Nauja era ar nauja pasaulio tvarka. 1 dalis (problema-reakcija-sprendimas)

(Paranormal) Keista, radau interneto platybėse ciklą straipsnių, apie Nauja Pasaulio Tvarka. Sudomino, tai, kad dabar galima kitomis akimis pažvelgti, kas vyksta, šiuo metu, nors ši tema buvo kalbėta 2011 metais. Todėl, manau su įdomumu paskaitysite, nors galimai datos bus pasenusios... Bet esmė išlieka aktuali iki dabar. Juolab, daugelis tokiais dalykais, net nebuvo girdėję ir nesidomėjo.

Per pastaruosius kelis mėnesius susitikdamas su žmonėmis ir aiškindamas globalinio sąmokslo teoriją, susidūriau su tuo, jog visuomenei reikia daugiau paprastos, aiškios informacijos apie tai, kas iš tikrųjų vyksta po oficialia TV naujienų uždanga. Filosofijų ir taip užtenka. Be to joms nebėra laiko. Svarbiausias dabarties uždavinys yra pamatyti realų vaizdą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nieko blogo nežadantis. Tačiau atskleidus uždangą pasimato nelabai malonūs dalykai. Dar svarbiau, matant tuos nemalonius dalykus, išmokti neišsigąsti ir suprasti tikrąją dvasinės evoliucijos kryptį ir kelią.

Visados maniau, kad priešintis evoliucijai ar progresui kvaila, nes neįmanoma užtvenkti upės bėgimo. Bet dabar suvokiu, jog viskas priklauso tuo to, koks progresas ir kokia ta evoliucija. Yra natūrali evoliucija ir yra konspiracinis vedimas iš istorinio taško A į tašką B, įvilktas į iš pirmo žvilgsnio nekaltą „neišvengiamų permainų” rūbą (Greičiau jokios evoliucijos nėra ir neturėtų būti, nes mes, žmonės, ir taip sukurti tobulai, mums reikia prisiminti kas mes esame, o ne evoliucionuoti!!!). Tačiau už rūbo slypi pragariškas tikslas, nes tie vedliai ir yra iš pragaro, kurį mums bando „parduoti” kaip gėrio ir dvasingumo naujos eros amžių, kuriame, kaip ir Atlantidos laikais skraidysime ant šluotų, matysime trečiąja akimi, kalbėsimės mintimis ir materializuosime daiktus iš niekur. Žinoma, ne visi, o tik tie, kurie užsitarnaus.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad globalizacija mums davė daug ką gero. Tačiau už tai iš mūsų gali būti pareikalauta mokesčio krauju ir ašaromis. Daug kas sako, kad naujos pasaulio tvarkos nebus, nes jeigu, kaip suplanuota, reikės nužudyti arti 5 milijardų žmonių, tai kas aptarnaus iliuminatų ir bilderbergelių klanus? Juk jie negalės išgyventi nei dienos be savo maisto - baimės ir skausmo, kurį suteikia kasdien savo aukoms. Sutinku. Bet reikėtų patikslinti: mes net nepastebėsime, kaip nauja pasaulio tvarka atsiras (ji jau atėjo), todėl manysim, kad jos nėra, o iš tikrųjų ji jau čia. Ir tam nereikės žudyti 5 milijardų. Dalis savo noru paliks šią planetą, o jų vietą užims nauja hibridinė rasė. Dalis žmonių bus genetiškai modifikuoti per maistą ir vakcinas, todėl naujam totalitariniam režimui jie nekels jokios grėsmės.

Apie sėlinantį totalitarizmą

Sėlinantis totalitarizmas - puiki permainų kaukė, prie kurios žmogaus protas pripranta nepastebėdamas smulkių niekšybių, nes neturi galimybių matyti visumos. Pasaulio galingieji senai suprato žmogaus psichiką: jei permainas pasiūlysi visas iš karto, atmetimo reakcija garantuota. Todėl visuomet stengiamasis sukurti pretekstus neva skubioms, neišvengiamoms reformoms pateisinti. Dažnai tie pretekstai atsiranda patys, kaip audros, žemės drebėjimai ar nesutarimai tarp žmonių, tačiau neretai ir sukuriami dirbtinai. Elitas tai vadina tvarka iš chaoso (Ordo Ad Chao).

