Slaptos draugijos slepia nežemiškąsias technologijas?

JAV valdžia jau ne vieną dešimtmetį palaiko kontaktus su ateiviais iš kitų planetų. Visatoje yra daugybė gyvybės formų, mūsų planetą nuolat lanko protingos būtybės. Valdžiai tai yra gerai žinoma, tačiau apie tai ne tik nutylima, bet ir meluojama, kad Žemė, atseit, vienintelė ir unikali planeta didžiulėje galaktikoje...

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau informacijos, patvirtinančios, kad, kai kurių šalių vyriausybėms žinant, yra vykdomi slapti NSO technologijų studijavimo darbai, netgi vyksta kontaktai su nežemiškųjų civilizacijų atstovais. Tuo abejoti gali tik nieko neišmanantis žmogus. Pernelyg daug įvairių liudijimų ir detalių susideda į vieną paveikslą.

Visi šie liudijimai, pavyzdžiui, JAV gauti, remiantis įstatymu „Apie informacijos laisvę", nepaneigiamai rodo tą faktą, kad pasaulyje vykdoma precedento savo mastu ir svarba neturinti slaptumo, susijusio su NSO, politika. Visa, kas susiję su šia politika, pagrindinių masinio informavimo priemonių ir televizijos kanalų yra atkakliai nutylima, nežiūrint į šios temos komercinį patrauklumą žiniasklaidos priemonėms. Vietoje to žmonėms pateikiama prastos rūšies fantastika ir šarlataniškas okultizmas, kurie nė kiek nepagerina visuomenės žinių apie tikrąją padėtį.

Kodėl vykdoma slaptumo politika, kas už viso to stovi - tai ir pabandysime išsiaiškinti.

Per visą žinomą žmonijos istoriją vis išlenda duomenys apie kažkokių „slaptų draugijų" egzistavimą. Tai, kad jos iš tiesų seniau egzistavo, neabejoja net labiausiai skeptiškai nusiteikęs mokslininkas istorikas. Aišku, slaptos draugijos egzistuoja ir dabartiniu metu ir, sprendžiant iš kai kurių duomenų, jų veikla jau seniai įgijo globalų, pasaulinį pobūdį.

Dažniausiai slaptų draugijų nariais tampa garsūs mokslininkai, mąstytojai, politikai - tie žmonės, kurių intelekto koeficientas yra keletą kartų aukštesnis už eilinio Žemės gyventojo intelekto koeficientą. Dėl slaptųjų draugijų veiklos mūsų planetoje visada egzistavo dviejų lygių mokslas: elitinis ir „plataus vartojimo". Beje, kai kuriais vertinimais „masinis" mokslas ir technika nuo slaptų draugijų slaptų technologijų atsilieka nuo 30 iki 80 metų.

Yra gana pagrįstų duomenų, kad slaptos draugijos apie radiją žinojo dar šeši dešimtmečiai iki oficialaus atradimo, kuri 1895-ais metais atliko A. Popovas ir 1897-ais metais G. Markovas. Ir tai dar ne viskas - yra liudijimų, kad šiuolaikinės radioaparatūros prototipu dar XVI amžiuje naudojosi garsus viduramžių vokiečių mokslininkas Johanas Heidenbergas - abatas Tritemijus (1462-1516).

Yra versija, kad gravitaciniai varikliai, kuriuos mokslininkai tik dabar bando sukurti, jau buvo žinomi daugiau nei prieš amžių. Jeigu tai tiesa, tai paaiškina tą faktą, kodėl XIX amžiaus pabaigoje-XX amžiaus pradžioje buvo tiek daug atvejų, kai danguje buvo matomi keisti skraidantys aparatai su žmonėmis juose.

Naujausių atradimų nuslėpimo finansinis pagrindas akivaizdus: pinigus daro tai, kas yra nuolat perkama. Yra teigiama, kad viena elektros įrangą gaminanti kompanija nusipirko ir užšaldė „amžinos" elektros lemputės patentą. Šios lemputės buvo sukurtos dar XIX amžiaus pabaigoje. (Yra pranešama, kad trys lemputės iki šiol dar šviečia vienoje senoje gaisrinėje JAV).

