Dantys ir natrio fluoridas

Kaip dažnai valotės dantis? Greičiausiai kartą ar du per dieną. O kaip dažnai susimąstydavote apie tai, kokių medžiagų esama dantų pastoje, kuria naudojatės kiekvieną dieną ir ne pirmus metus? Tikriausiai taip pat dažnai kaip ir aš – niekada. Taip kaip ir aš jūs pasikliaunate „Stomatologų asociacijos“ rekomendacijomis. O veltui.

Po to, kai man į akis pakliuvo informacija apie fluoro kenksmingumą, aš rimčiau susimąsčiau apie tai, kad anksčiau man net mintis nekildavo perskaityti ant tūbelės dantų pastos sudėtį. Jau nekalbant apie tai, kad sužinoti ką nors daugiau apie pačius komponentus. Visą informaciją apie fluorą aš sužinodavau iš reklaminių klipų ir stomatologų.

Didelei savo nuostabai, suradau tiek daug „įdomybių“ apie fluorą ir jo poveikį organizmui, kad iki šiol esu lengvame šoke. Šis straipsnis – tai informacija apmąstymams.

KAS YRA FLUORAS IR FLUORIDAS

Fluoridas – tai fluoro jonas. Visi organiniai ir neorganiniai junginiai, turintys fluoro – tai ir yra fluoridai, apie kuriuos bus kalbama šiame straipsnyje. Fluoras – tai dujos, gamtoje jis aptinkamas dažniausiai junginiuose su kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, kalcio fluoride (CaF) arba Natrio fluoride (NaF).

Fluoridas – gamtinis elementas, esantis Žemės plutos sudėtyje. Dėl to natūralu, kad nedidelės fluorido dozės (mažiau nei 1 milijoninė dalis) esama ir vandenyje. Augalai, suprantama, sugeria fluoridą iš žemės ir vandens, tokiu būdu nedidelių kiekių fluoridų esama ir mūsų maiste, ir vandenyje, o taip pat susikaupia gyvūnų audiniuose bei augaluose.

Nežiūrint į tai, kad fluoridas – gamtinė medžiaga, jis yra toksiškas žmogui, gerokai nuodingesnis nei, tarkime, švinas. 2-5 gramų natrio fluorido (standartinis komponentas dantų pastoje) injekcija – mirtina dozė. Fluorido kiekis vienoje dantų pastos tūbelėje (vidutinio dydžio) yra pakankamas, kad užmuštų mažą vaiką, jei sunaudosime visą tūbelę per vieną kartą. Dantų pasta su fluoru turi kur kas didesnė fluorido koncentraciją, lyginant su fluorido koncentracija gamtoje.

Iš pradžių fluorą ėmė dėti į vandenį, kadangi buvo manoma, jog jis nepaprastai naudingas dantims ir užkerta kelią kariesui. O jau paskui jis pradėtas dėti į dantų pastą. Kai kuriose šalyse, tokiose kaip JAV, fluoruojama maždaug du trečdaliai vandens.

KAIP VEIKIA FLUORIDAS KOVOJE SU KARIESU

Manoma, kad fluoras yra toksiškas bakterijoms. Bakterijos, kaip ir visos gyvybės formos, irgi maitinasi ir kaip maistą naudoja cukrų (gliukozę, sacharozę, fruktozę, laktozę arba maistinius krakmolus), o bakterijų veiklos atliekos gali ištirpdyti danties emalį ir yra kaip tik tos rūgštys, kurios demineralizuoja dantis ir sukelia kariesą. Fluoras apnuodija bakteriją, sumažindamas jos sugebėjimą perdirbti cukrų. Gaila, bet fluoras yra tiek nuodingas, kad apnuodija ne tik bakterijas, bet ir kitas ląsteles.

VARTOJIMO RIZIKOS

Fluoridas gali sukelti rimtų problemų sveikatai netgi vartojant mažomis dozėmis, kurių esama dantų pastoje ir fluoruotame vandenyje.

Yra atlikta daugiau kaip 30 gyvūnų tyrimų, kurie byloja apie tai, jog fluoridas – tai neurotoksinas, sumažinantis kognityvius sugebėjimus (kalba, protiniai sugebėjimai) ir atmintį. Iš esmės fluoridas paverčia mus bukesniais.

Yra ir dar nemažai problemų, susijusių su fluoru. Jei nesibaidote baisių terminų ir suprantate angliškai, ligų sąrašą galima surasti čia.

Didžioji dalis informacijos buvo paviešinta tik per pastaruosius 10 metų, anksčiau ji buvo daugiau ar mažiau užslaptinta.

Dabar apie tai, dėl ko žmonės pradėjo dėti fluoridą į dantų pastą ir vandenį.

