Mokslininkai įspėja apie veidrodinės gyvybės kūrimo pavojus

Šiuolaikinėje mokslo srityje veidrodinės molekulės kelia vis didesnį susidomėjimą, tačiau kartu ir didelį susirūpinimą. Grupė žymiausių mokslininkų ragina visuomenę rimtai apsvarstyti galimas rizikas, susijusias su naujų gyvybės formų kūrimu, remiantis šiais neįprastais junginiais. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kodėl svarbu atsargiai vertinti veidrodinės gyvybės kūrimo perspektyvas ir kokie gali būti potencialūs padariniai mūsų planetai.

Grupė žymiausių mokslininkų ragina visuomenę rimtai aptarti riziką, susijusią su gyvybės formų, pagrįstų vadinamosiomis „veidrodinėmis molekulėmis“, kūrimu. Šių neįprastų būtybių gamtoje dar nėra, tačiau jų galimas atsiradimas kelia rimtą mokslininkų bendruomenės susirūpinimą.

„Prieš nuspręsdami žengti tokį žingsnį, turime atidžiai apsvarstyti visas pasekmes“, - teigia ekspertai savo kreipimesi, paskelbtame žurnale „Science“.

Pasak straipsnio autorių, žmonija pirmiausia turėtų pažvelgti į save veidrodyje, prieš bandydama pro jį praeiti.

Iki šiol visa mums žinoma gyvybė yra sukurta remiantis tam tikrais cheminiais principais. Pavyzdžiui, mūsų DNR ir RNR sudarytos iš „dešiniarankių“ nukleotidų, o baltymai - iš „kairiarankių“ aminorūgščių. Šis reiškinys vadinamas homochiralumu. Kodėl gamta pasirinko būtent tokią struktūrą, iki galo nežinoma, tačiau ji tapo visų gyvų būtybių Žemėje pagrindu.

Tačiau mokslininkai atrado, kad egzistuoja veidrodinės šių molekulių versijos - jos turi tokią pačią cheminę struktūrą, tačiau jų atomai išsidėstę skirtingai. Būtent šis faktas patraukė kai kurių tyrėjų dėmesį ir jie susimąstė apie galimybę sukurti naują gyvybės formą tokių „apverstų“ molekulių pagrindu.

Vienas iš pagrindinių tokių tyrimų tikslų - gaminti retas ir sudėtingas molekules, reikalingas vaistams. Užuot jas sintetinę dirbtinai, mokslininkai tikisi panaudoti mikroorganizmus, galinčius natūraliai gaminti reikalingas medžiagas. Tačiau veidrodinėms molekulėms sintetinti reikia bakterijų, sukurtų iš tų pačių veidrodinių molekulių.

Harvardo genetikas Džordžas Čerčas (George Church), 2016 m. dalyvavęs kuriant pirmąją veidrodinę DNR polimerazės versiją, tuomet šį pasiekimą pavadino „nuostabiu etapu“ kelyje į ištisų ląstelių gamybą iš veidrodinių molekulių. Tačiau šiandien jis yra vienas iš tų, kurie įspėja apie šios technologijos keliamus pavojus.

Daugiausia nerimo kelia tai, kad veidrodiniai organizmai gali pasirodyti nesuderinami su esama ekosistema. Įprastines bakterijas kontroliuoja natūralūs mechanizmai, tokie kaip plėšriosios bakterijos, antibiotikai ir mūsų imuninė sistema, o veidrodinės bakterijos galėtų išvengti šių apribojimų.

„Veidrodinė gyvybė galėtų nekontroliuojamai plisti, nes jos nekontroliuotų natūralūs mechanizmai, reguliuojantys įprastinių bakterijų gausą“, - aiškina Jutos universiteto biochemikas Maiklas Kėjus (Michael Kay).

Be to, šiems organizmams gali būti sunku rasti tinkamo maisto, nes jų medžiagų apykaita paremta kitais principais. Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad negalime ignoruoti nenumatytų pasekmių galimybės.

Nepaisant didžiulio mokslinio potencialo, susijusio su veidrodinių molekulių tyrimais, daugelis mokslininkų tvirtina, kad turime sustoti ir pagalvoti.

„Tokios gyvybės formos sukūrimas pareikalaus milžiniškų pastangų, tačiau esame atsakingi už atvirą ir įtraukų dialogą apie tai, kaip tinkamai valdyti šias technologijas“, - pabrėžia Pitsburgo universiteto mikrobiologas Vonas Kuperis (Vaughn Cooper).

Nors sintetinės biologijos perspektyvos atrodo jaudinančios, mokslininkai ragina neskubėti ir atidžiai pasverti riziką.

Veidrodinės molekulės, turinčios tą pačią cheminę struktūrą, bet skirtingą atomų išsidėstymą, gali turėti neprognozuojamą poveikį ekosistemoms. Mokslininkai baiminasi, kad tokie organizmai gali išvengti natūralių kontrolės mechanizmų, todėl gali išplisti be jokių apribojimų, kas kelia rimtą pavojų biologinei įvairovei.