Kodėl mokslininė už savo atradimą pateko nemalonėn

Keistas atsitikimas su dr. J. Mikovits. Judy Mikovits - amerikiečių mokslininkė, kuri įsitikinusi, kad atrado lėtinio nuovargio priežastį. Jei paaiškės, kad tai tiesa, tai bus didelis smūgis konvencinei medicinai.

Judy Mikovits pati vadina save mokslo „roko žvaigžde“. Darbuojantis mokslo bare, ko gero, nesvarbu visiems patikti, ir tai apibūdina jos darbo stilių -mokslininkė turi ką pasakyti.

J. Mikovits yra biochemike, 20 metų dirbusi JAV nacionaliniame vėžio institute (The US National Cancer Institute), taip pat buvo viena iš pirmaujančių mokslininkių tiriant ŽIV / AIDS. Ji paskelbė daugiau nei 50 tyrimų vertinamuose moksliškai recenzuojamuose žurnaluose.

Judy Mikovits - amerikiečių mokslininkė, kuri įsitikinusi, kad atrado lėtinio nuovargio priežastį. Jei paaiškės, kad tai tiesa, tai bus didelis smūgis konvencinei medicinai. David Calvert / AP Photo

2009 metais J. Mikovits kaip raketa netikėtai pakilo iš akademinio mokslo gelmių ir pasirodė visuomeninėje žiniasklaidoje su teiginiu, kad surado lėtinio nuovargio (mialginio encefalomielito) priežastį. Ji ne tik tvirtino, kad tai iš tikrųjų nėra vaizduotės vaisius ar moderni liga, kuria „serga“ asmenys, kurie turi depresiją ar tiesiog tingi, bet ir pareiškė, kad šią ligą sukelia retrovirusas.

Patikrinusi 101-ą pacientą, kuris sirgo mialginiu encefalomielitu, 67 proc. atvejų J. Mikovits konstatavo pelių retrovirusą XMRV (su ksenotropiniu žiurkių / pelių leukemijos virusu susijusį virusą), o iš 218-os sveikų dalyvių tyrimo kontrolinėje grupėje jis buvo aptiktas tik 4-iems proc.

Tyrimas turėjo įspūdingų pasekmių. Tai buvo galimybė, jog nustatyta ne tik lėtinio nuovargio galima priežastis, bet ir tai, kad šį virusą nešioja sveiki žmonės, galintys jį platinti toliau, aukodami kraujo ar savo organus transplantacijai. Jei mokslininkės apskaičiavimai teisingi, tai apie 10 mln. sveikų amerikiečių yra XMRV viruso nešiotojai.

Nors tada J. Mikovits dirbo nedideliame tyrimų centre, kurį Rine, Nevado valstijoje, buvo įsteigęs vienas aktyvus politikas ir lobistas, jos tyrimą publikavo žurnalas Science, vienas iš prestižiškiausių mokslinių žurnalų pasaulyje.1

Pridėtoje redaktoriaus skiltyje, kurią parašė virusologas Johnas Coffinas iš Tuftso universiteto (Tufts University) Bostone,

JAV, buvo pateikta teigiamų atsiliepimų apie prieštaringą teoriją. „Esama kelių įrodymų, kad viruso pernaša į kitą nešiotoją įvyko už laboratorijos sienų, o ne laboratorijoje po viruso nutekėjimo“, - pridūrė redaktorius, numatydamas, kokie prieštaravimai prasidės paskelbus šią teoriją.

Tam tikrą laiką J. Mikovits buvo mokslo aukštuomenės sluoksnyje, o lėtiniu nuovargiu sergantys pacientai ir jų interesų gynimo grupės džiaugėsi šiuo atradimu. Vaitmorų ir Petersono neuroimuninių ligų institutui (The Whittemore Peterson Institute for Neuro-Immune Disease), kuriame ji tuo metu dirbo, buvo aukojamos lėšos. Pagaliau žmonės, kurie sirgo šia lėtine liga, galėjo pasakyti, kokia yra jos priežastis ir kad tai nebuvo tik jų vaizduotės rezultatas. Be to, egzistavo reali galimybė, kad nuo šios ligos būtų įmanoma išgyti AIDS medikamentais, kurie buvo skiriami ŽIV retrovirusui gydyti.

Ne taip greitai!

