Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal » » 2019 » Vasario » 26

Pasekmės, kai organizme trūksta geležies

Pavasarį ne vienas jaučiame silpnumą, o dėl žiemą persirgtų virusinių ligų ir vitaminų stokos dažnai susergame ir mažakraujyste, kitaip dar vadinama anemija. Gana dažnai mažakraujystę sukelia geležies stygius kraujyje.

Taigi, geležis – labai svarbus mikroelementas, todėl verta apie jį žinoti kur kas daugiau...

geležis, geležies trūkumas, anemija, maistas, organizmas

Pavasarį kraujo tyrimas

Jei dažnai kamuoja peršalimo ligos, jei esate išblyškęs, kamuoja silpnumas, dažnas nuovargis, energijos stygius, jei svaigsta galva, jei vargina mirgėjimas akyse, apetito stoka, ūžesys ausyse, pagreitėjęs širdies plakimas, juntami skausmai po krūtine, sutrikusios mėnesinės, jums būtina pasidaryti kraujo tyrimą.

Sveiko žmogaus hemoglobino kiekis kraujyje turėtų būti 120–160 g/l. Dažniausiai mažakraujystė prasideda tada, kai trūksta kai kurių maisto medžiagų arba jų organizmas nepasisavina. Taip pat mažakraujystė gali prasidėti sergant kitomis ligomis arba netekus daug kraujo.

geležis, geležies trūkumas, anemija, maistas, organizmas

Gana dažnai mažakraujystę sukelia geležies stygius organizme.

Geležis – svarbi kraujo gamyba

Geležies stoka yra dažniausiai pasitaikantis mitybos trūkumas visame pasaulyje. Geležies stokos anemija serga beveik ketvirtadalis 3 metų vaikų, iki 20 proc. moterų. Ypač dažnai geležies stokos anemija diagnozuojama nėščioms moterims – net apie 50 proc. Kraujo netekimas per menstruacijas – viena moterų mažakraujystės priežasčių. Iš prigimties moters organizmas yra pritaikytas po menstruacijų atkurti hemoglobino kiekį. Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai moterims mažakraujystę lemia ypač gausus kraujavimas arba ginekologinės bėdos – dėl gausių menstruacijų. Vyrams anemija dėl geležies trūkumo pasitaiko rečiau. Iš viso pasaulyje geležies stokos anemija serga apie 15 proc. žmonių.

Geležis – svarbi raudonųjų kraujo kūnelių, ypač juose esančio  baltymo hemoglobino, dalis.

Geležies kiekis maiste labai svarbus vaikams, nes jų organizmas nuolat auga ir jiems greitai gali pritrūkti „statybinės medžiagos“ naujiems kraujo kūneliams.

Jeigu nepakanka geležies, mažakraujystė vystosi pamažu. Iš pradžių išnaudojamos organizme esančios geležies atsargos. Prasidėjus ligai raudonųjų kraujo kūnelių stygius būna dar nedidelis, bet specialūs tyrimai rodo, kad šio baltymo jau trūksta.

Kaip išvengti anemijos

Geležies stygių geriausiai kompensuoti maistu, kuriame gausu šio elemento.

Susirgus mažakraujyste reikėtų valgyti daugiau geležies turinčio maisto.  Pagrindiniai su maistu gaunamos geležies šaltiniai yra kepenys, mėsa, žuvis, austrės, krevetės, kiaušinio trynys, ankštiniai augalai, avižos, riešutai bei tamsiai žalios daržovės, briuselio kopūstai, brokoliai, salotos. Geriau pasisavinama mėsoje esanti geležis – iki 30 proc. Augaluose esanti geležis pasisavinama mažiau – iki 10 proc. Pasirodo,  kartu valgant ir augalinį, ir gyvulinį maistą, geležis iš augalinio maisto pasisavinama geriau.

Gal ir keista, bet labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, įvairiuose riebalų produktuose, daugumoje vaisių, šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose.

Geležiai rezorbuotis padeda vitaminas C, trukdo - didelės kalcio, magnio ir cinko dozės. Geležies atsargų gali sumažėti vartojant antibiotikus, vaistus, neutralizuojančius skrandžio sulčių rūgštingumą (antacidus). Beje, kava taip pat mažina geležies atsargas.

Trūkstant geležies, badaujant, taip pat nėštumo metu geležies pasisavinimas didėja. Dažniau geležies trūksta vegetarams. Moterų organizmas geležį pasisavina geriau nei vyrų.