Panašu, kad dėl tos pačios priežasties buvo pašalinta visa informacija apie pačius svarbiausius genialiojo Nikolos Teslos (1856-1943) išradimus, pavyzdžiui, apie „kietos būsenos keitiklį" (1931 m.), kuris iš kosmoso gautą energiją pavertė elektros energija. 2 litrų stiklainio dydžio įrenginys buvo išbandomas visą savaitę, aprūpindamas visiškai nemokama elektros energija automobilį, galintį važiuoti iki 130 km/h greičiu. Naftą išgaunančios ir elektros energiją gaminančios kompanijos tikrai sunerimo dėl tokio išradimo.

Logiška manyti, kad yra ir kitų motyvų, dėl kurių slaptos draugijos „prilaiko" kai kuriuos savo mokslinius ir techninius pasiekimus. Negalima atmesti to, kad tie, kurie jau nuo senovės planingai naikina knygas ir rankraščius su slaptomis žiniomis, tai atlieka dėl visiškai suprantamų humaniškų priežasčių. Juk kai kurie atradimai ar išradimai, patekę į nusikaltėlių ar psichiškai nesveikų žmonių rankas, gali sukelti pavojų visai žmonijai.

Pavyzdžiui, nesunku suvokti, kokios pasekmės būtų, jeigu teroristai pasinaudotų nepaprastu ir labai pavojingu rusų mokslininko M. Filipovo išradimu. Tai buvo labai žymus mąstytojas, atradęs ir supratęs K. Ciolkovskį, pirmasis, kuris supažindino pasaulį su D. Mendelejevo periodine elementų lentele, apie 300 mokslinių darbų autorius. M. Filipovas, kuris buvo įsitikinęs revoliucionierius, viename laiške bendražygiams rašė: „Trumpųjų radijo bangų pluoštu galiu atkurti visą sprogimo jėgą. Sprogimo banga visiškai perduodama elektromagnetinės bangos nešamąja, tokiu būdu užtaisas, susprogdintas Maskvoje, savo poveikį gali perduoti į Konstantinopolį. Mano atliktas eksperimentas rodo, kad šį fenomeną galima sukelti kelių tūkstančių kilometrų atstumu". 1903-iais metais šis unikalus žmogus buvo rastas nužudytas savo laboratorijoje. Jam buvo vos 45 metai amžiaus. Kodėl buvo įvykdytas nusikaltimas, atspėti nesunku. O kas jį įvykdė - istorija nutyli...

Slaptos draugijos ypač suinteresuotos tuo, kad galėtų vienos pačios valdyti elitines žinias ir aukštąsias technologijas. Netikėtai nutraukiami daug vilčių teikiantys tyrimai, be pėdsakų iš visuomenės regėjimo lauko dingsta perspektyvūs mokslininkai, jų darbus kažkas išima iš bibliotekų, vardai ištrinami iš katalogų ir žinynų. Kur ir kam jie dirba?

Yra teigiama, kad yra visas sąrašas mokslo ir technikos krypčių ir sričių, informacijai apie kurias yra uždėtas tabu. Štai keletas jų:

„Psichologinė optika", žinoma dar Senovės Egipto laikais ir toliau vystoma Getės veikaluose bei slaptose Musolinio laboratorijose; cheminių elementų transmutacija įprastinėje temperatūroje (šaltoji branduolinė sintezė, alchemija); energijos perdavimas be laidų; antigravitacija; erdvės ir laiko valdymas; kai kurios genų inžinerijos ir parapsichologijos sritys (pavyzdžiui, veikimas mintimis per atstumą) ir daugelis kitų.

Yra teigiama, kad prancūzų kariškių sudarytame sąraše yra daugiau nei 800 panašių pavadinimų. J sąrašą įtraukti ir duomenys apie NSO.

Nors tarp slaptų draugijų visada buvo stebima slepiama konkurencija, XX amžiaus pradžioje buvo pastebėta šių draugijų susivienijimo ir veiklos globalizavimo tendencija. Kaip teigia vienas iš užkulisinių istorijos veikėjų tyrinėtojas Deividas Aikas, šiandien mes galime kalbėti apie gana galingos slaptos organizacijos egzistavimą, kuri turi galimybių gana rimtai paveikti įvairius žmonių gyvenimo aspektus. Nors ši organizacija nėra visagalė, tačiau jos ambicijos didžiulės - tapti pasauline vyriausybe.

