Kada atsibus siaubo tėvas

Garsusis Sfinksas, mąsliai žvelgiantis į dykumos tolius, jau seniai domina istorikų, archeologų, kitų mokslininkų ir netgi ufologų dėmesį.

Sfingas - didžiulė skulptūra, esanti šalia Cheopso, Chefreno ir Mikerino piramidžių, - vienas iš paslaptingiausių statinių mūsų planetoje. Egiptologai teigia, kad jo funkcija yra saugoti palaidotų faraonų amžiną ramybę. Ar tikrai tik tokia šio statinio paskirtis?

Kada pastatyta didžiulė Sfinkso skulptūra, kurios aukštis yra daugiau kaip 20 m, o ilgis - 57 m, nėra tiksliai žinoma. Tačiau jeigu jo atsiradimo data kelia abejones, tai teiginio, kad Didysis Sfinksas slepia dideles paslaptis, niekas neginčija. (paranormal.lt)

Pasaulinio tvano liudininkas

Senovinėse legendose pasakojama, kad Sfinksas yra gyva būtybė. Jeigu jam kažkas nepatinka žmonių elgsenoje, jis nušoka nuo pjedestalo, naktį patraukia į Libijos dykumą, kur užsikasa giliai smėlyje... Todėl ne visiems ir lemta jį buvo pamatyti. O tai, savo ruožtu, sukėlė painiavą dėl paslaptingo monumento atsiradimo datos.

Pavyzdžiui, Herodotas savo „Istorijoje“, kurioje užrašė „viską, ką regėjo ir girdėjo Egipte“, apie Sfinksą neužsiminė nė vienu žodžiu. Egipto valdininkai, skrupulingai užrašinėję visas išlaidas, susijusias su piramidžių ir kulto statinių statyba, taip pat nepaliko nė vieno dokumento.

Šios paslapties įminimą galima rasti Senovės Romos mokslininko Plinijaus Vyresniojo darbuose. Jo parašytame veikale „Gamtos istorija“ yra pasakojimas apie Sfinką, kurį eilinį kartą išvadavo iš Vakarų dykumos smėlio. Mokslininkai, tirdami skulptūrą, padarė išvadą, kad Sfinksas periodiškai pasislėpdavo po smėlio sluoksniu ir kartas nuo karto jį tekdavo atkasti.

Remiantis šiais faktais buvo padaryta išvada, kad Sfinksas buvo pastatytas kur kas anksčiau, nei iki tol buvo manoma. Apie skulptūros pastatymo laiką yra sukurtos įvairios hipotezės. Hidrologų komanda aptiko žymius erozijos pėdsakus, rodančius, kad kažkada šiose vieto-
se buvo didžiulis potvynis. Po daugybės analizių ir konsultacijų su geofizikais buvo paskelbta tikėtina šio įvykio data — 8 tūkstančiai metų prieš mūsų erą. Anglų mokslininkų atlikti pakartotiniai tyrimai šią datą nukėlė dar toliau - 12 tūkstančių metų prieš mūsų erą. Be to, paaiškėjo, kad erozijos pėdsakai yra ant apdirbtos uolos dalies, ant kurios guli Sfinksas, o tai reiškia, kad jis tenai stovėjo dar prieš potvynį. Prancūzų archeologai teigia, kad Egipte vykusio potvynio data sutampa su Atlantidos žlugimo laikotarpiu, kurį nurodė Platonas.

Kiti mokslininkai Sfinkso sukūrimo datą bando paskaičiuoti pagal Bibliją, manydami, kad eroziją galėjo sukelti Pasaulinis tvanas. Šią hipotezę netiesiogiai patvirtina arabų legenda, kurioje pasakojama, kad piramidės buvo pastatytos tam, kad padėtų egiptiečiams išsigelbėti nuo Didžiojo tvano. O Sfinksas buvo pastatytas tam, kad žmones perspėtų apie artėjančią katastrofą. Dėl to Sfinkso žvilgsnis yra nerimastingas, o trečioji akis žiūri į kosmosą. Taigi, Sfinkso atsiradimo paslaptis siekia neatmenamus laikus, apie kuriuos mums labai mažai žinoma. Galima daryti prielaidą, kad kažkada labai seniai Žemėje egzistavo aukšto išsivystymo lygio civilizacija, kurios atstovai, turėdami išvystytą mokslą, galėjo numatyti būsimą katastrofą, todėl pasistengė savo žinias išsaugoti busimosioms kartoms. Anot šių legendų, į Nilo slėnį dievai atskrido ugnies kamuoliu. Šių dievų karalius buvo Totas. Atvykusios dievybės, kurių buvo devynios, ėmė senuosius gyventojus mokyti matematikos, medicinos, astronomijos, žemdirbystės pagrindų. Atvykusieji savo žinias perdavė Egipto žyniams, kurie greitai perprato astronomijos dėsnius ir galėjo tiksliai apskaičiuoti, kada įvyks Saulės užtemimas.

Tačiau per daugelį amžių ateivių atneštos žinios pasimiršo. Buvo prarastos unikalių nikelio ir bronzos lydinių, kuriuos mokėjo daryti senieji gyventojai, gamybos technologijos. Užmirštas ir stebuklingas „nemirtingumo eliksyro“ receptas, žinomas dievui Totui ir jo sūnui Hermiui Trismegistui. Panašu, jog dievai misionieriai numatė, kad žmonės nesugebės išsaugoti jiems padovanotų žinių ir įgūdžių. Jei tai tiesa, tai reikėjo pasirūpinti, kad bent kokia šių žinių dalis išliktų. Gali būti, kad Sfinksas buvo pastatytas kaip tokių žinių saugykla.