Šluota geriau lūžta, jei laužoma po vieną šakelę. Taip ir reformos - ateina kaip nekalti avinėliai-gelbėtojai, bet už tų avinėlių slepiasi apokalipsės ožio G.O.A.T.veidas. Mes kiekvieną dieną prarandame savo pilietines laisves po vieną nedidelį procentinį. Jei tuo netikit, pasižvalgykite į įvairias gyvenimo sritis ir suvoksite, jog vardan jūsų saugumo ar gerovės, jūs nuolat verčiami paaukoti dalį savo privatumo ir laisvės pasirinkti tai ko nori jūsų širdys ir protai. Tai jie vadina solidarumo principu. O iš tikrųjų, tai yra kalėjimas be sienų ir be grotų, kuriame bendruomenės nariai vieni su kitais surišti nematomais siūlais ir vienas kitą stebi. Ir jeigu vienas žmogus siūlą tempia į save, tai kitas krenta. Ir jeigu nenori padaryti nieko blogo savo artimui, turi kentėti ir būti solidariu. O tai jie vadina pilietiniu samoningumu ir asmenine atsakomybe prieš visuomenę. Bet tai yra tas pats kalėjimas, kaip ir buraforinis solidarumas. Taigi išeities, atrodo,  nėra jokios. Gerbiu tą genijų, kuris sukūrė tokią sistemą, nes tai yra tobula vergovė.

Ir kuo toliau, tuo labiau Jūsų pasirinkimo laisvė mažėja, o sprendimų priėmimas viršūnėse tampa priklausomas nuo vis mažesnio sprendikų rato, kurių valios paveikti negalite, kad ir kaip Jums skaudėtų. Kiek bemitinguotumėte ar badautumėte - nieko neišeis. Jie išmoko valdyti socialines technologijas ir asmenines emocijas tuo metu, kai jums skauda. Nes esą strateginiai sprendimai visados reikalauja aukų. Ir tai yra norma. Todėl apie gailestį ar žmogišką supratimą nėra net kalbos. Jie ilgai treniravosi nejausti skausmo, kai kenčia kitas, mažesnis. Ir jiems tai pavyksta. Ir jie visados stato paminklus tiems, kurie aukojasi ne dėl artimo, bet dėl sistemos. 

Apsidairykite ir pamatysite, jog pasirinkimo laisvė mažėja ne tik dėl to, kad kažkas dėl terorizmo, finansų krizės ar CO2 baimės išleidžia naujus įstatymus, bet ir todėl, kas jūsų protas įvelkamas į vis siauresnius ideologinius rėmus to net nepastebint. Jūs negalite teisingai įvertinti, nes jūsų požiūris į asmeninio gyvenimo ir pasaulio įvykius yra šbloniškas, pasiktuotas TV kanalų. O tie rėmai neleidžia pamatyti visumos ir net paralyžiuoja jūsų raumenis, kai galvojate apie kokias nors alternatyvas arba galimybes priešintis. Elitas ilgai dirbo su jumis, kad būtumėte tokie - bevaliai robotai, tinkantys tik siauroms funkcijoms atlikti, ir netikintys tuo, ką jūs iš tikrųjų galite. Tie, kurie sukūrė tokią sistemą (iš esmės - iliuzinę programą), džiūgauja iš laimės, kai mato, jog pats galingiausias ir tobuliausias Dievo kūrinys Human Race vergauja kažkokiems 4 lygmens reptiloidams ir yra tokioje beviltiškoje padėtyje, kaip niekad anksčiau. 

Pilnai suprantu, kodėl žmonės netiki alternatyviomis teorijomis. Vieniems jos atrodo visiškai nerealios, kiti vis dar tikisi, jog Biblijos žodžiai išsipildys ir vėliau ar anksčiau, viskas kas paslėpta taps vieša. Todėl daug kam mieliau demaskuoti smulkų melą, demaskuoti smulkų kyšininką ar cigarečių prekeivį, bet nematyti melavimo „stambiu mastu”. Nes niekas nesitiki, jog valdžia gali meluoti sistemingai iki tokio lygio, kol įžūlus melas pavirsta nepajudinama, įstatymais ramstoma “objektyvia” tiesa, kuria visi šventai tiki.

Kitaip tariant, jeigu nori, kad žmonės patikėtų melu, reikia meluoti stambiu mastu, o ne dėl menkniekių. Kad žmonės kankinami nejaustų skausmų ir dar šypsotųsi, juos reikia kankinti nuolat, kvailais nelogiškais nurodymais, kurie atrodo neišvengiami, o kančią paversti vieninteliu jų išsigelbėjimo šansu nematomo ir neprognozuojamo pavojaus akivaizdoje. O jeigu tai vienintelis išsigelbėjimas - mazochizmas turi pavirsti maloniu užsiėmimu.

