Naujas koronaviruso susirgimų tyrimas atneša viltį?

Kol kas dar anksti galutiniam patvirtinimui – bet panašu, aukšta temperatūra ir drėgmė sulėtina viruso plitimą, mokslo naujienų svetainėje „ZME Science“ rašo jos įkūrėjas Mihai Andrei.

Vis dėlto reikia įspėti, kad M.Andrei nėra nei medikas, nei profesionalus duomenų analitikas – bet mokslo komunikatorius, kuris komentuoja kinų tyrimą, suteikiantį vilčių šiuo nelengvu pandemijos metu.

„Vienas iš svarbiausių klausimų – kaip naujasis koronavirusas reaguos į kylančią aplinkos temperatūrą? Pradinės viltys, kad virusas aukštesnėje temperatūroje gali tiesiog žūti, neišsipildė – nes pasirodė, kad koronavirusas plinta ir šiltame klimate, – rašo M.Andrei. – Tačiau, remiantis naujai paskelbtu tyrimu, aukštesnė temperatūra bent jau pristabdo viruso plitimą“.

Anot jo, virusas SARS-CoV-2, kuris ir sukėlė dabartinę pandemiją, nėra pats mirtiniausias žmonijos sutiktas virusas, kokį matėme. Tai taip pat nėra ir pats užkrečiamiausias. Tačiau galiausiai jis patogiai įsitaisė tame pavojingame taške, kur jis ir greitai plinta, ir yra pakankamai mirtinas.

„Taip atrodo, kad jis stebėtinai atsparus aukštai temperatūrai. Tikėjomės, kad šiltuoju metų laiku jis tiesiog išnyks (kaip ir gripas) – bet šiuo metu tai atrodo labai abejotina. Virusui pavyko išplisti Singapūre ir keliose kitose šalyse, esant aukštesnei nei 30 Cesijaus laipsnių temperatūrai – ir atrodo, gana mažai tikėtina, kad šilti orai tiesiog užmuš virusą“, – rašo M.Andrei.

Tačiau aukšta aplinkos temperatūra gali pristabdyti viruso plitimą.

M.Andrei pasakoja, kad Pekino Tsinghua ir Beihang universitetų duomenų mokslininkų ir ekonomistų komanda, pasinaudodama Kinijos Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, išanalizavo, kaip viruso užkrečiamumas priklauso nuo temperatūros.

„Jų analizė apėmė 4711 patvirtintus SARS-CoV-2 koronaviruso atvejus Kinijos miestuose. Mokslininkai naudojo patobulintas statistikos priemones, skirtas modeliuoti, kaip orai veikia ligos plitimą ir pašalinti neaktualius veiksnius, – rašo M.Andrei. – Ir tai vis dar yra tik preliminarūs duomenys, o jokiu būdu ne išvados – tačiau štai ką duomenys rodo iki šiol“.

„ZME Science“ įkūrėjas pasakoja, kad kuo didesnė temperatūra ir drėgmė, tuo mažesnis viruso R0 (kiek žmonių užkrečia viruso nešiotojas – lrytas.lt past). Pavyzdžiui, jei R0 = 2, tai jau užsikrėtęs žmogus virusą perduos vidutiniškai dviems kitiems žmonėms. „Mažesnis R0 reiškia, kad liga perduodama mažesniam skaičiui žmonių. R0, esantis žemiau 1 reiškia, kad liga ilgainiui išnyks“, – aiškina M.Andrei.

„Temperatūros pakilimas vienu Celsijaus laipsniu ir drėgnumo padidėjimas vienu procentu R0 sumažina atitinkamai 0,0266 ir 0,0106. Šis rezultatas atitinka faktą, kad aukšta aplinkos temperatūra ir didelė drėgmė žymiai sumažina gripo plitimą. Tai rodo, kad atėjus vasarai ir lietaus sezonui, šiauriniame pusrutulyje galima efektyviai sumažinti COVID-19 plitimą „, – Kinijos mokslininkus cituoja „ZME Science“.

Tad visa tai atrodo kaip nedidelė, bet vis dėlto paguoda. Bet visa tai gali pakeisti pasaulį – ypač kadangi infekcija plinta eksponentiškai, pastebi M.Andrei.

Jis rašo, kad susirgimų „kreivės išlyginimas“ galėtų mums laimėti brangaus laiko – sulėtindamas ligos plitimą ir užtikrindamas, kad sveikatos priežiūros sistemos nebūtų apkrautos per dideliu COVID-19 atvejų skaičiumi.

„Ką tai reiškia kitam sezonui? Tai geros naujienos šiauriniam pusrutuliui ir blogos žinios pietiniam, – rašo M.Andrei. – Tai reiškia, kad daugelyje Azijos, Europos ir Šiaurės Amerikos šalių padėtis po kelių mėnesių gali pagerėti. Tačiau iki to laiko dar turime nueiti ilgą kelią“.

Tyrimas pasiekiamas duomenų bazėje „ArXiv“. Wang et al iliustr., Publikuoja: lrytas.lt