Antarktidoje galėjo augti tropikų miškai?

(Paranormal) Paskutiniai naujausi atradimai vis daugiau stebina, verčia susimąstyti, kaitrina vaizduotę, kelia daug klausimų, į kuriuos konkrečiai dar niekas negali atsakyti. Palikę ar pamiršę visas pasakiškas pranašystes ir fantastinius šou, pažvelkime į ateitį. Kokia mūsų žemė bus po daugel metų, kaip gyvens ateinančios kartos?

Mokslininkai teigia, kad daugiau nei prieš 50 milijonų metų Antarktidoje buvo šilta, žaliavo tropikų miškai, o jos pakrantėse tyvuliavo maudytis tinkamas vanduo.

Apie tai pradėta kalbėti garsiau, kai 2010 metais prie Antarktidos krantų buvo atliekami gręžimo darbai. Jie mokslininkams uždavė dar vieną klausimą, nes atradimas buvo stulbinantis. Dauguma pasaulio nenuilstančių ieškotojų ir tyrinėtojų seniai kelia versijas apie tai, koks buvo vienas ar kitas žemynas prieš daugelį metų. Wilkes Land, rytinėje Antarktidos pakrantėje rasti nuosėdinių uolienų mėginiai tiesiog pranoko mokslininkų lūkesčius. Jų sudėtyje aptiktas didelis kiekis suakmenėjusių organinių medžiagų. Iš jūros dugno paimti nuosėdų mėginiai byloja apie vasaros periodą, kai sausra, karštis ir stiprios vėtros pranašavo apie klimato pasikeitimą. Pagal mokslinį pranešimą, paskelbtą žurnale ,,Nature“, maždaug prieš 52 milijonus metų Antarktidoje galėjo būti apie +20 laipsnių temperatūros pagal Celsijų, tai reiškia, kad dabartiniame ledyne galėjo augti tropikų miškai. Australų mokslininkas Kevin Welsh, dalyvavęs ekspedicijoje, aiškina, kad klimatas Antarktidoje galėjo pasikeisti padidėjus atmosferoje anglies dioksido lygiui, todėl yra didelė tikimybė, kad čia buvo aštrūs ir galingi pokyčiai, kurie įtakojo tokį klimatą dabartiniam atšiauriam kraštui.

James Bendle, Glazko miesto universiteto (The University of Glasgow’s) mokslininkas dienraštyje London Evening Standard teigia, kad rasti nuosėdinių uolienų pavyzdžiai tapo pirmieji iš iki šiol buvusių įrodymų, kas dėjosi Antarktidoje tuo svarbiu laikotarpiu. Pasakodamas apie tai, kokiomis sąlygomis gręžimo ekspedicija dirbo: minusinėje temperatūroje, kokia yra šiuo metu Antarktidoje, pučiant stipriam, žvarbiam vėjui, apsupti atplaukusių aisbergų, tarp snieguotų kalnų ir ledo blokų, jis tarsi juokauja – kaip būtų įdomu pasižiūrėti į keliautoją, atsidūrusį šiame rytiniame Antarktidos krante, besipliuškenantį šiltame vandenyje, apsuptame žaliuojančios augmenijos.

Mokslininkai teigia, jog, net buvus poliarinėms naktims, kuomet saulės nebūna ištisus mėnesius, temperatūra šiame regione buvo ne mažesnė +10 laipsnių pagal Celsijų. O to pilnai užteko vešlios augmenijos žaliavimui.

Tyriant rastus mėginius, buvo aptiktos išlikusios žiedadulkės iš skirtingų vietovių, kurių temperatūra yra gerokai aukštesnė, nei dabartinėje Antarktidoje. Buvo aptikta palmių, paparčių ir kitų augalų liekanos, charakteringos drėgniems lygumų miškams, pavyzdžiui, tokiems, kaip auga Madagaskare. Be to, buvo aptikta beržų ir spygliuočių liekanų, kurie paprastai auga kalnų miškuose.

Mokslininkai, dalyvavę 2010 metais šioje ekspedicijoje, prognozuoja, kad Antarktida vėl gali tapti šiltu kraštu. Kadangi yra pranešimų, jog dėl padidėjusio anglies dioksido kiekio atmosferoje, arba vadinamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat esant kitiems išoriniams faktoriams, pastebimas intensyvus ledynų tirpimas ir klimato šilimas šiose vietovėse.

Manoma, kad pilnai Antarktida ledine tapo tik vėlyvajame Eocene ( Eocene – epocha, maždaug nuo 56 iki 34 milijonų metų), maždaug prieš 33,9 milijonų metų. O iki to visas Eocene, pradedant nuo 55 mln. metų buvo ganėtinai šiltas.

Vokietijos Frankfurto miesto, Gėtės universiteto (Goethe University Frankfurt, Germany) mokslininkai, bendradarbiaudami su Frankfurto ,,Klimato kaitos ir biologinės įvairovės centru“ (Frankfurt, Climate Change and Biodiversity Centre), bandė daugiau sužinoti apie Žemės gyvavimą tuo paslaptingu laikotarpiu ir pasiekė įdomių rezultatų. Vokietijos mokslininkai nusprendė parašyti straipsnį, pagrįstą išsamiu senovės augalų liekanų tyrimų pavyzdžiais. Pagalbos jie kreipėsi į kolegas, dalyvavusius žygyje į Wilkes Land žemę. Jų pateikta informacija apie žiedadadulkių bei porų liekanas buvo pagrindinė darbo medžiaga. Tyrimas parodė, kad Wilkes Land, rytinėje Antarktidos pakrantėje, klimato sąlygos pilnai leido augti ir žaliuoti čia vešliems miškams. Čia galėjo augti ir palmės, ir baobabai, kuriems reikalinga ne mažesnė kaip +10 laipsnių temperatūra pagal Celsijų.

Aišku, ne visa Antarktidos teritorija buvo tokia šilta, tačiau ir tolesnėse žemyno vietovėse augo miškai, analogiški dabartiniams, kurie žaliuoja vidutinio klimato juostoje. Pagal naujus duomenis, dėl šiltnamio efekto ankstyvajame Eocene, skirtumas tarp pusiaujo ir poliarinių klimatų zonų buvo ne toks jau ir didelis, kaip buvo manyta anksčiau. Mokslininkai tiki, kad vien šiltnamio efektas, kurį sukelia anglies dioksido perteklius, nelabai įtakoja tokiam klimato pasikeitimui. Čia galėjo pasitarnauti ir šiltos srovės, pasiekdamos Antarktidos krantus, tačiau vėlyvajame Eocene jos galėjo pasikeisti, atimdamos atogrąžų miškams galimybę išgyventi.