Sveiki atvykę į pasakų šalį, ar norite toliau?

Laisvės iliuzijos

Dauguma žmonių tik mano, jog jie yra laisvi. Bet ta laisvė yra sąlyginė, nes retas, kuris neturėjo jokių įsipareigojimų įstatymams ar skolų kreditoriams. Retas, kuris neturi įsipareigojimų sistemai atlikti krūvas beprasmių ritualų, kurie visiškai nereikalingi nei žmogaus kūnui nei sielai, tačiau be kurių sistema nepateisintų savęs. Taigi ir gyvenimas tokiu atveju priklauso nuo kreditoriaus ar visos sistemos valios. Kokia nesąmonė: turi atsisakyti dalies savęs ir savo gyvenimo vardan saugumo ir stogo virš galvos. Vadinamasis solidarumo principas yra pragaro grandinės, apraizgiusios kiekvieną, nuo sauskelnių iki kapo.

Vergovinėje sistemoje, kuria mes vadiname demokratija ir laisva rinka, tam, kad įsigyti gyvybiškai būtiną stogą virš galvos, vienos algos ne visiems užtenka, todėl bankininkų elitas sukūrė unikalią formą, kaip žmogų paversti vergu visą likusį gyvenimą, kad jis pats to nesuprastų. Šiandien skolinasi ne tik paprasti žmonės, bet ir įmonės, valstybės. O jie tai vadina ekonomikos varikliu ir finansiniu stabilumo garantu. Absoliutus melas ir vampyrizmas pavadintas gėriu ir apkaišytas rūtų vainikėliais. Vadinasi nėra jokios nepriklausomybės, jokios pasirinkimo laisvės. Žmogus tokioje totalitarinėje sistemoje neturi galimybės pasirinkti net ir tokio menkniekio - per kurtas troleibuso duris lipti, o ką jau kalbėti apie didesniu dalykus, tokius, kaip atsiskaityti grynaisiais pinigais, ar skolintais elektroniniais skaičiais, kurie iš esmės yra muilo burbulas.

Ginkluota kova už nepriklausomybę nuo ginkluotų okupantų - tai yra praeito amžiaus prisiminimai. Tokia kova vyksta kūno arba išorinės „realybės” lygmenyje, vadinasi, priešo teritorijoje. Todėl tokioje atviroje „protesto” kovoje Vilniaus, Londono ar Atėnų gatvėje, šansų laimėti yra nedaug. Nes „pergalės atveju” vieną elitą pakeis kitas, kuris iš esmės darys tą patį, o pralaimėjimo atveju bus dar blogiau negu buvo.

Individuali ir kolektyvinė realybė

Dabar realybė yra kita. Ar gali pilietis ar valstybė būti laisva, jeigu ji apribota sąlygų, kurias, kartu su pinigais pateikia ir kreditorius. Iš tikrųjų kova dėl nepriklausomybės prasideda iš naujo. Ir ji vyksta dvasinėje plotmėje, pirmiausia suvokiant kas gi iš tikrųjų yra ta realybė. Kvantinė teorija sako, kad jos nėra, kad realybė gali būti tik individuali, kaip tame fizikos vadovėlyje aprašytame eksperimente su elektronų patranka ir dvejomis skylėmis. Elementarioji dalelė keičia savo būseną po kontakto su išoriniu objektu, šiuo atveju - ją stebinčiu žmogumi. Dalelės vietą, greitį ar būseną apsprendžia stebėtojas. Todėl kiekvienas iš mūsų daleles surenkame pagal tą modelį, kuris instaliuotas į smegenis. Bendrą vaizdą matome todėl, jog veikia kolektyvinės programos, vadinamos matrica, kurios į smegenis ateina tiesiogiai, aplenkiant 5 juslių kanalus ir bet kokius sąmoningo pasipriešinimo barjerus.

Programos sukuriamos ir instaliuojamos kvantinieme lygmenyje ir veikia vieningų informacinių laukų principu, per edukacinius instrumentus, mases žmonių mokant vienodai interpretuoti reiškinius, t.y. gaunamus elektromagnetinius signalus ir lauko paversti tokiais pačiai potyriais. Ir, be abejo, slopinant bet kokį kūrybiškumą per kūrybiškumo pamokas. Nugalėti matricą būnant jos dalimi - neįmanoma misija. Tam, kad kova būtų efektinga, reikia nustoti kovoti ir išeiti už matricos ribų, pamatyti viską lyg iš šono. Visa tai mes ir bandom padaryti. O kai pamatysim, pakalbėsim apie metodus, kaip ją paveikti, nesinaudojant įprasta ryšio įranga ir neišeinant iš keturių sienų kambario arba tiesiog nosį krapštant prie televizoriaus.