O tada kilo įvairių komplikacijų, be to, gana sensacingu būdu. Pirma, kiti tyrėjai pranešė, kad negali pakartoti J. Mikovits eksperimento ir pasiekti tokių pat rezultatų. Kitaip tariant, jie tarp asmenų, kurie sirgo lėtinio nuovargio sindromu, nekonstatavo retroviruso.

J. Mikovits teigė, jog tai galėtų būti todėl, kad ji tiksliai nesilaikė protokolo, kurį sukūrė tyrėjai, 2006-aisiais atradę XMRV retrovirusą, bet daugelis ir kitų laboratorijų, taip pat nesugebėjusių aptikti šio ryšio, tvirtino, jog mokslininkė gavusi rezultatus todėl, kad kraujo ėminiai virusu buvo infekuoti laboratorijoje, kurioje įvyko viruso nutekėjimas.

Žurnalo redaktoriai su tuo sutiko. Pavadindami šį atvejį nekokybišku ir nemokslišku, jie atšaukė publikaciją ir manė, kad tai nuguls į archyvus kaip dar vienas klaidinantis takas, nenuvedantis prie atsakymų apie lėtinio nuovargio sindromą.

Netylėjo ir Robertas Galio, pirmaujantis ŽIV / AIDS srities tyrėjas, su kuriuo J. Mikovits nuomonės susikirsdavo jau anksčiau. „Visa tai yra bergždžias pinigų švaistymas ir netiesa. Viskas yra kaip baisus košmaras“, - teigė jis.

Vis dėlto J. Mikovits neketino išsižadėti savo nuomonės, nors vis daugiau tyrimų rodė, kad ryšio tarp XMRV ir lėtinio nuovargio nėra. Per vieną eksperimentą, kuris buvo atliktas Švedijoje, tyrėjai nesugebėjo konstatuoti retroviruso tarp 78 asmenų, kurie sirgo mialginiu encefalomielitu,1 o kiti tyrėjai tvirtino, kad retrovirusas į kraujo ėminius pateko, kai virusas paplito laboratorijoje ir užkrėtė ėminius.3 Amerikiečių tyrėjai iš Tuftso universiteto Bostone pasisakė gerokai konkrečiau: tai, ką aptiko J. Mikovits ir jos kolegos, nedviprasmiškai buvo sukelta viruso plitimo laboratorijoje.4

Tam tikrą laiką J. Mikovits buvo mokslo aukštuomenės sluoksnyje, o lėtiniu nuovargiu sergantys pacientai ir jų interesų gynimo grupės džiaugėsi šiuo atradimu. Tada ir kilo komplikacijų.

Tuos, kurie pasiekė į J. Mikovits tyrimą panašių rezultatų, nutildė. Vienas iš jų, JAV nacionalinių sveikatos institutų (NIH) infektologas Harvey’is Alteris,

2010 metais prezentacijoje pranešė: „Duomenys [gauti per Mikovits tyrimą] yra labai įtikinami ir greičiausiai tikri, nepaisant diskusijų, kokias šis tyrimas sukėlė. Mes [JAV maisto ir vaistų tarnyba kartu su NIH] per nepriklausomą eksperimentą patvirtinome [Mikovits] tyrimo rezultatus.“ Kai vėliau jam buvo daromas spaudimas, H. Alteris nurodė, kad jis neturėjęs taip sakyti ir kad per anksti užtaisęs ginklą.

J. Coffinui, kuris buvo parašęs komentarą dėl J. Mikovits tyrimo, mokslininkės netgi pasidarė gaila. „Pradėjau lyginti J. Mikovits su Žana d’Ark. Dabar mokslininkai ją sudegins ant laužo, bet tie, kurie bus ištikimi sekėjai, vėliau ją kanonizuos“, - sakė jis.

Nusikaltimas ar sąmokslas?

Takoskyra tarp J. Mikovits oponentų ir šalininkų pagilėjo 2011 metais, kai šioje istorijoje įvyko netikėtas posūkis. Lapkritį, du mėnesius po to, kai J. Mikovits neteko darbo Vaitmorų ir Petersono institute, pas ją atvyko du policininkai iš vietos policijos nuovados su kratos orderiu. Jie ieškojo užrašų apie tyrimą ir jos nešiojamojo kompiuterio, kurį mokslininkė išeidama iš instituto pasiėmė su savimi. Kai policininkai visa tai surado, J. Mikovits buvo areštuota už sukčiavimą ir penkias dienas laikoma kalėjimo izoliatoriuje su apsauga, kad negalėtų nusižudyti. Savo kompiuterio J. Mikovits negalėjo atgauti metus, nors per tą laiką visi jai iškelti kriminaliniai kaltinimai buvo atmesti.