Kaip dažnai atsitinka, į šią istoriją įsipainioję dideli pinigai ir didelė politika. Mito apie fluoro naudą istorija aprašyta knygoje „Fluoras – didžioji apgaulė“ (Fluoride Deception), kurią išleido žinomas žurnalistas ir BBC prodiuseris Kristoferis Braisonas. Knyga pagrįsta 10 metų trukusiais faktų ir gandų apie fluorą tyrimais. Joje Braisonas pasakoja apie pačias reikšmingiausias asmenybes ir žymiausias mokslo įstaigas, kurios suvaidino didelį vaidmenį tame, kad šiandien fluoridai naudojami dantų ligų profilaktikai JAV ir visame pasaulyje.

Fluoravimo teorijos gynėjai tvirtina, kad fluoro problemą sudaro dvi tarpusavyje nesusijusios dalys. Pirmoji susijusi su tuo, kad fluoras yra pramoninė atlieka, gaminant metalą, o antroji dalis susijusi su fluoro naudingumu dantų higienai. Tai netiesa, kadangi abi šios siužetinės linijos nuo pat pradžių glaudžiai persipina tarpusavyje.

Taigi, apie istorijos pradžią. Pirmą pareiškimą, kad fluoridai naudingi dantų sveikatai ir apie tai, kad jų reikia pridėti į geriamą vandenį ligų profilaktikai, padarė tūlas daktaras Džeraldas koksas ir Melono instituto Pitsburge. Koksas pradėjo fluoro tyrimus, paragintas Frensio Frerio, tyrimų laboratorijos, priklausoančios Amerikos Aliuminio kompanijai, direktoriaus, kuris, kas yra akivaizdu, buvo labai susirūpinęs oro užterštumo aplink kompanijos fabrikus problema ir negatyviu fluoridų poveikiu fabrikų darbuotojų sveikatai.

Reikia priminti, kad Melono institutas buvo pagrindinis visų stambių metalo apdirbimo kompanijų gynėjas, dėl to nėra absoliučiai jokio atsitiktinumo tame, kad šis pasiūlymas nuskambėjo būtent iš šio instituto darbuotojo lūpų.

Tuo metu, laikotarpiu tarp 1956 ir 1968 metų, vien dėl fluoro padarytos žalos į teismą buvo pateikta ieškinių daugiau nei dėl 20-ies kitų teršalų drauge paėmus. Akivaizdu, kad iškilo poreikis kažkaip gintis nuo tokio teismo ieškinių antplūdžio ir tuo tikslu buvo visai ne pro šalį susikurti kokią nors teoriją, pagrįstą realiais tyrimais, kuri tvirtintų, kad fluoridai yra naudingi sveikatai.

Dar vienu fluoravimo šalininku tapo Haroldas Hodžas -vienas įtakingiausių ir aukščiausio rango medikų bei tyrinėtojų. Šis žmogus naudojosi neginčijamu autoritetu sveikatos apsaugos valdininkų tarpe ir išleido ne vieną darbą, palaikantį vandens fluoravimo programą, kurios įdiegimas buvo svarstomas 1957 metais.

Dabar jau žinoma, kad Hodžas buvo vienas iš organizatorių eksperimento, tyrusio radiacijos poveikį žmonių, kuriems darė plutonio injekcijas, sveikatai.

KOKS RYŠYS?

Tiesioginis. Jis dirbo vyriausiu toksikologu Manheteno projekte, kurios tikslas buvo sukurti atominę bombą. Hodžas tyrė toksiškumą visų cheminių reaktyvų, kurie buvo naudojami gaminant atominę bombą ir fluoridai buvo svarbiausia problema, kadangi kuriant bombą juos naudojo neįtikėtinais kiekiais.

Dokumentuose, kuriuos aptiko knygos autorius Braisonas, buvo aiškiai rašoma, kad Hodžui pavedama suteikti informaciją, kuri galėtų padėti vyriausybei ir armijai apsiginti nuo teisminių ieškinių, susijusiu su sveikatai daroma žala. Ir priešingai, visa informacija, kuri gali būti panaudota prieš armiją, turi būti pašalinta.

Jei būtų pripažinta, kad vandens fluoravimas kenksmingas, visas organizacijas, dirbančias su fluoru, įskaitant Branduolinės energetikos komisiją, JAV vyriausybę ir armiją, užplūstų nesuskaitomi teisminiai ieškiniai.