Pagrindiniai tokios „vyriausybės" bruožai, kaip mano Aikas, pradėjo formuotis XX amžiaus pradžioje. Slaptos Didžiosios Britanijos ir JAV iliuminatų („apsišvietusiųjų") draugijos 1919-ais metais sukūrė bendrą struktūrą - „Apvalųjį stalą". Panašu, kad šia veikla Didžiojoje Britanijoje užsiima Karališkasis užsienio reikalų institutas, o nuo JAV 1921-ųjų metų - Tarptautinių santykių taryba. Nuo to momento amerikiečių prezidentu galėjo tapti tik „apšviestasis" - šios tarybos narys. Vienintele išimtimi buvo Džonas Kenedis, kas galėjo nulemti jo tragišką baigtį. Tiesa, yra hipotezė, kad Džono Kenedžio nužudymas buvo sufabrikuotas, jį iš tikrųjų nušovė asmens sargybinis Bartuosiuose rūmuose.

1954-ais metais pasaulinio politinio, finansinio, pramoninio ir karinio elito konsolidavimasis baigėsi tuo, kad buvo sukurta nauja slapta draugija, kuri žinoma Bilderbergo grupės pavadinimu. 1973-ais metais atsirado sekanti modifikacija, taip vadinama Trišalė komisija, kuri turėjo užtikrinti, kad pasaulį valdytų JAV, Europa ir Japonija. Deividas Aikas mano, kad šios piramidės viršūnėje, kuri yra žymiai aukščiau dabartinių vyriausybių lygio, esantis elitas jau šiandien turi galimybę manipuliuoti taip, kad į aukščiausius valdžios ešelonus įvairiose šalyse ateitų savi žmonės.

Amerikiečių mokslininkas Bobas Friselas mano, kad į slaptosios vyriausybės pagrindą sudaro patys turtingiausi pasaulio žmonės. „Jų yra apie du tūkstančiai, jie jau gana ilgai kontroliuoja mūsų vadinamą vyriausybę. Būtent šie žmonės nusprendžia, kas ir kada turi būti išrinktas į tam tikrą postą... Abiejų didžiausių partijų kandidatus į prezidento postą parenka slaptosios vyriausybės organizacijos. Jie kontroliuoja pasaulines maisto atsargas, pasaulinės valiutos infliacijos augimą ir kritimą... Jie sprendžia, ar bus karas, o jei bus - kada jis baigsis... Jie negali pralaimėti, nes abi pusės priklauso jiems. Iš pradžių jie sukuria sąlygas kilti karui, o po to pasiūlo savo „problemos sprendimo būdą...“

Kaip teigia amerikiečių ufologai iš projekto „Feniksas" - vis jie anksčiau dirbo JAV vyriausybei - 1954-ais metais prezidentas Eizenhaueris pasirašė slaptą Vykdomąjį memorandumą NSC 5410 dėl komiteto, pavadinto „Majority-12“, sukūrimo. Sis komitetas turi stebėti ir kontroliuoti visą slaptą su nežemiškomis civilizacijomis susijusią veiklą. Į komitetą „Majority-12“ įėjo Nelsonas Rokfeleris, CŽV direktorius Alenas Velšas Dalesas, valstybės sekretorius Džonas Fosteris Dalesas, gynybos sekretorius Čarlzas Vilsonas, Suvienytos Armijos Vadovybės viršininkas admirolas Artūras Redfordas, FTB direktorius Edgaras Huveris, žmogus iš Tarptautinių santykių tarybos vykdomojo komiteto, žinomo „Išminčių“ (Wise Men) pavadinimu. Kiti šeši komiteto nariai priklausė slaptai mokslininkų draugijai, kuri vadinasi „Džeisono draugija“ (The Jason Society). Džeisono draugija sau narius pasirinkdavo iš „Kaukolės ir kaulų“ (Scull and Bones) bei „Ritinio ir rakto“ (Scroll and Key) bendrijų, veikiančių Harvardo ir Jeilio universitetuose.