Bet pradžiai reikia dar šiek tiek realybės, jei kas dar nenusileido ant žemės iš iliuzinių sistemos pučiamų padebesių.

Kalbat apie tai, kas iš tikrųjų bus po 2012 metų, siūlyčiau atmesti visus įmanomus marazmus, įskaitant šumerų ar majų pranašystes. Aš nesakau, kad tai ne tiesa, tiesiog akcentuoju, jog šiandien tai nėra svarbiausia. Viename šiuolaikinio kabalisto Laitmano (prisipažinsiu, jog aš jo aiškinimus priimu labai rezervuotai) filme jo buvo paklausta: kaip jūs vertinate 2012 metus. Ir jis atsakė, jog lygiai taip pat, kaip ir 2011, 2013, 2014 ir t.t. Man šis atsakymas patiko, nes iš tikrųjų man jokio skirtumo tarp tų metų, išskyrus tai, jog vieneriais metais tapsiu senesnis.

Esu įsitikinęs, kad į 2012 metus nereikia kreipti jokio dėmesio, nors tai neabejotinai yra seno ciklo pabaiga ir naujo pradžia. Svarbiau yra kitka. Keičiantis vibracijoms mūsų realybės suvokimas taps kitoks. Nesenai radau David Wilcock medžiagą apie JAV slaptus projektus kuriant laiko mašiną. Pasirodo, kad projekto „Montouk” metų praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio viduryje amerikiečiai išmoko pažiūrėti į ateitį. Jiems tokias galimybes suteikė ateiviai, kurie laikinai buvo „paskolinę” tam tikras kvantines technologijas. Kodėl jie nieko nepamatė toliau 2012 metų. David Wilcock, kuris apklausė ne vieną projekto „Montouk” dalyvį, aiškina, jog amerikiečiai neįžvelgė toliau 2012 metų todėl, jog “lapai pradėjo kristi vienas ant kito, kai anksčiau jie būdavo stabilūs”. Įdomu tai, jog 1983 metais Montouk bazė Long Ailende buvo “sudeginta” su visais ten buvusiais įrengimais.

Išvada yra tokia, jog senųjų amžių pagimdytos kolektyvinės programos praras galią. Todėl apie sąmonės kontrolės projektus, kokie buvo daromi praėjusiame amžiuje, kalbėti net neverta. Reikalas tame, kad matrica, kaip kolektyvinių programų visuma yra dvejopa. Vieną dalį sudaro amžinos „galaktinės” programos, t.y. tai kas mums duota iš Dievo. Antra, santykinai nedidelė programų galis - yra integruotosios dirbtinės programos, t.y. visi kolektyviai vienodai išmokti dalykai. Būtent ši dalis natūraliai išsitrins. Kaip tai pasireikš? Labai paprastai, mes tiesiog nepajausime, kai atsiras „takoskyros” tarp labai artimų žmonių, o buitiniame lygmenyje pradėsime vieni kitų nesuprasti ir jungsimės į naujas bendruomenes pagal kažkokius naujus individualius kriterijus. Mes pajausime, kad visiems vienodas realybės vaizdas deformuojasi, nes jis sukurtas dirbtinai. Tiesiog kiekvienas iš mūsų vieną gražią dieną tapsime savimi, tuo kuo mes iš tiktųjų esame ir visos socialinės kaukės nukris savaime. Todėl taip ir išėjo, kad JAV mokslininkai projekto „Montouk” metu matė ne kolektyvinę realybę, kaip įprasta, bet kiekvienas savo individualią. Tai vienas iš galimų atsakymų, kodėl daugėja autizmų sergančių vaikų. Todėl, kad jų DNR atmeta galimybes integruotis į senojo modelio kolektyvines sistemas, o naujų dar nėra.

