Ar JAV sudarė sutartį su ateiviais?

Per pastaruosius 50 metų daugybės žmonių iš aukščiausios JAV Nacionalinio saugumo agentūros vadovybės, prezidento administracijai artimos politinės aplinkos dėka buvo surinkti duomenys apie vyriausybės sudarytą sutartį su ateivių rasės atstovais. Ši žmonių civilizacijos išdavystė įvyko, asmeniškai dalyvaujant JAV prezidentui Dvaitui Eizenhaueriui, pažeidžiant šalies konstituciją ir apie tai neinformuojant JAV senato. Šios informacijos rinkimas ir patikrinimas buvo labai rizikingas dalykas, kartais gręsiantis netgi mirtimi.

1953-iais metais astronomai orbitoje pastebėjo didelius objektus, kurie iš pradžių buvo palaikyti asteroidais. Greitai paaiškėjo, kad šie keisti objektai išsidėstė labai aukštoje orbitoje virš Žemės pusiaujo. Buvo labai didelių objektų – tai galėjo būti tik kosminiai laivai. JAV Saugumo taryba, suderinusi su prezidentu, priėmė sprendimą blokuoti bet kokią informaciją, pasirodančią JAV ar kitų šalių masinio informavimo priemonėse, paskelbiant, kad tai yra dezinformacija. Bendra Nacionalinio saugumo agentūros ir CŽV direktyva numatė pradėti projekto „Platonas” turimų techninių ir analitinių priemonių aktyvizacijos darbus. Radiokomunikacijų kontrolės sistema „Sigma” sugebėjo išaiškinti, kad tarp kosminių laivų nuolat vyksta pasikeitimas informacija. Specialiai sukurta programa, paremta logine signalų kombinacija dvejetainėje sistemoje, patraukė ateivių dėmesį. Vėliau buvo nustatytas šioks toks ryšys tarp orbitoje esančių laivų ir radiotechninės žvalgybos centro bei įvyko apsikeitimas informacija.

Šio pasikeitimo informacija metu ilgai nebuvo atsakymo į pagrindinį klausimą – kokie ateivių ketinimai? Persilaužimas šioje neramioje situacijoje įvyko 1954-ųjų m. vasario 20-21 dienomis. Artėjant vasario 20-osios nakčiai prezidento administracijai artimi žmonės pastebėjo, kad prezidentas Dvaitas Eizenhaueris kažkur dingo ir niekas nežino, kur jis yra. Anksti ryte prezidentas atsidūrė Los Andžele. Administracijai teko skubiai paruošti į tiesą panašų pranešimą apie naktinę šalies vadovo kelionę. Pasirodo, praėjusios dienos vakare prezidentui ėmė skaudėti dantis, iš kurio buvo iškritusi plomba, todėl jam teko skubiai išvykti pas pažįstamą stomatologą. Saugumo tarnyba sudaro „stomatologą”, kurį buvo galima parodyti reporteriams. Tuo metu prezidentas su nedidele patarėjų grupe nusileido Muroko aerodrome. Vėliau šioje vietoje buvo įkurta didžiausia JAV KOP Edvardso bazė. Sprendžiant iš kompetentingų šaltinių, tikrasis vizito į šią bazę tikslas buvo iš anksto parengtas susitikimas su ateivių rasės atstovais.

Praėjus 50-čiai ir daugiau metų tapo žinomos kai kurios susitikimo aukščiausiame lygyje smulkmenos. Vienas iš pirmųjų, kuris praskleidė didžiausios XX amžiaus paslapties skraistę, buvo Džeraldas Laitas – specialiųjų tyrimų fondo direktorius. Jis buvo tarp prezidento patarėjų, kurie kartu su juo atvyko į Muroką.

Štai ką papasakojo Laitas: „Aš į KOP bazę nuskridau kartu su grupe, kurioje buvo Franklinas Alenas, buvęs prezidento Trumeno finansų patarėjas Edvinas Noersas, du aukšto rango kariškiai ir Vatikano atstovas kardinolas Džeimsas Frensis Makintairas. Yra žinoma, kad religija į NSO ir ateivius žiūri, kaip į velnio apsireiškimą. Tačiau prezidentas ir jo patarėjai nusprendė, kad nebylus Vatikano palaikymas reikiamu metu gali būti naudingas.

