Kodėl pavojingas sumažėjęs kraujospūdis. Kaip gydyti?

Hipotenzija (sumažėjusio kraujospūdžio liga) gyvybei ir sveikatai yra mažiau pavojinga nei hipertenzija (padidėjusio kraujospūdžio liga). Matomai dėl to apie hipotenziją kalbama ir rašoma mažiau nei apie hipertenziją. Tačiau mažesnis nei fiziologinė norma kraujospūdis žmogui gali suteikti daug nemalonių momentą.

Hipotenzijos priežastys

Dauguma žmonių, kurių kraujospūdis yra sumažėjęs, to beveik nejaučia. Dažniausiai tai - vaikai, paaugliai, jauni žmonės, sportininkai. Hipotenziją be simptomų dažnai vadina fiziologine norma, nes tokio kraujospūdžio nereikia koreguoti jokiomis priemonėmis. Visgi hipotenzija sergančioms moterims būtina būti dėmesingoms. Neretai jaunystėje moterų kraujospūdis būna sumažėjęs. Tai nulemia atpalaiduojantis moteriškųjų hormonų (estrogenų) poveikis kraujagyslių sienelėms, tačiau sulaukus klimakterinio periodo, kai moteriškųjų hormonų lygis sumažėja, situacija pakinta, o hipotenzija perauga į hipertenziją.

Kartais kraujospūdis gali sumažėti ir visiškai sveikiems žmonėms, pavyzdžiui, karšto klimato sąlygomis ar dėl kurių nors preparatų.

Negalavintai, kuriuos sukelia hipotenzija

Hipotenzija sukelia įvairius negalavimus: padažnėjusį ar net nuolatinį nuovargio jausmą; sumažėjusį darbingumą ir nenorą nieko daryti; mieguistumą; galvos svaigimą ir galvos skausmus; šalto prakaito priepuolius; alpulius; kartais drebulį galūnėse; priklausomybę nuo besikeičiančių oro sąlygų.

Jei pastebėjote šiuos simptomus, kruopščiai pasitikrinkite sveikatą, nes juos gali sukelti ir kitos ligos.

Tokius simptomus gali sukelti ir skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opaligė, plaučių tuberkuliozė, kepenų, tulžies pūslės, centrinės nervų ar endokrininės sistemos ligos. Beje, išgydžius šias ligas, gana dažnai kraujospūdis normalizuojasi.

Sergantiems hipotenzija j šią ligą negalima numoti ranka, nes, sumažėjus kraujospūdžiui, mažiau kraujo pasiekia gyvybiškai svarbius organus, pavyzdžiui, širdį ir galvos smegenis, todėl gali pradėti pykinti ir padidėja alpulių pavojus.

Hipotenzijos simptomai

Hipotenzijos simptomai gali šiek tiek skirtis nuo šios ligos tipo, o kiekvieną tipą nulemia sumažėjusį kraujospūdį sukėlusios priežastys.

Ortostatinė hipotenzija

Ortostatinės hipotenzijos simptomai pasireiškia, jei ilgai gulėjęs ar sėdėjęs žmogus staiga atsikėlė. Sveikam žmogui padarius šiuos judesius, kraujas iš tikro staiga plūsteli į galūnes, tačiau širdis tai kompensuoja padažnėjusiu širdies plakimu. Beje, šios kompensacijos nėra sergantiems hipotonija, todėl jiems akyse aptemsta, pradeda svaigti galva ir t.t. Tokios hipotonijos priežastys gali būti: skysčių netekimas organizme, silpnumas dėl ilgalaikio gydymosi gulint lovoje, nėštumas, cukrinis diabetas, aukšta oro temperatūra, kraujagyslių ligos, garbus amžius.

Tokie simptomai atsiranda ir sergant sunkiomis neurologinėmis ligomis.

Postprandialinė hipotenzija

Tokia hipotonijos forma - reta. Tokiais atvejais žmogui gali pasidaryti bloga pavalgius, nes kraujas plūsteli į virškinamojo trakto organus, o galvos smegenys ir širdis „badauja“.

Vegetokraujagyslinė hipotenzija

Tokia hipotonijos forma pasireiškia tiems, kas serga vegetokraujagysline distonija. Jei toks žmogus ilgai stovi, ypač saulėtose vietose ar tvankiose patalpose, kraujas plūsteli į kojas, o širdis ir kraujagyslės nesugeba normalizuoti kraujospūdžio.

Ar įmanoma gydyti hipotenziją?

Jei hipotenzijos priežastis - kitos ligos, tai pirmiausiai reikia išgydyti jas. Jei hipotenzijos priežastis - kraujagyslių disfunkcija, tai veiksmingiausia gydymo priemonė - kraujagyslių sienelių „mankšta“. Tai jau priklauso nuo paties žmogaus. Jei žmogus reguliariai laikysis nesudėtingų patarimų tai jis turi visas galimybes normalizuoti sumažėjusį kraujospūdį bei nekentėti nuo hipotenzijos sukeltų simptomų.

Ką reikia daryti sergantiems hipotenzija?

• Kiekvieną rytą 20 minučių mankštintis ar pusę valandos neskubant pasivaikščioti lauke.

• Išsimaudyti kontrastinio vandens (karšto-šalto) duše bei natūraliu šepečiu masažuoti visą kūną sukamaisiais judesiais nuo apačios į viršų. Išsimaudžius duše kūną iki raudonumo reikia įtrinti šiukščiu šepečiu.

• Naudingi masažo kursai. Tai gali būti bendras kūno, limfodrenažinis ar vandens masažas, taip pat masažas su specialiais aparatais, kuris atliekamas grožio salonuose.

• Būtina dažniau mankštintis ar sportuoti lauke, ypač žiemą.

• Maisto produktuose turi būti gausu vitaminų A, C, E ir P. nes šie vitaminai teigiamai veikia kraujagysles, kraujotakos ir periferinę nervų sistemą.

• Sumažėjusį kraujospūdį padeda normalizuoti ženšenio ir didžiojo debesylo šaknų antpilai.

• Atsargiai su kofeinu. Per dieną išgerti 1-2 puodeliai kavos gali padidinti sumažėjusį kraujospūdį, tačiau gausesni kavos kiekiai sumažėjusį kraujospūdį gali dar labiau sumažinti, t.y. sukelti mieguistumą.

• Būtina per parą miegoti ne trumpiau nei 8 valandas. Svarbu nepervargti.

• Naudinga ilsėtis šiltuose (bet ne karštuose) kraštuose bei maudytis vėsaus vandens telkiniuose.