Elitas visa tai puikiai suvokia ir mano, jog per daug individualizuota realybė gali sugriauti planetą. Todėl visa ši isterija, susijusi su nauja pasaulio tvarką, Blue Beam ir panašiais projektais yra bandymas perprogramuoti matricą, t.y. vadinamąją neišreikštąją Visatos pusę. Tačiau perprogramavimą jie nori atlikti vadovaudamiesi senųjų laikų paradigma, per jau veikiančius mind control projektus. Nors iš esmės jie neturėtų suveikti taip, kaip tikisi patys projektų vadovai. Kita vertus, nereikia priešo nuvertinti, atmesti jo galimybių ir paneigti akivaizdžius Iliuminatų laimėjimus per pastaruosius 2-3 šimtus metų. Totalitarinis sėlinimas yra vienas iš tokių instrumentų, kuris, mano galva, šiandien naudojamas be klaidų. Ir jo dėla jiems kol kas pavyksta perprogramuoti matricą. Ir jie toliau spaus visuomenę kaip tik įmanydami, nes sistema tiek monolitiška ir galinga, jog nepajėgi sustoti pati ir išsiformuoti. Sistema važiuos iš inercijos tiek, kiek ji turi jėgų. Įsivaizduokite ledkalnį, kuris patenka į santykinai šiltesnį vandenį. Jis tirpsta, tačiau tirpsta ne iš karto, p priklausomai nuo to, kokia yra oro ir vandens temperatūra. Ir pats ledkalnis tą pačią akimirką, kai atšyla oras, niekur nepradingsta. Ir tas ledkalnis po 2012 metų tikrai bus čia, niekur nauja pasaulio tvarka neišgaruos. Ir turės praeiti dar nemažai laiko, kol mes jį pilnai ištirpinsim.

Sistema per daug inertiška, kad savęs atsižadėtų

Privatūs bankai ir korporacijos, apraizgę pasaulio valstybes savo nematomais čiuptuvais niekada nenorės prarasti savo nuolatinių klientų ir nori dar labiau plėstis. Todėl nuolat bus kartojami krizių ir pakilimų scenarijai. Sistemai niekad nebus gana. Jokie valstybiniai reguliatoriai čia nepadės. Nes šiuos reguliatorius sukuria tie patys, kurie valdo korporacijas ir bankus. Vadinasi sistema nori, kad skolininkų ir nemąstančių vergų daugėtų. Kaip sako David Icke, jeigu kompanija gamina vaistus, tai ar apsimoka jai gaminti efektyvius, kurie realiai išgydo? Žinoma, kad ne. Jei tabletės padės, tai jų gamintoja - tarptautinė farmacijos kompanija gali bankrutuoti. Tokioms korporacijoms reikalingi ne sveiki, bet sergantys žmonės. Ekonominio augimo sąlygomis joms norėtųsi, kad ligonių skaičius nuolat augtų. Lygiai taip pat ir finansų institucijoms norėtųsi, kad priklausomų žmonių būtų kuo daugiau.

D. Icke pateikia ir kitą pavyzdį. Įsivaizduokime, kad banko finansuojamas mokslininkas dešimtis metu tiria kažkokią ūkiui perspektyvią teoriją ir dėl to gauna šlovę, pripažinimą. Bet staiga paaiškėja, kad ji klaidinga. Ar kam neskaudėtų širdis dėl įdėtų milijardų ir paaukoto brangaus laiko? Ar daug atsirastų tokių mokslininkų, kurie sąžiningai prisipažintų, jog padarė klaidą? Gal būt taip galėtų pasielgti vienetai, tačiau dauguma nenorėtų rizikuoti prarasti pripažinimą, mokslinius laipsnius ir bankininkų palaikymą. Įsivaizduokime, kad keli nauji moksliniai atradimai sugriauna kai kurias politiškai naudingas ir pelną nešančias teorijas, tokias, kaip homogeninės kilmės žemės atšilimas. Elitui tai katastrofa. Jūs galite įsivaizduoti, kiek tarptautinės finansinės banksterių grupuotės prarastų pinigų, jei staiga paaiškėtų tiesa, jog CO2 mokestis - iš piršto laužtas. Specialiajai JTO komisijai klastoti mokslinius faktus buvo geriau negu išgelbėti žmoniją išgalvotos ekologinės katastrofos. Ir nepaisant to, jog buvusio JAV viceprezidento A.Goro melas buvo demaskuotas ir toliau įžūliai meluojama.

Nepriklausomi mokslininkai ištyrė, jog beveik visose Saulės sistemos planetose, tame tarpe ir Žemėje, klimatas keičiasi, priklausomai nuo Saulės aktyvumo. Taip, kad koziris dėl CO2 mokesčio jau senai išmuštas. Tačiau nepaisant jo, vis viena vadovaujamasi suklastotais meteorologiniais duomenimis, kaip ir Irako karo atveju buvo naudojamasi suklastotais žvalgybos duomenimis apie Sadamo Huseino branduolinį ginklą. Tai akivaizdūs pavyzdžiai, kai siekiant globalinio viešpatavimo ir plėšikavimo, šventas melas „stambiu mastu” pateisina bet kokias priemones.