Po ilgo patikrinimo ir daugybės dokumentų pildymo mums buvo leista įeiti į nedidelę saugomą patalpą. Visi grupės nariai negalėjo paslėpti sumišimo ir susijaudinimo, žinodami, kad vakarykštė fantastika šiandien taps realybe. Atsidarė šoninės durys pro kurias įėjo prezidentas Eizenhaueris. Skirtingai nei mes, jis buvo susikaupęs ir gana energingas. Daktaras Noersas turėjo išanalizuoti galimas ekonomines kontaktų su ateiviais pasekmes. Prezidentas persimetė keliais žodžiais su kardinolu ir visiems priminė, kad turime laikytis griežto konfidencialumo po atsakingos misijos pabaigos. Aš manau, kad tokios sudėties grupė visiškai atitiko 1954-ųjų m. konservatyvųjį amerikiečių visuomenės charakterį”.

Iš kitų šaltinių yra žinoma, kad po aukščiausio lygio kontakto vasario 21 d. įvyko dar du ar trys susitikimai su kitos ateivių rasės atstovais. Viename iš šių susitikimų dalyvavo pats JAV prezidentas, o kitame susitikime – Nacionalinio saugumo agentūros atstovai ir įgaliotasis prezidento Eizenhauerio administracijos atstovas. Šie kontaktai ir separatiniai susitarimai, bent jau su viena ateivių rase, buvo vykdomi ne visos žmonijos vardu, o JAV karinės ir politinės vadovybės interesais. Buvęs JAV laivyno vadas Čarlzas Sagsas, įėjęs į prezidento lydinčios grupės sudėtį, 1991-ais metais vykusiame pasitarime apie NSO problemas pasidalino įspūdžiais apie pirmąjį kontaktą su ateivių rase: „Aš ir keletas bazės karininkų atvykusius ateivius turėjome pasitikti jų nusileidimo vietoje šalia administracinio korpuso. Vienas karininkas atkreipė dėmesį į keistą apvalios formos debesį, kuris leidosi beveik vertikaliai, tik truputį siūbuodamas į šonus. Vos už kelių minučių pamatėme iš abiejų pusių išgaubtą maždaug 35 pėdų diametro objektą. Jo matinis metalinis paviršius buvo be aštrių išsikišimų ir švelniai blyksėjo. Objektas pakibo 10-ies pėdų aukštyje virš betono dangos ir iš jo išlindo trys teleskopinės atramos. Pasigirdo lengvas šnypštimas, objektas nusileido ant žemės. Mes pajutome, kad oras prisotintas ozono. Įsivyravo nerimastinga tyla.

Staiga kažkas spragtelėjo, korpuse pasirodė ovalo formos anga, pro kurią tiesiog „išplaukė” dvi būtybės. Iš pirmo žvilgsnio jos mažai kuo skyrėsi nuo žmonių. Vienas ateivis nusileido ant betoninio tako už 20 pėdų nuo objekto, o kitas pasiliko stovėti ant objekto pakraščio. Tai buvo gana aukšto ūgio būtybės, apie 8 pėdų aukščio, liekni ir nepaprastai panašūs vienas į kitą. Jų šviesūs, beveik balti plaukai beveik siekė pečius. Jie turėjo šviesiai mėlynas akis, o lūpos buvo bespalvės. Tas, kuris stovėjo ant žemės, gestu parodė, kad negali priartėti prie mūsų ir mes turime laikytis šios distancijos. Taip ir pasukome į pastatą, nesiartindami prie ateivio. Buvo labai įdomu stebėti, kaip ateivis eina – kai jis darydavo žingsnį, atrodė, kad koja tarsi oro pagalvės pagalba perkeliama į priekį. Buvo neaišku ar stori avalynės padai liečią žemę ar ne?”

