Kas „užsakė“ erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymą?

Autrijos-Vengrijos sosto tiesioginio įpėdinio erchercogo Pranciškaus Ferdinando nužudymas 1914-ųjų metų vasarą laikomas oficialia priežastimi, dėl kurios kilo Pirmasis pasaulinis karas. Kartu su vyru buvo nušauta ir jo žmona hercogienė Sofija Hohenberg. Tai įvyko birželio 28 dieną Sarajeve. Erchercogą nušovė serbų nacionalistas Gavrilas Principas.

Priežastys

Serbų nacionalistai organizavo er-chercogo nužudymą, norėdami sukelti karinį konfliktą, kuris leistų atskirti dalį serbų teritorijų nuo Austrijos-Vengrijos ir vėliau jas prijungti prie Serbijos ir Jugoslavijos. Nacionalistų grupei, suplanavusiai pasikėsinimą, vadovavo keletas karininkų: Dragutinas Dmitrijevičius, Radė Malobabičius ir Vojislavas Tankosičius. (paranormal.lt)

Bosnijos vilajeto, buvusio Austrijos-Vengrijos pavaldume, serbų kilmės gyventojai seniai buvo nepatenkinti savo padėtimi. Prieš pasikėsinimą j Ferdinandą nacionalistai žiauriai susidorojo su Serbijos karaliumi Aleksandru, kuris tenkino visas okupantų iškeltas sąlygas. Po to prasidėjo Bosnijos krizė, kilo du Bosnijos karai.

Esant tokiai įtemptai situacijai Austrijos-Vengrijos vadovas Pranciškus Juozapas išsiuntė Pranciškų Ferdinandą stebėti karinių manevrų Bosnijoje. Kultūrinės programos dalyje sosto įpėdinis su žmona Sofija turėjo apsilankyti Sarajeve ir ten atidaryti naują muziejų. Ferdinando atvažiavimui nacionalistai pasiruošė.

Ferdinando nužudymas

Aukštų asmenų nužudymą suplanavo serbų nacionalistų grupuotė „Juodoji ranka“. Pagrindinis jos tikslas buvo visas serbų gyvenamąsias žemes suvienyti į vieningą valstybę. Pasikėsinimui buvo kruopščiai rengiamasi keletą mėnesių. Vykdytojai buvo verbuojami iš Bosnijoje gyvenančių serbų.

Pasikėsinimo dieną atviras Pranciškaus Ferdinando automobilis važiavo pagrindinėmis Sarajevo gatvėmis paskui mero automobilį. Kelyje buvo paruoštos kelios pasalos. Iš pradžių į erchercogo automobilį buvo mesta granata, tačiau bandymas nepavyko. Granatą metęs serbas Nedeiko Cabrinovičius bandė nusižudyti, tačiau nesėkmingai. Jį sučiupo Sarajevo policija bandant pasišalinti iš nusikaltimo vietos.

Netgi po tokio rimto įspėjimo Ferdinandas su žmona pasiliko mieste, pamanę, kad nacionalistai nedrįs iš karto pakartoti pasikėsinimą.

Tuo ir pasinaudojo Gavrilas Principas. Grįžtant atgal Ferdinando automobilis pateko į jo pasalą netoliese Lotynų tilto. Kai automobilis su sosto įpėdiniu priartėjo, Principas žengė keletą žingsnių ir šovė į erchercogą ir hercogienę Sofiją. Jie abu buvo sunkiai sužeisti.

Pasekmės

Jeigu Ferdinandas ir jo žmona būtų iš karto gabenami į ligoninę, būtų buvę galima juos išgelbėti. Tačiau juos lydintys asmenys pasielgė labai neapdairiai ir nusprendė sužeistuosius gabenti į rezidenciją. Pranciškus Ferdinandas ir žmona mirė pakeliui, netekę daug kraujo. Visi pasikėsinime dalyvavę asmenys buvo sulaikyti ir nuteisti -pagrindiniams organizatoriams buvo skirta mirties bausmė, kitiems - ilgi metai kalėjime.

Po erchercogo nužudymo mieste prasidėjo antiserbiški pogromai. Miesto valdžia niekaip nebandė jų numalšinti. Nukentėjo daug taikių gyventojų. Austrija-Vengrija suprato tikrąją pasikėsinimo reikšmę. Tai buvo Serbijos, siekusios nepriklausomybės (nors šalies oficialioji valdžia neprisiėmė atsakomybės dėl pasikėsinimo Sarajeve), „paskutinis perspėjimas“.

Austrija-Vengrija buvo gavusi informacijos apie rengiamą pasikėsinimą, tačiau nusprendė ją ignoruoti. Taip pat yra duomenų, kad pasikėsinime dalyvavo ne tik nacionalistai iš „Juodosios rankos“, bet ir Serbijos karinė žvalgyba. Operacijai vadovavo pulkininkas Radė Malobabičius. Be to, tyrimo metu buvo gauta liudijimų, kad „Juodoji ranka“ buvo tiesiogiai pavaldi Serbijos karinei žvalgybai.

Po erchercogo nužudymo Europoje įsiplieskė skandalas. Austrija-Vengrija pareikalavo, kad Serbija nuodugniai ištirtų pasikėsinimą, tačiau Serbijos vyriausybė atkakliai tvirtino niekuo neprisidėjusi prie Austrijos-Vengrijos sosto paveldėtojo nužudymo. Dėl tokių veiksmų iš Serbijos buvo atšauktas Austrijos-Vengrijos ambasadorius, šalys ėmė ruoštis karui.