Koks turėtų būti dantų šepetėlis?

Naujo dantų šepetėlio reikėtų dairytis, kai senojo jau išsikraipo šereliai, suprastėja valymo kokybė. O šiaip patariama šepetėlį keisti maždaug kas 3 mėnesius. Ir žinoma, būtinai, po infekcinių viršutinių kvepavimo takų ligų (gripo, peršalimo, gerklės ar burnos ertmės infekcijų).

Taigi, į ką vertėtų atkreipti dėmesį renkantis naują dantų šepetėlį: 

• Svarbu, kad šepetėlio šereliai būtų minkšti (soft), o ne kieti (tokie šepetėliai dažniausai skirti protezams valyti). Kietas šepetėlis gali sukelti dantenų recesiją, taigi – padaryti net daugiau žalos nei naudos. 

• Vidutiniškai kieti ir kieti šepetėliai rekomenduojami pacientams, turintiems protezuotų dantų. Šiuo atveju reikėtų turėti keletą dantų šepetėlių: minkštuoju pamasažuoti dantenas, nuvalyti liežuvį, kietesnį naudoti protezuotiems dantims prižiūrėti.

• Šepetėlio galvutė turi būti maža, kad būtų lengviau pasiekti sunkiai išvalomas vietas. Be to, mažesne galvute dantų šepetėlį rekomenduojama rinktis žmonėms, kuriuos valant dantis pykina. 

• Vertėtų žinoti, kad kai kurios šepetėlių galvutės būna padengtos specialia danga liežuviui valyti. 

• Šepetėlio rankena turi būti patogi naudoti. Pvz., storesnė šepetėlio rankena rekomenduojama vaikams, kadangi tada lengviau valdyti judesius. Neįgaliems vaikams yra šepetėliai su specialiomis rankenomis. 

• Patartina, kad kaklelis būtų išlenktas pagal dantų lanko linkį. Tada patogesnis valymasis. 

Šereliai gali būti ir natūralaus pluošto. Tačiau, moksliškai įrodyta, kad naudoti dantų šepetėlius natūralaus pluošto šereliais kenksminga: jie sugeria vandenį, taip sukuriama palanki terpė žalingoms bakterijoms daugintis. Todėl, reikėtų rinkis tik dirbtinio pluošto šerelius. Pastarieji tinkamai apdoroti, jų galiukai suapvalinti, taigi netraumuos nei dantų emalio, nei burnos gleivinės. 

• Beje, šerelių išdėstymas ar ilgis neturi esminės įtakos dantų valymo kokybei.