„Išminčiai" buvo pagrindinės Tarptautinių santykių tarybos figūros. Į tarybą įėjo 12 žmonių, iš kurių šeši dalyvavo vyriausybės sukurtos grupės „Majestic-12“ veikloje. Daugelį metų šią grupę sudarė aukščiausio rango karininkai ir Tarptautinių santykių tarybos vadovai, o vėliau - Trišalės komisijos atstovai. Tarp jų galima paminėti Gordoną Diną, Džordžą Bušą, Zbignevą Bzežinskį. Svarbiausiais ir įtakingiausiais „Išminčių“ nariais, dirbusiais „Majectic-12“ („Majority-12“ pirmtakas), buvo Džonas Maklojus, Robertas Lovetas, Averelas Harimanas, Čarlzas Bochlenas, Džordžas Kenanas
ir Dinas Etsonas. Svarbu paminėti tai, kad prezidentas Eizenhaueris, kaip ir pirmieji šeši „Majestic-12“ nariai, buvo Tarptautinių santykių tarybos nariu.

Tačiau „Išminčiais“ tapdavo ne vien tik žmonės iš Harvardo ir Jeilio universitetų, ne visi jie buvo „Kaukolės ir kaulų“ ir „Ritinio ir rakto“ draugijų nariais. Buvo kviečiami žmonės ir iš kitų draugijų, pavyzdžiui, iš „Rytų agentūros“. Džeisono draugija ir šiandien gyvuoja bei veikia. Dabar joje dirba ir Trišalės komisijos nariai. Ši komisija slapta egzistavo keletą metų iki 1988-ųjų metų.

Organizacijos tūkstančius metų atliko savotiško tarpininko tarp žmonijos ir kitų kosminių civilizacijų vaidmenį. Jeigu tai yra tiesa, tada yra suprantama, kodėl taip kruopščiai slepiama informacija, jog šiai vyriausybei buvo suteiktos technologijos, leidžiančios valdyti pasaulį, mainais į „pilkųjų“ žmogeliukų iš Zeta Reticuli žvaigždžių sistemos veiklos mūsų planetoje įslaptinimą ir nesikišimą į jų reikalus.

Atrodo, kad slapta vyriausybė yra pasirengusi viskam, kad tik galėtų išsaugoti tokį slaptumą. Štai Vakarų šalyse publikuotas anglų mokslininkų, dirbusių į „Žvaigždžių karus“ panašiuose projektuose ir mirusių keistomis aplinkybėmis vos per šešerius metus, sąrašas. Visi jie kūrė elektroninį ginklą ir savo veikloje turėjo reikalų su NSO technologijų tyrimais.

Profesorius Keitas Boudenas - 1982-ais metais žuvo automobilio avarijoje.

Džėjus Vulfendenas - žuvo 1982-ų metų liepos mėnesį, nukritus sklandytuvui.

Ernstas Brokvėjus - nusižudė 1982-ųjų metų lapkričio mėnesį.

Stefanas Drinvoteris - pasikorė 1983-iais metais. Pulkininkas Entonis Goldis - dingo be žinios 1983-ųjų metų balandžio mėnesį, paskelbtas mirusiu.

Džordžas Frenksas - pasikorė.

Stivenas Oukas - 1985-ais metais pasikorė.

Džonatanas Vošas - iššoko iš aukšto pastato lango 1985-ųjų metų lapkričio mėnesį.

Daktaras Džonas Britanas - nusinuodijo 1986-ais metais.

Aršadas Šarifas - nusižudė 1986-ųjų metų spalio mėnesį. Sėdėdamas automobilyje vieną virvės galą pririšo prie medžio, ant kaklo uždėjo kilpą ir staigiai automobiliu pajudėjo iš vietos. Savižudybė įvykdyta Bristolyje, už 100 mylių nuo jo namų Londone.

Vimalas Dazibajus - 1986-ųjų metų spalio mėnesį nušoko nuo tilto Bristolyje, už 100 mylių nuo jo namų Londone.

Avtaras Singhas Gida - dingo be žinios 1987-ųjų metų sausio mėnesį, paskelbtas mirusiu.

Piteris Pipelas - nusižudė 1987-ųjų metų vasario mėnesį savo garaže.

Deividas Sendsas - nusižudė 1987-ųjų metų kovo mėnesį, važiuodamas dideliu greičiu automobilį nukreipė į kavinės pastatą.

Markas Vizneris - savižudybė, uždusino pats save 1987-ųjų metų balandžio mėnesį.

Stiuartas Gudingas - 1987 m. balandžio 10 d. nužudytas Kipre.

Deividas Grinhalas - 1987 m. balandžio 10 d. nukrito nuo tilto.