CŽV direktorius Viljamas Kolbis tvirtina, kad pirmojo susitikimo su ateivių rasės atstovais nepavyko sudaryti susitarimo, kuris tenkintų prezidentą ir jo administraciją. Tą pačią išvadą padarė ir prezidento patarėjai. Priežastis ta, kad kitos planetos atstovas iškėlė keletą sąlygų, kurios buvo neįvykdomos, bent jau esant tokiai karinei ir politinei padėčiai pasaulyje. Ateivis savo rasės, atvykusios iš kitos žvaigždžių sistemos, vardu ultimatyviai liepė neturėti kontaktų su kita rase, kurią mes vadiname „pilkaisiais”. Mūsų sutikimo atveju pažadėjo padėti atsikratyti šių negailestingų grobikų. Po to ateivis pareiškė, kad nori pakelti Žemės gyventojų dvasinį ir intelektualinį lygį. Tačiau į prezidento klausimą ar jie pasiruošę perduoti mums naujas technologijas pasigirdo neigiamas atsakymas. To pakako, kad kiti klausimai net nebebūtų svarstomi. Paskutinį tašką derybose ateivis padėjo, kai pareikalavo nutraukti tolimesnius visų tipų ginkluotės kūrimo ir tobulinimo darbus. Reikia pažymėti, kad po derybų, kai atslūgo psichologinė įtampa, prezidento komandoje kilo nesutarimai dėl to, kad nebuvo imtasi jokių žingsnių kompromisui pasiekti.

Kalbant apie gerus ir blogus ateivius galima paminėti, kad dar 6-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje su CŽV ir prezidento administracija daugeliu klausimų bendradarbiavo Frensė Svan – unikalių sensityvinių savybių turinti moteris. Ji patarinėjo klausimais, susijusiais su žvalgyba, NSO ir ateivių rase. Moters teikiama informacija pasižymėjo tuo, kad ją buvo galima patikrinti. Svan tvirtino, kad tik „skandinavų” rasė, su kurios atstovais įvyko pirmasis susitikimas, turi tikslą išgelbėti mūsų planetą nuo branduolinio susinaikini-mo. Tačiau bedvasiai ir žiaurūs „pilkieji” humanoidai perėmė iniciatyvą, išstumdami „skandinavus”. Tiek vieni, tiek kiti turi savo požiūrį į mūsų planetą ir žmones. 9-o dešimtmečio pabaigoje tapo akivaizdu, kad Frensė Svan buvo teisi.

CŽV atstovas Ramiojo vandenyno laivyne Viljamas Kuperis turėjo priėjimą prie JAV armijos vadovaujančio štabo slaptų dokumentų. Jis irgi patikslina, kad, praėjus nedaug laiko po nesėkmingų derybų vasario mėnesį, buvo organizuoti du susitikimai su kitomis rasėmis, tame tarpe ir su taip vadinamais „pilkaisiais”. Šios derybos vyko 1954-ais metais JAV KOP Holomano bazėje Naujojoje Meksikoje. Šį kartą susitarimas buvo pasiektas. „Pilkieji” papasakojo savo rasės, atsiradusios vienoje Oriono žvaigždyno planetoje, istoriją arba gražią legendą. Jų rasė miršta dėl pasikeitusių sąlygų planetoje, todėl jie priversti ieškoti galimybių išsaugoti rasę. Vieno susitikimo 1971-ais metais toje pačioje Holomano bazėje metu CŽV užsakymu Robertas Emenergeris ir Alanas Sandleris filmavo ir sukūrė dokumentinį filmą apie susitikimą su ateiviais iš kitų planetų.

Pagal V.Kuperio turimą informaciją 1954-ais metais su „pilkaisiais” buvo pasiektas toks susitarimas:

- ateiviai nesikiša į Žemės gyventojų reikalus;
- žemiečiai (JAV vyriausybė) laikys paslaptyje duomenis apie tai, kad mūsų planetoje yra ateivių;
- ateiviai padės vystyti technologijas;
- ši pagalba liečia tik amerikiečių naciją;
- jiems leidžiama pagrobti keletą žmonių, kad galėtų atlikti savo genetinius tyrimus, kuriuos, kaip teigė, sieja su žmonių rasės vystymosi kontrole;
- ateiviai įsipareigoja grąžinti pagrobtus žmones su sąlyga, kad tie žmonės nieko neprisimins apie jų pagrobimą.

