Tarptautinis medikų kolektyvas atliko savotišką planetos gyventojų surašymą ir padarė išvadą, kad maždaug 95% gyventojų negalima laikyti sveikais žmonėmis, o maždaug trečdalis Žemės rutulio gyventojų kenčia nuo 5 ir daugiau ligų tuo pačiu metu.
„Paplitę sveikatos praradimo šaltiniai, kuriuos galima pašalinti, tokie kaip rimti judėjimo aparato pažeidimai ar psichikos bei elgesio sutrikimai, nesusilaukia tokio dėmesio iš sveikatos apsaugos sferų pusės, kokios turėtų susilaukti. Šitų problemų sprendimas pareikalaus pakeisti sveikatos apsaugos sistemos darbo prioritetus visame pasaulyje. Dabar mes turime ne tik padėti žmonėms sulaukti senatvės, bet ir likti sveikiems“ – pareiškė Teodoras Vosas (Theodor Vos) iš Vašingtono universiteto.
Vosas ir jo kolegos padarė tokią išvadą suvesdami tarptautinio projekto GBD rezultatus. Šiame projekte medikai mėgino įvertinti žmonijos imlumą įvairioms ligoms globaliame lygmenyje ir nuspręsti, kiek gyvenimo metų tos ligos vidutiniškai atima iš mūsų. – sakoma straipsnyje, kurį išspausdino leidinys Lancet.
Svarbiausia šio tyrimo išvada buvo ta, kad sergančių žmonių dalis pasaulio visuomenėje sparčiai augo per pastaruosius 20-25 metus, kai tuo tarpu mirtingumas didėjo ne taip smarkiai.
Rezultatai: beveik 95% mūsų planetos gyventojų kenčia vienokį ar kitokį negalavimą ir maždaug trečdalis jų kenčia 5 ir daugiau susirgimų. Dėl viso to žmonija kasmet praranda apie 370 milijonų gyvenimo metų dėl ligų – tiek mirtinai pavojingų, tiek ir palyginti nekaltų.
Situacija suprastėjo, lyginant su praėjusio šimtmečio pabaiga dėl dviejų priežasčių – bendro planetos gyventojų senėjimo ir gausėjimo problemų, kurios iškyla jau gimstant vaikui. Medikai teigia, kad tik nedidelė dalis šiandien gyvenančių pagyvenusių žmonių (8-9 metų amžiaus) turėjo analogiškų problemų praeityje, kai tuo tarpu šiandien apie 60% vaikų trečiojo pasaulio šalyse gimsta jau ligoniais.
Europoje didžioji dalis sveikatos problemų susijusios su pagyvenusių žmonių kritimais ant laiptų, slidžių grindų ir kitų pavojingų paviršių, o besivystančiose šalyse pagrindinį vaidmenį vaidina diabetas ir traumos, gautos per karinius konfliktus, o taip pat parazitai.
Labiausiai išplitusios ligos pavadintos „didžiuoju trejetu“ – nugaros skausmai, depresija ir anemija, nuo kurių vidutiniškai kenčia kas šeštas planetos gyventojas. Šalia to į dešimtuką patenka kariesas, diabetas, migrena ir kaklo skausmai.
Kaip mano Vosas ir jo kolegos, šie duomenys liudija, jog medikams laikas persijungti nuo kovos su mirtimi į kovą su ligomis, kurios pagrobia iš planetos gyventojų didžiulį jų nugyvento gyvenimo metų skaičių.
Žmonės ligoti, nes pernelyg daug chemijos jų organizme – vaistai, maistas, vanduo, drabužiai, higienos priemonės, namai, baldai, oras – visur pilna chemijos. Chemija sukelia žmonėms mutacijas, kurias jie laiko ligomis. Mutacijos persiduoda paveldėjimo keliu iš kartos į kartą ir silpnina jas. Dėl to jau ir vaikai pradėjo gimti ligotais – įvairiose mutacijos stadijose.
Mutacijų cheminėmis priemonėmis neišgydysi. Priešingai, mutacija pereis į naują lygmenį. Geriau pagal galimybes pakeisti visą chemiją natūraliais produktais ir daiktais.