Melas - pagrindinis ginklas

Jų logika labai paprasta. Kuo mažiau žmogus galvoja, tuo lengviau jį valdyti. Valdymo tikslas bet kokioje šiuolaikinėje visuomenėje - paversti kiekvieną žmogų negalvojančiu vartotoju, kuris tik gauna algą, eina į parduotuves, sėdi prie TV dėžių ir kruopščiai dirba sistemos labui. Tuo tarpu galvojantis žmogus visur mato jam paspęstus spąstus. Tokiais žmonėmis manipuliuoti sunku. Jie vartoja tik tai, kas jiems reikalinga, bet ne tai ko nori sistema, todėl vadinami fundamentalistais, paranojikais ir ekstremistais.

Nors visuotinis zombinimas ir manipuliacijos planetos istorijoje jau daugelį tūkstantmečių yra įprastas reiškinys, tačiau didžiausia mastą masinės hipnozės technologijos pasiekė tik prieš 200 metų.

Teisybės vardan reikėtų pasakyti, kad manipuliacijomis ir melu yra pagrįsta visa ne tik materiali mūsų tikrovė, bet ir vadinamieji „dvasiniai” pasauliai, beveik iki 5 vibracijų lygio. Būtent iš ten ateina Biblijoje minima Liuciferio-aušrinės žvaigždės, arba rytinės Saulytės šviesa. Tokia 4 lygio žemutinio aspekto šviesa (tai maksimumas ką gali pasiekti negatyvios poliarizacijos dvasinė sistema) 3 lygmens būtybei - žmogui - ji atrodo kaip ryški šviesa. Bet iš tikrųjų tai 100-oji tikrosios Dieviškos šviesos dalis. O kas svarbiausia - tai yra totalus melas.

Melas yra pagrindinis jų ginklas ir instrumentas, statant vertikalią hierarchiją, paremtą besąlyginiu paklusnumu aukščiau stovinčiam autoritetui, kuris, savo ruožtu matydamas didesnį tiesos diapazoną, žemiau stovinčiam sąmoningai nutylėdamas pasako tik nedidelę jos dalį. Ir ta nedidelė dalis pateikiama kaip visas užbaigtas pasaulis. Ir jeigu tiesos ieškančiam kyla klausimai, tai į juos gali atsakyti tik aukščiau stovintis, jeigu jam nusilenksi. Bet aukščiau stovintis tokiam žmogui gali atsakyti, o gali ir ne, priklausomai nuo situacijos. Jeigu nori, kad pavaldiniai būtų priklausomi ir neštų tau pelną, aukščiau stovintis bus priverstas meluoti, nes jeigu sakys tiesą, jo autoritetas, pinigai ir statusas pakibs ant plauko. Bet kokia tokiu principu paremta hierarchija pagal savo prigimtį yra antižmogiška ir liucireriška.

David. Icke kokį socialinių santykių hierarchiškumą vadina R-komplekso arba reptilinių, senųjų smegenų pasireiškimu. Jeigu vadinamasis R-kompleksas dominuoja, toks žmogus yra linkęs kurti autoriteto principu pagrįstas vertikalias hierarchijas kur tik bebūtų. Jeigu nori padaryti karjerą sistemoje ir būti puikiu vadovu, privalai turėti įgimtas ar išsiugdyti vadinamąsias lyderio savybes. Lyderio savybės esamos sistemos kontekste, reškia, jog žmogus aktyvavo arba nuo gimimo turi aktyvų R-kompleksą, kuris atsakingas ne tik už vertikalios hierarchijos „statybą”, bet ir už išlikimo baimę, teritorines pretenzijas, vienvaldžiavimą ir t.t. Jei tokį žmogų pažįstat, atkreipkite dėmesį į tai, ar jis kartasi ne genetinis mišrūnas. Nes normaliems žmonės tokios savybės pasireiškia labai retai. R-kompleksas paprastam, normaliam žmogui reikalingas tam, kad išgyventų ekstremalioje situacijoje. Grįžus į normalias sąlygas jis nusilpsta. Tačiau jeigu R-kompleksas neišsijungia, vadinasi su tuo žmogumi yra blogai.

Vergvaldystės technologijos

Taigi, vergų valdymas nėra jau toks paprastas verslas. Reikia išmanyti žmogaus psichiką ir kruopščiai kontroliuoti tai, kas jo smegeninėje. Antraip sistema, lyg geras elektroninis laikrodis, negalės veikti ir įpuls į chaosą. Chaosas, savo ruožtu, nėra blogybė, jeigu yra išmintingai valdomas. Todėl ir melavimo technologijos tobulėjo su lyg kiekviena epocha ir šiandien pasiekė savo išsivystymo epogėjų.