Ar tai buvo bandymas mokslininkę apkaltinti vagyste, ar tiesiog įbauginti ir nutraukti bet kokius tyrimus dėl XMRV viruso? J. Mikovits tvirtina, kad ją norėjo įbauginti, nes, kol ji buvo kalėjimo izoliatoriuje, būta kelių bandymų priversti ją viešai paneigti savo tyrimo rezultatus.

O kodėl tai vyko taip, jei keli tyrėjai jos naudai buvo sąžiningai pasidarbavę? Esama kelių teorijų, kurios visos kelia įtarimų ir kuria konspiracijos teorijas.

2009-aisiais J. Mikovits ne tik manė, kad lėtinį nuovargį sukelia XMRV retrovirusas, bet ir buvo įsitikinusi, kad jis yra autizmo priežastis. Daugeliui specialistų tai buvo uždrausta tema, ypač po britų gastroente-rologo Andrew Wakefieldo fiasko, kai jis pranešė, kad autizmas yra susijęs su MMR skiepu (nuo tymų, epideminio parotito (kiaulytės) ir raudonukės), bet vėliau jo teorija buvo paneigta. „Mano realus nusikaltimas buvo tai, kad pasakiau, jog tarp suaugusiųjų retrovirusas sukelia lėtinį nuovargį, o vaikams jis gali sukelti autizmą“, - J. Mikovits rašė savo knygoje „Maras“ (Plague, Nevada, leidykla Skyhorse Publishing, 2014).

Šioje vietoje A. Wakefieldo ir J. Mikovits teorijos susijungia. Jei pacientų, kurie serga lėtiniu nuovargiu, kraujo ėminiuose iš tikrųjų būta pelių retroviruso, tuomet - kaip jis ten pateko? Ji mano, kad iš skiepų.

Vienas pirmųjų lėtinio nuovargio sindromo protrūkių buvo 1934 metais tarp 198-ių Los Andželo gydytojų ir medicinos slaugytojų kaip tik po to, kai jiems buvo sušvirkšta viena pirmųjų poliomielito skiepo versijų.

Skiepas buvo tobulinamas pelių audiniuose, ir taip pat tai daroma ir mūsų laikais. „1994 metais mokslininkai nurodė, jog esama realios tikimybės, kad tuomet, kai visame pasaulyje laboratorijose kasdien gyvūnų audiniuose ir ląstelėse auginami žmonių virusai, kurie po to injekuojami į žmogaus organizmą, gali formuotis nauji gyvūnų virusai, kurie gali užkrėsti žmones. Mūsų tyrimas 2011 -aisiais parodė, kad ši katastrofa jau įvykusi.“

J. Mikovits rašė: „Tai yra tokia paprasta idėja, ir ją taip paprasta paaiškinti, kad tuomet, jei žmonės tuo patikės ir pradės apie tai galvoti, žlugs visa vakcinacijos sistema.“

Mokslininkė tvirtina, kad tuo metu, kai ji buvo viešai kaltinama sukčiavimu, kraujo donorystės centrai JAV slapta leisdavo milijonus dolerių tam, kad įsigytų sistemą Cerus Intercept, šalinančią iš kraujo ėminių virusus.

Dabar kiti mokslininkai sutinka, kad, ko gero, J. Mikovits buvo teisingame kelyje, ir retrovirusas greičiausiai sukelia lėtinį nuovargį, nors galbūt tai ir nėra XMRV Bet J. Mikovits nė neketina trauktis: ji tvirtina, kad XMRV ne tik sukelia lėtinį nuovargį, bet ir užkrėtė milijonus žmonių, kurie, patys to nežinodami, yra šio viruso nešiotojai.

Dar blogiau bus tada, jei paaiškės, kad žmonės šiuo pelių retrovirusu užsikrėtė per vakcinavimus. Tuomet žmonija iš tikrųjų gyvena pagal „Apokalipsės scenarijų“, kaip tai formulavo vienas iš J. Mikovits teorijos šalininkų.

Autorius: Bryanas Hubbardas, rašoma žurnale "Ko gydytojai tau nepasako"

Šaltiniai:

1. Science, 2009; 326:585-9
2. PLoS One, 2011; 6:e24602
3. Virus Res, 2012; 167:1-7
4. Retrovirology, 2010; 7:109