Rusijos požemiuose – paslaptingas statinys

Pasinaudodami kosminiu reiškiniu, archeologai tyrinėja paslaptingą statinį, Rusijoje palaidotą giliai po žeme. Statinys gali būti vienas seniausių pasaulio bažnyčių, rašo „Live Science“.

Paslaptingoji struktūra glūdi Naryn-Kala tvirtovėje Derbento mieste Dagestane, 11 metrų gylyje. Tvirtovė statyta daugmaž 300 mūsų eros metais.

Kryžiaus formos statinys beveik visas slypi po žeme, iškilęs tik dalinai išlikę kupolas. Bet kadangi tvirtovė įtraukta į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą, statinys negali būti atkastas – tad jo paskirtis kol kas lieka ginčų objektu.

MISIS Nacionalinio Mokslo universiteto (Rusija) teigimu, struktūra galėjo tarnauti kaip rezervuaras, krikščioniška bažnyčia arba zoroastristinė ugnies šventykla.

Taigi, grupė mokslininkų nusprendė panaudoti kosminį reiškinį, vadinamą kosminiais spinduliais – kad padėtų jiems atkurti statinio vaizdą, panašiai kaip buvo pasielgta 2017 m., kai mokslininkai aptiko galimą tuštumą Gizos piramidės viduje. Šis metodas vadinamas muonų radiografija.

Kosminiai spinduliai yra didelio energingumo spinduliuotė, atsklindanti iš nežinomo šaltinio anapus mūsų Saulės sistemos.

 Tvirtovė statyta daugmaž 300 mūsų eros metais.  (MISIS Nacionalinio Mokslo universiteto nuotr.)

Nors didžioji dalis spindulių, patekusių į mūsų planetos viršutinės atmosferos sluoksnį, suskyla į atomus ir nepasiekia Žemės paviršiaus, kai kurios dalelės, vadinamos muonais ir atsiradusios šio susidūrimo metu, Žemę vis dėlto pasiekia.

Muonai per materiją keliauja beveik šviesos greičiu. Bet kai jie keliauja per tankesnius objektus, jie praranda energiją ir skyla. Taigi, stebint muonų skaičių, keliaujančių per įvairius sluoksnius per žeme, mokslininkai gali sukurti savotišką objekto tankio žemėlapį. Tačiau kad tai suveiktų, skirtumas tarp tiriamo objekto ir aplinkos tankių turi būti ne mažesnis nei 5 proc.

Mokslininkai į statinį 10 m gylyje įmontavo muonų detektorius ir du mėnesius vykdė matavimus. Jie nustatė, kad struktūra ir aplinkiniai dirvožemiai turi pakankamą tankio skirtumo, kad išvis būtų galima naudoti šį metodą ir taip išsiaiškinti trimatę paslaptingojo statinio formą. Mokslininkai nebemano, kad tai – povandeninis vandens rezervuaras, nors būtent tokią paskirtį nurodo istoriniai šaltiniai. Tiesa, objektas galėjo būti naudotas kaip vandens talpykla XVII ar XVIII a.

Paslaptingoji struktūra glūdi Naryn-Kala tvirtovėje Derbento mieste Dagestane, 11 metrų gylyje. (MISIS Nacionalinio Mokslo universiteto nuotr.)

„Šį statinį laikyti vandens rezervuaru man atrodo labai keista“, – sako MISIS universiteto fizikė Natalija Poluchina. Ji pasakoja, kad toje pačioje tvirtovėje mokslininkai aptikto kitą rezervuarą, kuris yra stačiakampis, ir tikrai primena vandens saugojimui skirtą ertmę. Be to, paslaptingojo objekto statyba buvo vykdoma ne požemyje, o ant paviršiaus – ir dar aukščiausiame tvirtovės taške.

„Kokia prasmė įrengti rezervuarą Žemės paviršiuje, ir dar ant aukščiausio kalno? Tad šiuo metu turime daugiau klausimų nei atsakymų“, – sako mokslininkė.

„Manau, jei mokslininkai įrengs daugiau muonų detektorių, bus visai įmanoma atkurti požeminį statinį, – teigia Christopheris Morrisas iš Nacionalinės Los Alamoso laboratorijos, ir kuris nėra tiesiogiai susijęs su tyrimu. – Tačiau sunku pasakyti ar tai pasitvirtins besant bažnyčia“.

Publikuoja lrytas.lt