Lemtingi susitikimai su NSO

Žmonės, kuriems teko stebėti NSO nedideliu atstumu, gana dažnai pasakoja, kad "skraidanti lėkštė" jiems padarė žalą. Dažniausiai skundžiasi tie, kuriuos ateiviai, atseit, pagrobė, norėdami atlikti kažkokius abejotinus eksperimentus. Tačiau patys pagrobimo faktai praktiškai nėra įrodyti. Tačiau netgi tie žmonės, kurie matė artėjantį ar tolstantį objektą, neretai pasijusdavo labai blogai.

Vienas žinomas atvejis užregistruotas 1967 metais Kanadoje netoliese Falkono ežero. Gegužės 20 dieną Stefanas Michaliakas stebėjo 10-12 m skersmens ir apie 6 m aukščio skraidančio objekto nusileidimą. Vyras, vedamas smalsumo, priėjo prie objekto ir palietė korpusą. Į vyrą smogė karšta srovė, kažkuo primenanti automobilio išmetamąsias dujas. Michaliakas pasijuto blogai, jį ėmė pykinti, užėjo nepakeliamas pulsuojantis galvos skausmas. Pykinimas ir skausmas po kiek laiko praėjo, neliko jokių blogos savijautos požymių. Tačiau žymiai įdomesnės buvo ant vyro pilvo likusios nudegimo žymės. Jos atrodė taip, tarsi kažkas prie pilvo būtų pridėjęs karštas groteles.

Kiti NSO skrydžių liudininkai taip pat pasakojo, kad buvimas arti šių objektų jiems atsiliepė sveikatos pablogėjimu. Ne vienas žmogus jautė pykinimą ir galvos skausmą. Be to, dažnai kūne po kontakto su NSO būdavo aptinkami nedideli randai. Kai kurie ufologai, remdamiesi šia informacija, daro išvadą, kad ateiviai buvo žmones pagrobę ir su jais atliko medicininius eksperimentus, tačiau nepaneigiamo tokio teiginio įrodymo niekas negalėjo pateikti.

Remiantis susitikimų su NSO liudininkų žodžiais yra sukurta nemažai pasakojimų apie ateivių pagrobtus žmones. Kai kuriais atvejais pagrobtieji sugrąžinami atgal į Žemę, o kartais žmonės dingsta visiems laikams. Ryšium su keistomis istorijomis apie žmonių pagrobimais galima prisiminti ne vieną faktą, kai ūkininkai laukuose aptikdavo savo auginamus gyvulius, kuriems buvo išpjauti vidaus organai. Logiška manyti, kad kai kuriais atvejais paslaptingi „chirurgai“, ko gero, išima organus ne tik iš gyvulių, bet ir iš žmonių. Pranešimų apie tokius atvejus yra gauta iš Pietų Amerikos, tačiau jų patikimumas kelia dideles abejones.

Po Antrojo pasaulinio karo kariškiai neretai radarų ekranuose stebėdavo neatpažintus objektus. Tuo metu radarai buvo dar naujiena, tačiau technika sparčiai vystėsi. „Šaltojo karo“ metais visų šalių karinė vadovybė manė, kad NSO - tai potencialaus priešininko naujas skraidančio aparato modelis. J orą būdavo keliami naikintuvai, kurie persekiodavo neatpažintus objektus, bandydavo juos prisivyti, nutupdyti ar numušti. 1948 metais vieno tokio persekiojimo metu įvyko pirmasis žinomas mirtinas atvejis, susijęs su neatpažintų objektų skrydžiais.

Gumen Fildo kariniame aerodrome (Kentukio valstija, JAV), o taip pat Medisonvilyje ir Fort Nokse vieną ankstyvą rytą tūkstančiai žmonių - kariškiai ir civiliai - pastebėjo danguje milžinišką skraidančią lėkštę. Karinės aviacijos bazės vadas pulkininkas Higsas davė įsakymą trims naikintuvams kilti į orą, perimti nežinomą objektą ir išsiaiškinti, kas tai yra. Budintys specialistai radaro ekrane įdėmiai stebėjo persekiojimą. Trys naikintuvai atkakliai bandė pavyti skraidančią lėkštę, tačiau du jų netrukus buvo priversti grįžti į bazę, nes baigėsi kuras. Eskadrilės vadas kapitonas Tomas Mantelas toliau persekiojo objektą, nuo jo neatsilikdamas. „Objektas yra disko formos. Jis labai didelis! Sunku tiksliai nustatyti, tačiau, mano nuomone, jos skersmuo yra apie 70 metrų. Objekto viršuje yra žiedas ir kupolas, kuris labai greitai sukasi aplink savo ašį“, - apie tai, ką mato, Mantelas pranešė į bazę. 15:15 kapitonas Mantelas informavo vadovybę, kad bando priartėti prie objekto. Tuo metu nežinomas objektas buvo tiesiai virš naikintuvo. Lakūnas matė, kad objektas yra labai didelis, o medžiaga, iš kurios pagamintas jo korpusas, primena metalą. Skraidanti lėkštė ėmė staigiai kilti aukštyn. Kapitonas bandė nuo jos neatsilikti. Po kelių sekundžių įvyko katastrofa. Mantelo naikintuvas sprogo. Šioje situacijoje lakūnas negalėjo išsigelbėti, jis žuvo kartu su lėktuvu.

Praėjus dviem valandoms po šio įvykio Lokberno aerodrome buvę žmonės pamatė skraidančią lėkštę. Liudininkai apibūdino objektą kaip apskritą ar ovalo formos, labai didelį ir skrendantį dideliu greičiu. Be to, „lėkštė“ skrido, neskleisdama jokio garso ir, kaip teigia kai kurie liudininkai, skrisdama ji keitė savo spalvą - buvo tai balta, tai geltona. Gali būti, kad tai buvo tas pats neatpažintas objektas, kuris susprogdino Mantelo naikintuvą.

Įvairiose planetos dalyse, įvairiose šalyse kartas nuo karto pasklinda gandai, kad lėktuvas nukrito po susidūrimo su neatpažintu skraidančiu objektu. Oficialiai visuomet nurodoma kita priežastis - techninis gedimas arba pilotų klaida.