Ar milžiniškas megalitų kompleksas Karnake - tai senovinis kosmoso žemėlapis?

Karnako (Bretanė, Prancūzija) megalitų kompleksas - didžiausia pasaulyje megalito statinių sankaupa.

Megalitų kompleksą sudaro mengirų alėjos, dolmenai, pilkapiai ir atskiri mengirai - daugiau kaip 3000 ikiisto-rinių megalitų, kuriuos iš vietinių uolienų iškalė ir pastatė nežinomos iki keltų gyvenusios Bretanės tautos daugiau kaip prieš 5 tūkstančius metų (paslaptingi statiniai - paranormal.lt).

Atskiri akmenys yra dar senesni, jie buvo pastatyti dar 4500 metais prieš mūsų erą.

Tarp vietinių gyventojų sklando legendos apie šiuos megalitus. Sakoma, kad megalitai - tai Romos kariai, kuriuos akmenimis pavertė pats Dievas, norėdamas apginti šventąjį Kornilijų, Karnako globėją. Kita legenda pasakoja, kad akmenys naktimis atgyja ir eina prie vandens atsigerti ar tiesiog atsigaivinti.

Pasakojama, kad Karnako akmenys turi ir gydomųjų galių. Jie, neva, gali padėti žmonėms, kurie ieško savo antrosios pusės.

Anot tyrinėtojų, iš pradžių akmenų Karnake buvo gerokai daugiau, virš 10 tūkstančių. Laikui bėgant, daugelis buvo ištampyti arba žmonių sunaikinti. Dabar Karnako megalitai skirstomi į 4 grupes (Le-Menek, Mažasis Menekas, Kermarju ir Kerleskan). Daugiausia akmenų ran-
dama prie Le-Meneko kaimo. Ten yra 1099 įvairaus dydžio akmenys, sustatyti į 11 lygių eilių.

Pažiūrėjus į Karnako megalitų eiles iš viršaus, atrodo, kad matosi užšifruota žinia arba kodas.

Įvairiose epochose gimdavo skirtingos teorijos, kurios bandė paaiškinti šių akmenų paslaptį. XIX amžiuje buvo keliama versija, kad tai vietos, skirtos Saulės ir Mėnulio kultams. Kiti to paties amžiaus autoriai manė, kad tai buvo savotiški “keliai”, vedę link akmeninių šventyklų, kurios dabar jau sunaikintos.

Tyrinėtojas Hansas Hirmenichas iškėlė versiją, kad mengirų eilės buvo atlantų, žuvusių per Trojos karą, kapvietės. Jam beveik pritarė tyrinėtojas Džeimsas Fergiusonas. Jis buvo įsitikinęs, kad šie akmeniniai paminklai pastatyti po didelio senovėje vykusio mūšio.

Kiti Karnako megalitų akmenis tyrinėję mokslininkai nuėjo dar toliau ir iškėlė versiją, kad tai - realūs antkapiai. Anot mokslininkų, šios hipotezės patvirtinimas randamas vietinėje toponimikoje. Pavyzdžiui, žodis Kermarijo (Kermario) senovės bretonų kalba iš keltų grupės reiškia “mirusiųjų miestas”. Tiesa, Karnako megalitai atsirado gerokai anksčiau, negu šiame regione apsigyveno keltai.

Pirmasis, iškėlęs hipotezę, kad Karnako megalitai yra milžiniškas senovinis kosminis žemėlapis, buvo tyrinėtojas Andrė Šambri. Karnake jis rado žvaigždžių, planetų išsidėstymo schemas ir net Zodiako ženklus.

Po Šambri apie tai pradėjo rašyti ir kiti. 1970 metais anglų inžinierius Aleksandras Tomas pritaikė savo Stounhendžo tyrinėjimus Karnakui ir iškėlė versiją, kad Karnakas yra milžiniškas senovinė observatorija, o didžiulis mengiras, vardu “Didysis Perskeltas Mengiras”, yra tos observatorijos centras. Jis yra Lokmarjake. Tomo manymu, ši observatorija numatydavo Saulės ir Mėnulio užtemimus.

“Didysis Perskeltas Mengiras”

Pasak Tomo matavimų, iš šio gigantiško mengiro vietos buvo galima stebėti aštuonias didžiausias Mėnulio padėtis. Jis taip pat teigė, kad lygios eilės Karnake - tai “kalkuliatorius”, kuris buvo naudojamas Mėnulio judėjimų netikslumams koreguoti.

“Didysis Perskeltas Mengiras” Lokmarjake dar yra žinomas kaip Er Grah (Fėjų akmuo). Visas akmuo buvo daugiau kaip 20 metrų aukščio ir, manoma, stovėjo grupėje su kitais stambiais mengirais, kurių dabar neliko nė pėdsako. Sis mengiras svėrė maždaug 280 tonų. Didelė paslaptis, kaip senovės žmonės sukūrė šį milžinišką mengirą ir perkėlė čia.