Filas Šneideris, kalnų inžinierius ir geologas, dirbęs slaptose požeminių bazių statybos programose, tvirtina: „1954-ais metais Eizenhauerio administracija, apeidama konstituciją, sudarė susitarimą su ateiviais iš kosmoso, kurie įsikūrė Žemėje. Tuo metu šis susitarimas vadinosi „1954 Greada”. Šios direktyvos pagrindu Nacionalinė saugumo agentūra sukūrė projektą, pagal kurį buvo modernizuojamos egzistuojančios ir sukuriamos kelios naujos kelių lygių bazės, kurios skirtos atskiriems ar bendriems darbams su ateiviais iš kitų planetų. Dažniausiai kontaktų turima su „pilkųjų” rasės ar jos atmainų atstovais.

Maiklas Volfas, teorinės fizikos ir informatikos daktaras, Nacionalinės saugumo tarybos darbuotojas, buvęs prezidento Bilo Klintono patarėjas programoms, susijusioms su NSO, pripažįsta: „Eizenhauerio susitarimas su nežemiškąja rase niekada nebuvo ratifikuotas, kaip to reikalauja konstitucija”.

Daugelis darybų dalyvių pažymi, kad iš ateivių pusės visada jautėsi šioks toks spaudimas, tačiau visi sutinka su tuo, kad mes negalime ateivių sustabdyti. Jų pernelyg aukštas išsivystymo lygis, jie gali sunaikinti ne tik mus, bet ir beveik visą žmoniją, išskyrus tuos, kuriuos pasiliks kaip biologinę medžiagą savo bandymams.

Filipas Korso savo memuaruose rašė: „Iš tikrųjų, mes pasidavėme pačiai agresyviausiai ateivių rasei. Jie diktavo savo sąlygas, puikiai žinodami, kad mes bijome bet kokio informacijos apie susitarimus nutekėjimo visuomenei”. 1955-ais metais jau tapo aišku, kad ateiviai apgavo Eizenhauerį ir pažeidė susitarimą. Pasirodo, ateiviai pagrobė daugybę žmonių, ir tai darė ne vien JAV teritorijoje. Nėra žinoma, kiek žmonių nebuvo sugrąžinta. Buvo nustatyta, kad kalbama apie kelis šimtus tūkstančių žmonių, pagrobtų Amerikoje, Europoje ir Azijoje. Generolas Duglas Makarturas 1955-ais metais vykusiame JAV armijos štabų viršininkų pasitarime pareiškė, įžvalgiai neužsimindamas apie bet kokį susitarimą: „Pasaulio nacijos turės susivienyti, nes kitas karas bus tarpplanetinis karas. Žemės nacijos netolimoje ateityje turės sudaryti vieningą frontą prieš masyvų agresyvių tarpplanetinių rasių įsiveržimą”.

XX amžiaus 8-o dešimtmečio pradžioje taip vadinami „skandinavai” palaipsniui išnyko iš CŽV pranešimų ir daugelio šalių kontaktuotojų akiračio. Tuo pačiu metu žymiai padidėjo „pilkųjų” humanoidų aktyvumas. Planetos vandenynuose ir jūrose, kalnų masyvuose aptinkamos didelės ateivių bazės, kurias jie sukūrė be jokių vyriausybių žinios ir leidimo. Padidėjo NSO aktyvumas Mėnulio paviršiuje ir kosmoso erdvėje iki pat Jupiterio ir Saturno orbitų. Karinis konfliktas su ateiviais bendro naudojimo bazėje S-4 Nevados valstijoje galutinai įtikino vyriausybės aplinką, kad situacija tapo nebekontroliuojama. Iškilo labai sunki problema – ką daryti? Ką pasakyti savo liaudžiai ir visam pasauliui?

Tapo beprasmis tolimesnis informacijos apie NSO ir ateivių egzistavimą slėpimas valstybiniu lygiu. Ne viename planetos rajone NSO pasirodo netgi dažniau, nei reisiniai lėktuvai. Žmonių grobimai ir masinė gyvūnų vivisekcija kiekvienais metais vis didėja. Ateivių aktyvumas didina JAV Nacionalinio saugumo agentūros blaškymąsi dėl strateginio atsako, todėl Senatas artimiausiu metu gali pareikalauti, kad agentūra ir CŽV išslaptintų visus dokumentus, susijusius su ateiviais. Ateivių iš kitų planetų buvimo problema buvo nagrinėjama uždarame Pasauliniame ekonomikos forume Davose (Šveicarija). Šis faktas irgi didina galimybes, kad informacija apie susitarimus su ateiviais visuomenei bus atskleista.