Mokslo ir technikos pažanga neišvengiamai lėmė ir Sąmonės plėtimais per pastaruosius 200 metų. Elitas prieš 2-3 šimtus metų tai numatė, nes buvo apskaičiuota, jog išlaikyti feodalinę sistemą prie mokslo ir technikos progreso neįmanoma. Vergams reikia duoti laisvę, kad kiltų darbo našumas. O tam reikia juos mokyti. Juk nepastatysi beraščio piemens prie staklių? Bet jeigu leisi jam mokytis pačiam - nesuvaldysi situacijos. Todėl elitas suvokė, kad mokyti vergus reikia ne bet kaip, o taip, kad bandos narys, nesuvokdamas, kad jis vergas, mylėtų savo darbą nekęsdamas savęs. O svarbiausia, kad matytu save ir pasaulį kaip apribotą, logišką, sistemingą, kad žmogus jaustųsi menkas ir pažeidžiamas prieš nenugalimą sistemą, kuri, lyg gamtos stichija niekad nėra nuspėjama ir prognozuojama. Iš vienos pusės už žmogų yra galingesnis (išorinis) Dievas, o iš kitos pusės - šalti ir bejausmiai gamtos dėsniai, kurių, kaip ir pirmojo, su kyšiais ir verkšlenimais nepaveiksi. Taip, kad belieka susitaikyti su padėtimi ir priimti taip, kaip yra. Štai čia ir yra spąstai, kuriuos per kolektyvinius sąmonės valdymo instrumentus paspendė iliuminatai kiekvienam iš mūsų.

Pagrindinė tiesa, kuri buvo kalama į galvas, nepriklausomai nuo socializmo ir kapitalizmo buvo ta, jog objektyvi tikrovė nepriklauso nuo ją stebinčio žmogaus. Tai sakė. Aristotelis, Dekartas Niutonas, Marxsas, Leninas. Tuo tarpu kvantinė fizika sako, jog yra atvirkščiai. Klausimas kyla, o kam buvo reikalingas toks melas? Atsakymas labai paprastas - kad žmogus jaustų nuolatinę nematomą, ne nuo jo valios priklausančią grėsmę. Kad jis nuolat bijotų kažko, kas yra didesnis ir galingesnis, kurio nei valdyti, nei kontroliuoti nei prognozuoti neįmanoma. Kai žmogus taip galvoja, jis tampa puikiu robotu vergu, su kuriuo galima daryti ką nori.

Nors žmonių mokymas ir buvo neišvengiamas mokslo ir technikos progreso variklis, jis turėjo ir šalutinį poveikį - neišvengiamą sąmonės plėtimą. Kad tas plėtimasis būtų kontroliuojamas ir valdomas procesas, buvo sugalvotos įvairios medicininės, psichologinės, psichotroninės, elektromagnetinės, cheminės ir kitokios trauminės ar ne trauminės poveikio priemonės. Visų šių poveikio protui projektų tikslas - formuoti prognozuojama išsilabinusių bio-robotų sociumą. Vėliau buvo sukurta visa eilė valstybinių ir visuomeninių institutu, kurie laužė galvas spręsdami sąmonės kontrolės problemas neišvengiamame laisvėjimo procese. Ir jų laimėjimai iš tiesų atrodo ženklūs. Demokratija ir laisva rinka - yra vieni iš svarbesnių laimėjimų.

Iš vienos pusės, norint siekti didesnio progreso, (o progresas pirmiausia susijęs su valdančiųjų egoizmu ir pelno troškimu), reikėjo nuimti matomus pančius ir uždėti nematomus. Masonų rankomis karaliai buvo nuversti, o į jų vietą atėjo iliuzinė iliuminatinė demokratija. Buržuazines ir socialistines revoliucijas visados koordinavo masonų ložės, kurių nariai, kaip taisyklė, veikė abiejose barikadų pusėse. Valdančioji oligarchija tapo bankininkais, fabrikantais, o juos visus jungiamoji grandis buvo ir tebėra slaptos satanistinės organizacijos ir masonų ložės.

Naujosios pasaulio tvarkos „evoliucijos” tikslas buvo ir yra - sukurti industriškai pažangią, tačiau paklusnią visuomenę. Ir šis tikslas yra tiesiogiai susijęs su dar vienu didelių projektu - žvėries arba juodojo mesijo atėjimu. Ir tai bus patys tamsiausi metai žmonijos istorijoje, nors iš kitos pusės tai kelias į laisvę. Kaip sakė Sergejus Lazarevas, juk niekur kitur žmogus taip dvasiškai nesigrūdina, kaip nelaimėse ir praradimuose.

