusijos invazijos į Ukrainą Vengrija pareiškė, kad sieks gauti ir mažų palūkanų paskolų. Patvirtinimas įstrigo dėl ES susirūpinimo, kad Vengrijai trūksta apsaugos nuo korupcijos priemonių, kai pinigai išmokami.  

Lenkija taip pat priešinosi 15 proc. minimalaus mokesčio patvirtinimui - tai yra, kol ES nesutiko skirti beveik 38 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų pandemijos padariniams likviduoti, kurios taip pat buvo atidėtos. 

Jei situacija nepasikeis, JAV pasitrauks iš mokesčių sutarties su Vengrija po šešių mėnesių. Šis žingsnis daro naują spaudimą paskutinei ES šaliai.

Mokesčių sutartys palengvina tarptautinį verslą, nes palengvina mokesčių administravimą tarpvalstybiniu mastu. "Mokesčių sutarties nutraukimas yra didelis įvykis, kuris pakenktų JAV ir Vengrijos verslo susitarimams", - dienraščiui "The Wall Street Journal" sakė Mokesčių fondo vykdomasis viceprezidentas Danielis Bunnas (Daniel Bunn).

2010 m. Jungtinės Valstijos ir Vengrija susitarė atnaujinti sutartį, kad ji būtų mažiau palanki vadinamajam "sutarčių apsipirkimui", kai korporacijos ir kiti mokesčių mokėtojai gali pasinaudoti įvairiomis sutarčių detalėmis, kad sumažintų savo mokesčių naštą.

Senatorius Randas Paulas (Rand Paul) užblokavo atnaujintą sutartį dėl susirūpinimo privatumu, teigdamas, kad ji ir panašios sutartys suteikia užsienio vyriausybėms prieigą prie privačios amerikiečių finansinės informacijos. Atmetus R. Paulo prieštaravimą, Jungtinių Valstijų pozicija pasikeitė: Vengrijoje sumažinus pelno mokestį, 2010 m. susitarimas tapo nebepriimtinas.  

"Vengrija, blokuodama ES direktyvą dėl visuotinio minimalaus mokesčio įvedimo, dar labiau padidino ilgalaikį JAV vyriausybės susirūpinimą dėl 1979 m. mokesčių sutarties", - agentūrai "Reuters" sakė Iždo departamento atstovas spaudai. "Jei Vengrija būtų įgyvendinusi visuotinį minimalų mokestį, ši sutartis būtų ne tokia vienpusiška. Atsisakymas tai padaryti galėtų dar labiau pabloginti Vengrijos, kaip sutartį sudarančios jurisdikcijos, statusą ir dar labiau pakenkti Jungtinėms Valstijoms."

15 % minimalus pelno mokestis yra antrasis iš dviejų pagrindinių siūlomos tarptautinių mokesčių sistemos komponentų, arba "ramsčių". Antruoju ramsčiu - "pirmuoju ramsčiu" - siekiama priversti didžiausias tarptautines korporacijas deklaruoti pelną įvairiose šalyse, kuriose jos vykdo veiklą, ir kiekvienoje iš jų mokėti didesnius mokesčius nei dabar.   

Abu ramsčiai turėjo būti J. Bideno plano "Kurkime geriau", kuris įstrigo Kongrese, dalis. 

Alternatyva ES, kaip ekonominiam blokui, priimančiam minimalų mokestį, yra tai, kad atskiros ES priklausančios šalys gali jį priimti savarankiškai. Tačiau tai darant be užtikrintos abipusiškumo priemonės kiltų rizika, kad šalis atsidurs blogoje konkurencinėje padėtyje. 

Iždo sekretorė Janet Yellen yra pasmerkusi pelno mokesčio tarifų mažėjimo tendenciją kaip "30 metų trukusias lenktynes į dugną". Palikime vyriausybei teisę atleisti save nuo bendro supratimo, kad kainų konkurencija yra geras dalykas... jau nekalbant apie destruktyvų pajamų apmokestinimo poveikį.

Iš tiesų, EBPO užsakymu atliktame tyrime nustatyta, kad "didžiausią žalą ekonomikos augimui daro pelno mokesčiai, po jų eina gyventojų pajamų mokesčiai, o po jų - vartojimo mokesčiai".

Nesuklyskite: Baidenas, Jellen ir ES siekia įvesti ne ką kitą, o didžiulę kainų nustatymo schemą, kuri apsaugo viso pasaulio vyriausybes nuo sveiko konkurencinio spaudimo ir kenkia produktyviems žmonėms visame pasaulyje.