Nervinio išsekimo simptomai ir gydymas

Nervinis išsekimas (neurastenija, asteninė neurozė, „nervinis silpnumas", nervinis nuovargis, nuolatinis nuovargis) - dažniausiai šiuolaikinėje visuomenėje sutinkama neurozės forma.

Dažniausiai nervinis išsekimas juntamas derinyje su trumpesnėmis ar ilgesnėmis psichinėmis traumomis, įtemptu darbu, poilsio ir miego trūkumu bei kt. Tinkamai gydantis nervinį išsekimą galima pagydyti gana greitai ir žmogus sėkmingai pasveiksta. Deja, dažnai nerviškai išsekę žmonės kreipiasi ne į psichoterapeutus, o į gydytojus, kurie gydo ne neurozės priežastis, o tik pasekmes: nusilpusią imuninę sistemą, paūmėjusias lėtines ligas ir t.t. Kadangi šie gydytojai priežasties nepašalina, todėl nerviškai išsekę žmonės negali pilnai pasveikti.

Dažniausiai nervinio išsekimo pradžios žmonės nepastebi. Pirmieji šios ligos požymiai - nežymus nuovargis. Jei į šį nuovargį nekreipiama dėmesio, jis palaipsniui kaupiasi, todėl pradedami justi tikrieji nervinio išsekimo simptomai. Kuo ilgiau šios ligos negydysite, tuo simptomai taps ryškesni.

Nervinis išsekimas: simptomai

Padidėjęs dirglumas. Tai nervinio išsekimo simptomas, kai žmogus sudirgsta staiga, bet gana greitai nusiramina. Žmogų dirgina vos ne viskas; garsai, artimi žmonės, savi įpročiai.

Nekantrumas. Žmogui labai sunku ko nors laukti net ir kelias minutes.

Padidėjęs jautrumas. Nerviškai išsekus padidėja jautrumas garsams, šviesai, kvapams.

Miego sutrikimai. Nerviškai išsekusiems žmonėms sunku užmigti, nes galvoje sukasi nerimastingos mintys. Miegas - neramus, paviršutiniškas, neretai naktimis sapnuojami košmarai. Prabudęs žmogus jaučiasi pavargęs, tarsi būtų apdaužytas.

Galvos skausmai. Nerviškai išsekę žmonės skundžiasi reguliariais galvos ir migrenos skausmais. Net ir be priežasties ima kamuoti galvą spaudžiantys skausmai.

Nepasitikėjimas savimi. Nerviškai išsekęs žmogus nepasitiki savimi ir save vadina nevykėliu.

Seksualiniai sutrikimai. Nerviškai išsekusiems žmonėms pranyksta seksualinis potraukis. Visa tai vyrams gresia impotencija.

Bendras kūno silpnumas. Nerviškai išsekę žmonės jaučiasi fiziškai silpni, nuolat pervargę, aptingę. Net ir menkiausias judesys reikalauja didžiulių pastangų. Be to, pastebimai sumažėja fizinis aktyvumas. Nerviškai išsekusiems žmonėms vos ne nuolat reikia poilsio, po kurio savijauta pagerėja tik trumpam.

Neįmanoma susikaupti. Nerviškai išsekusiems žmonėms neįmanoma susikaupti. Ligoniams sunku įsisąmoninti naują informaciją, nes visa tai, kas yra aplinkui juos, blaško. Pabandę dirbti protinį darbą, jie vos ne tuoj pat nutaria daryti kažką kita. Tokie žmonės nesugeba tinkamai pailsėti ir atsipalaiduoti, nes jiems reikia kokios nors net ir nereikalingos veiklos.

„Rūkas" galvoje. Nerviškai išsekusiems žmonėms sunku įsisąmoninti naują informaciją, nes jų galvoje nuolat tvyro „rūkas“. Šių žmonių intelektualus darbas - neproduktyvus.

Psichosomatiniai sutrikimai. Psichosomatiniai sutrikimai - galvos skausmai, nemalonūs kūniški pojūčiai, odos ligos, apetito ir regos pablogėjimas, alerginės reakcijos ir kt.

Pablogėjusi nuotaika. Nerviškai išsekę žmonės nuolat būna blogos nuotaikos, juos užvaldžiusios negatyvios emocijos, gyvenime niekas nebedžiugina. Nerviškai išsekusius žmones nuolat kamuoja abejonės ir nerimo jausmas.

Nervinio išsekimo gydymas

Nervinį išsekimą reikia gydyti kompleksiškai. Neretai neurasteniją bando gydyti tik vaistais, tačiau vaistai turi žalingąjį šalutinį poveikį ir negarantuoja gydymo sėkmės.

Kaip reikia gydytis?

Pašalinti ligos priežastį. Gydant nervinį išsekimą būtina žinoti, kad jo priežastis yra trumpesnė ar ilgesnė dar vaikystėje galimai patirta psichologinė trauma. Dažniausiai tai būna konfliktai šeimoje, labai griežtas vaikų auklėjimas. Pavyzdžiui, kai tėvai vaikams kelia uždavinius, sunkesnius nei jų galimybės. Savo ruožtu vaikai stengiasi pasiekti tėvų iškeltas užduotis, tačiau tai jiems nepavyksta padalyti. Šis prieštaravimas tarp „noriu“ ir realybės tęsia žmogaus viduje konfliktą, kurio pasekmė - neurastenija. Šis konfliktas yra giluminių pergyvenimų lygyje. Iš vienos pusės žmogus pervertina save, todėl nenori atsisakyti savo užmačių. Iš kitos pusės jis jaučia nepilnavertiškumo jausmą bei suvokia, kad norimo tikslo nepasieks. Kai žmogus jaučia, kad negali nieko pakeisti, jis gali susirgti.

Gydant nervinį išsekimą, šį konfliktą būtina išspręsti, nes jis yra svarbiausia neurastenijos priežastis.

Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Žmogus nerviškai išsenka, kai per trumpą laiką yra priverstas padalyti labai sunkius, kartais nepakeliamus darbus. Gydydami nervinį išsekimą, turite dirbti taip, kad liktų laiko ir poilsiui.

Miegas. Gydant nervinį išsekimą labai svarbu gerai išsimiegoti.

• Kasdien kelkitės tuo pat metu.
• Lovoje nedirbkite pašalinių darbų pavyzdžiui, nežiūrėkite kompiuterio ar televizoriaus, neskaitykite, nevalgykite ir t..„ nes lova yra skirta miegui.
• Į lovą gulkitės tik tada, kai esate labai pavargę.
• Gulėdami lovoje neverskite savęs užmigti, neužmigę lovoje negulėkite ilgiau nei pusę valandos.
• Jei nepavyksta užmigti, atsikeikite iš lovos ir užsiimkite kokiais nors darbais.
• Prieš miegą negerkite kavos ir alkoholio, gausiai nevalgykite.

Fiziniai pratimai. Gydant nervinį išsekimą, būtini fiziniai pratimai. Pati paprasčiausia fizinio aktyvumo priemonė - ilgalaikis pasivaikščiojimas lauke ir plaukiojimas.

Mityba. Gydydami nervinį išsekimą, reguliariai maitinkitės.

Relaksacija. Gydant nervinį išsekimą, būtina tinkamai atsipalaiduoti. Atsipalaiduoti padeda šilto vandens vonios, meditacija, muzika, gamtos vaizdai ir kt.

Tinkamai gydomą nervinį išsekimą galima sėkmingai išgydyti, tada ir gyvenimas atrodys ne juodomis, o rožinėmis spalvomis.