Šanis Vorenas - nusiskandino 1987-ųjų metų balandžio mėnesį.

Maiklas Beikeris - žuvo automobilio avarijoje 1987-ųjų metų gegužės mėnesį.

Treporas Kaitas - nusižudė 1988-ųjų metų gegužės mėnesį.

Alisteris Bekemas - nusižudė elektros srove 1988-ųjų metų rugpjūčio mėnesį.

Brigadininkas Piteris Feris - nusižudė elektros srove 1988-ųjų metų rugpjūčio mėnesį.

Viktoras Moras - nusižudė, data nežinoma...

Negalima atmesti, kad į tą patį sąrašą galima įtraukti ir JAV prezidentą Džoną Kenedį. „Sprendimą dėl jo nužudymo priėmė Bilderbergo grupės politinis komitetas, o agentai nuosprendį įvykdė Dalase“, - tvirtina žinomas amerikiečių ufologas ir buvęs JAV KJL žvalgybos karininkas Viljamas Kuperis.

Yra duomenų, kurie netiesiogiai patvirtina, kad Džonas Kenedis buvo nužudytas dėl to, jog rengėsi kreiptis į amerikiečių tautą ir demaskuoti vykdomą slaptumo politiką NSO atžvilgiu. Prezidento ketinimai sukėlė sumaištį slaptuose sluoksniuose, juo labiau, kad prieš tai jis iš posto pašalino CŽV direktorių Aleną Dalesą ir jo artimiausius pavaldinius, o tokio dalyko nebuvo galima atleisti. 1963 m. lapkričio 22 d. Dalase pasigirdę šūviai užkirto kelią sensacingiausiam per visą žmonijos istoriją prisipažinimui.

„Esu įsitikinęs, kad prezidento Kenedžio nužudyme dalyvavo JAV KJL žvalgyba, - pareiškė Viljamas Kuperis. - Tai buvo slaptosios tarnybos agentas, kuris sėdėjo už prezidento limuzino vairo iš šovė Kenedžiui į galvą“. Kenedžio kelionę miesto gatvėmis filmavo ne tik televizijos kanalai, bet ir mėgėjai. CŽV padarė viską, kas įmanoma, kad surinktų visas šias juostas. Vėliau kadruose, kurie buvo demonstruojami visame pasaulyje, kaip teigia Kuperis, tas momentas, kai vairuotojas su ginklu rankoje apsisuka ir šauna prezidentui į galvą, buvo pašalintas.

Garsus JAV KOP pilotas, pasiekęs 17 pasaulio rekordų, Džonas Liras taip pat vykdė privatų tyrimą. Jam pavyko aptikti tris originalius filmus. Kompiuterinė analizė ne tik patvirtino šių juostų autentiškumą, bet ir leido pamatyti prezidento automobilio vairuotoją, kaire ranka per dešinį petį šovusį į Kenedį, bei nustatyti ginklo tipą ir kalibrą. Tai buvo CŽV panašioms operacijoms specialiai sukurtas ginklas. Vienas filmas buvo parodytas 1993 m. lapkričio 21 d. per vieną JAV televizijos kanalą. Keletą kartų mėgėjiškų kino juostų originalai buvo parodyti ir Japonijos televizijos kanaluose.

Ilgą laiką Liras kartu su Kuperiu bandė su savo tyrimų rezultatais supažindinti kiek galima daugiau žmonių. Jie perskaitė daugybę viešų paskaitų, kurių metu rodė neredaguotus kino kadrus. Kažkam tai labai nepatiko, vienos paskaitos metu prieš Kuperį buvo įvykdytas pasikėsinimas. Tik laimingo atsitiktinumo dėka jis liko gyvas, nors ir smarkiai nukentėjo: dėl sužeidimo jam buvo amputuota dešinė koja.

Kaip teigia profesorius Lourensas Merikas, slaptosios vyriausybės galia tokia didžiulė, kad po Kenedžio nė vienas JAV prezidentas neturėjo narsos pranešti amerikiečiams visą teisybę apie NSO. Tai nekelia nuostabos, nes yra žinoma, kad buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas vienu metu buvo visų trijų organizacijų, susijusių su slaptąja vyriausybe - Tarptautinių santykių tarybos, Trišalės komisijos ir Bilderbergo grupės - nariu.