Atsargiai: geležies perteklius

Geležis yra būtina kraujo gamyboje, jos yra ir kai kuriuose fermentuose bei raumenų baltymuose. Per parą suaugusiam vyrui reikia apie 10 mg, moteriai – 15 mg. Paauglystės, nėštumo bei maitinimo krūtimi laikotarpiu geležies poreikis yra didesnis. Nėščiosioms geležies poreikis didesnis - 25mg, savo pienu maitinančioms - 20 mg per parą.

Tačiau, perdozavus geležies gresia apsinuodijimas, kuris jaunesniems nei 6 metų vaikams gali būti mirtinas.

Neigiamas geležies pertekliaus poveikis kyla dėl to, kad organizmas neturi jos pertekliaus šalinimo mechanizmo. Geležis iš organizmo gali išsiskirti tik su krauju, todėl senstant organizme kaupiasi jos atsargos, ypač vyrų organizme.

Moterų organizme iki klimakterinio periodo geležies atsargos dažniausiai yra normalios. Klimakteriniame periode jos pradeda didėti ir kaupiasi taip pat, kaip ir vyrų organizme. Reikia žinoti, kad geležies pasisavinimą didina gyvūniniai baltymai.

Susirgus mažakraujyste

Profilaktiškai ar susirgus mažakraujyste patariama vartotidilgėlių arba gysločių lapų, ar žemuogiųlapų arbatą;šaltalankio, juodųjų serbentų, erškėčiųuogas, vynuoges, bananus, pomidorus;lygiomis dalimis sumaišius morkų, burokėlių, ridikų sultis gerti po 1/2–1 stiklinę 1–2 kartus per dieną.

DĖMESIO:  geležies preparatų nereikėtų vartoti kartu su arbata, kava, pienu, nes šios medžiagos gali susilpninti geležies pasisavinimą. Taip pat su kitais vaistais, ypač mažinančiais skrandžio rūgštingumą.

geležis, geležies trūkumas, anemija, maistas, organizmas

Jei esate vegetarai

Nors iš augalų geležis pasisavinimas blogiau nei iš mėsos, maitintantis veganiškai nesunku jos gauti pakankamai. Geležies pasisavinimas iš augalinio maisto priklauso nuo dviejų pagrindinių faktorių: geležies atsargų organizme bei geležies sąveikos su kitomis medžiagomis.

Pirmu atveju, geležies pasisavinimas kinta priklausomai nuo turimų šio mineralo atsargų – joms mažėjant, geležis iš maisto pasisavinama efektyviau; ir priešingai – turint pakankamai geležies, ji iš maisto pasisavinama gana prastai.

Antru atveju svarbios teigiamos įtakos turi vitaminas C ir kitos organinės rūgštys (išskyrus oksalo), o neigiamos – taninai bei fitino rūgštis.

Tyrimais nustatyta, kad vitaminas C, kuris randamas tik augaluose ir kurio netrūksta veganiškame maiste, geležies įsisavinimą gali padidinti iki 6 kartų. Tačiau reikėtų vengti oksalo rūgšties, kurios yra špinatuose, rūgštynėse ir rabarbaruose. Dažnai vartojant šiuos augalus, gali suprastėti geležies įsisavinimas.

Neigiamos įtakos įsisavinimui turi kartu su maistu gaunami taninai (dažniausiai aptinkami juodojoje arbatoje) bei didesni fitino rūgšties kiekiai, kurie randami neapdorotuose grūduose ir sėklose. Pastarosios kiekis ir neigiamas poveikis gerokai sumažėja grūdus verdant, daiginant bei brinkinant.10Kadangi grūdinės kultūros labai retai vartojamos visiškai neapdorotos, fitino rūgšties vaidmuo tampa mažai reikšmingas. Visgi, ši medžiaga daro ir teigiamą įtaką visam organizmui,11todėl sveika nedidelius jos kiekius gauti su neapdorotais produktais, kaip kad riešutais ar sėklomis.

Geležies daugiausiai grūduose, ankštiniuose ir sėklose.

Augalinių geležies šaltinių pavyzdžiai, mg/100g:

Sojos – 15

Moliūgų sėklos – 15

Sezamų sėklos - 15

Dilgėlės – 13

Pupelės – 10

Lęšiai – 7,5

Saulėgražos – 6

Linų sėmenys – 6

Petražolės – 6

Rugiai - 6

Lazdyno riešutai - 5

Žemės riešutai – 5

Avižos - 5

Kiaulpienės - 3

Razinos – 3

Juodieji serbentai – 1,5


Niekas neišdrįso palikti komentarą.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomone su kitais.
avatar