Kas slepiasi slaptame kambaryje?

Kai kuriuose Senovės Egipto laikų užrašuose ant sienų ir papirusuose yra intriguojančių užuominų apie slaptas kameras

-    Archyvų rūmus, Užrašų salę, kurie buvo palaikyti užuomina to, kad po Sfinksu ar arti jo yra kažkokia požeminė patalpa.

Dar prieš 200 metų mokslininkai ir įvairaus plauko avantiūristai, ieškodami aukso, bandė surasti paslaptingas tuštumas Sfinkso skulptūroje. Jie gręžė skyles Sfinkso kūne, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi.

1978 metais į Gizą atvyko amerikiečių specialistai, besispecializuojantis atlikti gręžinius. Jie turėjo oficialų leidimą išgręžti gilias angas po monumentu.

Gręžimo įranga buvo sumontuota Sfinkso šventykloje tiesiai priešais jo letenas. Pirmasis gręžinys nieko neparodė. Antrąjį gręžinį mokslininkai ištyrė specialia kamera, tačiau pamatė tik „skyles, kaip šveicariškame sūryje“, atsirandančias, kai kalkakmenis ištirpsta natūraliu būdu. Darbai buvo nedelsiant nutraukti.

Tačiau tai nebuvo pabaiga. 1989 metais japonų mokslininkai, pasinaudodami specialia aparatūra, po kairiąja Sfinkso letena aptiko siaurą tunelį, vedantį link Chefreno piramidės. Tunelis prasideda dviejų metrų gylyje ir nuolaidžiai veda žemyn. Be to, mokslininkai aptiko tunelį išorėje ir į pietus nuo piramidės, kuris veda po monumentu.

Tais pačiais 1989 metais Sfinkso seisminę žvalgybą atliko ir amerikiečių geofizikas Tomas Dobeckis. Šio tyrimo metu po priekinėmis Sfinkso letenomis buvo aptikta didelė patalpa - 10 m ilgio ir 9 m pločio. Ši patalpa yra stačiakampio formos, todėl reikia atmesti versiją, kad tai yra karstinė ertmė, susidariusi natūraliu būdu dėl dirvos erozijos.

Tačiau požeminės patalpos tyrimo darbus netikėtai sustabdė Egipto senienų ministerijos atstovas. To negana

-    Egipto vyriausybė daugiau nebeleido šalia Sfinkso atlikti jokių geologinių ar seisminių tyrimų. Ir tai tuo metu, kai atlikti tyrimai leido priartėti prie Sfinkso amžiaus įminimo, o tuo ankstesnė valdžia buvo taip suinteresuota.

Lieka tik spėlioti, kas yra aptiktoje patalpoje, nes Egipto oficialūs asmenys atkakliai neleidžia atlikti jokių kasinėjimų arti Sfinkso. Toks užsispyrimas tik dar labiau kaitina mokslininkų smalsumą. Kai kurie teigia, jog paslaptingoje salėje yra įrodymai apie labai seniai Žemėje egzistavusią civilizaciją. Jeigu ši civilizacija sugebėjo sukurti Sfinksą, galima tik spėlioti, kokį žinių bagažą ji turėjo. Ir kas gali paneigti, jog būtent šioje salėje, be kitų liudijimų, yra ir Sfinkso paslapties įminimas.

Tuštuma po plynaukšte

Visai neseniai mokslininkams pavyko nustatyti, kad po piramidėmis yra didžiuliai ir visiškai neištirti požeminiai statiniai.

Mokslininkai mano, jog po žeme yra didžiulis pastatų, rūmų ir šventyklų kompleksas, apie kurį anksčiau nieko nebuvo žinoma. Šį atradimą padarę archeologai tvirtina, jog niekada neteko matyti taip kruopščiai suplanuoto miesto. Jame yra daugybė šventyklų, pastelinėmis spalvomis nudažytos valstiečių lūšnelės, amatininkų dirbtuvės, arklidės ir kiti pastatai, tarp kurių yra ir rūmai. Be kitų patogumų mieste yra įrengta puiki drenažo sistema, įskaitant požeminį vandentiekį. Sis miestas yra po Gizos plynaukšte esančios didžiulės išsišakojusios urvų sistemos, kurios rytinis kraštas siekia Kairą, viduryje. Pagrindinis įėjimas į miestą prasideda Sfinkso skulptūros viduje iškirstais akmeniniais laiptais, vedančiais į apatinį urvą. Paviršiuje nėra matyti jokių charakteringų pėdsakų, nes viskas yra padengta smėliu. Tačiau yra teigiama, kad šiuos pėdsakus galima pamatyti, specialia programa apdorojus iš kosminės orbitos padarytas nuotraukas.

Tačiau įdomiausia tai, kad oficialioji Egipto valdžia šiandien atkakliai neigia, kad po Gizos plynaukšte yra požeminis miestas. Aptiktas tuštumas aiškina paprastai: tai išdžiūvusios požeminių upių vagos arba šachtos, iš kurių buvo imamos medžiagos piramidžių ir Sfinkso statybai. Gal ši baimė atsirado dėl to, kad valdžios atstovai patys bijo pripažinti tai, kas nežinoma? Gal požeminiai statiniai yra bunkeriai, skirti apsisaugoti nuo didžiulės katastrofos, pavyzdžiui, branduolinio karo ar Pasaulinio tvano, padarinių. Nepaisant trukdžių, grupė vietinių ir užsienio archeologų ėmė sudarinėti požeminių praėjimų žemėlapį.