Tuo pat metu žinomas medikas ir fluoravimo teporijos propagandistas daktaras Kihou paskelbė stambų mokslinį darbą apie teigiamą fluoridų poveikį. Šį darbą finansavo šios organizacijos: Amerikos Aliuminio kompanija (ALCOA), Kanados aliuminio kompanija, DuPont, Kaiser Alliuminium, Reynold’s metals, United Steel, Nacionalinis stomatologijos tyrimų institutas. Asmeninėse Kilhou bylose galima buvo aptikti duomenų apie bendradarbiavimą su Fluoridų legalizavimo komitetu, kuriam tyrinėtojas pateikė medžiagą, reikalingą ginti korporatyvinius klientus (sąrašas aukščiau) nuo ieškinių, susijusių su fluoridais.

Be viso šito prakišti fluorą nacijai padėjo ne kas kitas, kaip PR’o tėvas Edvardas Berneisas, Zigmundo Froido giminaitis, kuris tapo tikru piktuoju genijumi ir profesionalu srityse, susijusiose su patrauklaus įvaizdžio kūrimu kenksmingiems produktams. Jis buvo puikus psichologas, tyrinėjo manipuliavimo masių protais galimybes. Jis netgi išleido knygą, kuri taip ir vadinosi – „Propaganda“. Berneisą Fluoridų legalizavimo komitetas pasikvietė į pagalbą, kad tas surengtų fluoro populiarinimo kampaniją. Plano esmė – įtikinti stomatologus, kad fluoras naudingas dantims, o paskui stomatologai jau patys „apdoros“ visus likusius žmones.

Jau ne pirmą dešimtmetį fluoro naudingumas propaguojamas tarp žmonių, pradedant mokyklos suolu. Mokslininkus, kurie tvirtino, kad fluoras daro didelį negatyvų poveikį, atleisdavo iš darbo, persekiojo, išjuokė spaudoje. Tiktai pastaruoju metu kai kurie mokslininkai sugebėjo paskelbti rezultatus tyrimų, kurie byloja apie natrio fluorido kenksmingumą, naudojant netgi standartais leistinomis dozėmis.

Nesunku numanyti, kad labiausiai išreklamuotose pastose („Colgate“, „Blend-a-med“, „Aquafresh“) fluoro yra daugiausia. Žmonės puolė pirkti jas ne dėl to, kad jų nauda įrodyta, o dėl to, kad milijoną kartų kartojamas melas (reklamos pavidalu) žmonių protuose tapo tiesa. Būtent šis propagandos principas buvo panaudotas prastumiant fluoro naudos idėją.

KĄ GI DABAR DARYTI?

Pradžiai reikėtų pažvelgti į šį reikalą „atmerktomis akimis“ (būtų neblogai ir smegenis įsijungti). Ir priimti nuosavą sąmoningą sprendimą. Sveikas protas kužda, kad neverta vartoti, tuo labiau reguliariai, kažkokios medžiagos, jeigu iki galo nesuprantate, kas tai per daiktas.

Man rodos, jei esama net nedidelio įtarimo, kad fluoridai gali būti kenksmingi – nėra prasmės jų naudoti. Šiuo atveju egzistuoja labai daug duomenų, įtikinančių, kad geriau fluoro atsisakyti.

Be to, esama stomatologų rekomendacijų kaip atlikti karieso profilaktiką be fluoro.

Kuo mažiau maiste baltojo dirbtinio cukraus ar kuo rečiau valgote maistą su tokiu cukrumi, arba kuo mažiau laiko baltasis cukrus liks jūsų burnoje – tuo labiau sumažės rūgščių, kurias gamina bakterijos.

Geriau vartoti ne baltąjį cukrų, o fruktozę. O dar geriau cukrų vartoti tiktai produktų sudėtyje – valgant vaisius, riešutus ir t.t. Venkite vartoti genetiškai modifikuotą saldiklį aspartamą. Jis dar kenksmingesnis už baltąjį cukrų.

Rekomenduojama sutrumpinti cukraus buvimo burnoje laiką. Užvalgę cukrumi turtingo maisto, išsivalykite dantis šepetėliu ir siūlu ar bent jau prasiskalaukite burną.

Labai kenksminga čiulpti saldumynus ir ilgą laiką vartoti saldžius gėrimus. Jeigu visgi tenka gerti saldžius gėrimus, tai po stenkitės greičiau išsivalyti dantis.

Dantis šepetėliu ir siūlu valytis rekomenduojama po kiekvieno valgymo, net ir negausaus.

Rekomenduojama skirti dantų priežiūrai gerokai daugiau laiko, juos reikia išsivalyti kiek galima kruopščiau. Tose vietose, kurių nepasiekiate šepetėliu ar siūlu greičiausiai ir susiformuos skylės.

Papildoma informacija. Šalys, kurios sustabdė, atsisakė ar uždraudė vandens fluoravimą: Austrija, Belgija, Kinija, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Vengrija, Indija, Izraelis, Japonija, Liuksemburgas, Olandija, Šiaurės Airija, Norvegija, Škotija, Švedija, Šveicarija.