Dar kartą apie ropliažmogius

Pasak David Icke, Iliuminatai - yra pasaulį valdanti genetinių hibridų gauja. Mišrūnai jie yra todėl, kad prieš daug tūkstančių metų jie privilegijas valdyti žmones užsitarnavo dėl vadinamojo „ryšio su dievais”, arba dėl to, kad „nusileido iš dangaus kaip dievai”. Kažkada genetinių eksperimentų metų buvo išvesta speciali pusiau demonų, pusiau žmonių rūšis, sukryžminant ne žemės kilmės reptiloidų rasę iš Oriono sistemos ir žmones. Biblija ir Senojo Testamento apokrifai juos vadina Nefilim. Šis kryžminimo procesas prasidėjo prieš daugiau kaip 12 tūkst. metų ir vykdomas iki šiol slaptose ateivių ir kariškių bazėse. Ir netrukus mes pamatysime visiškai naują rasę, kuri turėtų pakeisti ženklią žmonijos dalį. Propagandiniuose iliuminatų produktuose jau atviru tekstu aiškinama, jog tai bus evoliucijos prasme aukštesnė rasė nei žmonės, nes neturės nei prietarų, nei nusistatymų ir bus visiškai „laisvi”.

Iliuminatų ir panašių į juos ropliažmonių kuriamos globalinės sistemos valdymas vyksta net ne iš šio pasaulio, o iš 4 vibracijų lygio žemutiniame astrale. Būtent čia ir yra vadinamieji tradiciniai demonų namai. Pagal Senojo Testamento pradžios knygos 6 skyrių bei apokrifinę Enocho knygą galima manyti, jog būtent čia puolę angelai buvo „užrakinti”, paverčiant juos piktomis dvasiomis. Kažkada protingos reptilijos vaikščiojo po žemę tarp žmonių. Prieš tai į žemę šie aliens’ai atvyko nusiaubę Marsą bei daugelį kitų planetų ir čia ilgam apsistojo. Pasak Zacharija Sitčen’o, juos domino naudingos iškasenos ir vietinė fauna - žmonės, kurie juos garbindavo kaip dievus. Vietinius žmones šie ateiviai anunakiai pagerino ir „genetiškai modifikavo”, išmokė dirbti ir pavertė vergais.

Vėliau, dėl žmonių persekiojimo ir nuolatinių konfliktų su kitomis ateivių rasėmis, jie pasislėpė už širmos. Kaip tai buvo - atskira istorija. Tam, kad kontrolė ir globalinis sąmokslas vyktų toliau, jie išvedė hibridinę valdovų rasę (bloodlines). Šie mišrūnai visados jautė „vibracinį panašumą” su savo kūrėjais. Štai kodėl Europos ir Azijos didikai ir karaliai patologiškai stengėsi užsitikrinti savo kraujo grynumą tęsdami giminystės linijas tik tarp savų. Tyrimai rodo, kad beveik visi JAV prezidentai bei aukštas pareigas užimantys bankininkai bei politikai turi savyje to hibridinio „Europos karalių” kraujo.

Iš 44 prezidentų, 35 yra genetiškai susiję su dviem dideliais viduramžių valdovais: Alfredu Didžiuoju ir Anglijos karaliumi Šarlemanu bei milžiniška frankų valdovų merovingų dinastija. Norėdami išlaikyti ir pabrėžti savo genetinį paveldą, Iliuminatai visa tai įamžino savo simboliuose.

Jų demoniški ritualai skirti „užkrėsti” planetos energetinį tinklą ir tokiu būdu paveikti žmonių sąmonę. Šitų dinastijų ritualai nesikeitė daugiau kaip 5 tūkst. metų. Jie turi nusistatę reguliarų savo ritualų ir švenčių kalendorių, kurių metu katrais net aukojamos žmonių gyvybės, kankinami vaikai, tyčiojamasi iš moterų. Tokiais barbariškais ritualais jie siekia sukaupti „energijos” tolesniems nešvariems darbeliams. Bus tęsinys

Autorius: Gintaras Mikšiūnas

O, jeigu sudomino šį tema, turi savo nuomonė pasidalink forume, diskutuokime be socialinių tinklų, nes jūsų nuomone tenai trinama, Nauja Pasaulio Tvarka.