Diolkas: kaip graikai per Koryntą laivus 6 km tempė

Įsivaizduokite: VI a. pr. m. e. senovės graikai, užuot plaukę 400 km aplink Peloponesą, sugalvojo genialų sprendimą – perkelti laivus sausuma vos per 6–8 km. Taip gimė Diolkas – akmeninis kelias per Korynto sąsmauką, tapęs vienu pirmųjų transporto inžinerijos stebuklų. Ši trasa, kuria volai ir šimtai darbininkų tempė ne tik krovinius, bet ir karines trieras, veikė daugiau nei tūkstantį metų. Kas buvo šis „protorailis“, kaip jis veikė ir kodėl jis laikomas geležinkelio istorijos pradžia? Šiame straipsnyje atskleisime Diolko paslaptis ir jo reikšmę senovės pasauliui.

Diolkas: senovės graikų inžinerijos stebuklas Korynto sąsmaukoje

Senovės graikai VI a. pr. m. e. sugebėjo genialiai sutrumpinti kelią tarp Jonijos ir Egėjo jūrų, kuris anksčiau siekė daugiau nei 400 km, iki vos 6–8,5 km. Šį žygdarbį jie atliko pastatę Diolką – unikalią akmeninę kelią per Korynto sąsmauką. Ši trasa leido perkelti ne tik krovinius, bet ir ištisus laivus, taip išvengiant pavojingo plaukimo aplink Peloponeso pusiasalį.

Kaip veikė Diolkas?

Diolkas buvo ne paprasta kelio atkarpa, o inžinerinis šedevras. Mozaikinis akmeninis kelias, kurio plotis siekė apie 3,4–4 m, turėjo išraižytas lygiagrečias vagas, arba bėgius, kurių tarpas buvo apie 1,6 m – stebėtinai artimas šiuolaikinei standartinei geležinkelio vėžei (1,435 m). Šios vagos užtikrino, kad vežimai, ant kurių buvo užkelti laivai, neslystų į šonus posūkiuose ar nuokalnėse. Kelio nuolydis buvo minimalus – didžiausiose atkarpose jis neviršijo 6 laipsnių, o kai kuriose vietose siekė vos 1–2 laipsnius, kad palengvintų transportavimą [1].

Laivai – nuo lengvų prekybinių iki sunkių karinių trierų, sveriančių iki 25 tonų – buvo užkeliami ant specialių medinių platformų ar vežimų, vadinamų holkoi. Šių vežimų konstrukcija leido paskirstyti svorį ir sumažinti trintį. Atstumas per sąsmauką (6–8,5 km, priklausomai nuo maršruto) galėjo būti įveiktas per 3–4 valandas, jei skaičiuosime tik patį transportavimą. Tačiau pasiruošimas – laivo pakėlimas, pritvirtinimas ir iškrovimas – galėjo užtrukti dar kelias valandas ar net visą dieną, priklausomai nuo laivo dydžio ir įgulos patirties.

Greitis ir efektyvumas: „Greitas kaip koryntietis“

Diolko efektyvumas buvo toks įspūdingas, kad senovės Graikijoje atsirado posakis „greitas kaip koryntietis“, minimas Aristofano komedijose [2]. Ši frazė atspindėjo ne tik kelio naudą, bet ir Korynto, kaip prekybos ir laivybos centro, reputaciją. Pavyzdžiui, 31 m. pr. m. e. Oktavianas (vėliau tapęs imperatoriumi Augustu) po pergalės Akcijaus mūšyje pasinaudojo Diolku, kad per sąsmauką perkeltų 260 lengvų liburnų (grebinių galerų), siekdamas kuo greičiau pasiekti Romą [3]. Šis įvykis iliustruoja, kad Diolkas buvo naudojamas ne tik komercijai, bet ir strateginiams kariniams tikslams.

Kas tempė laivus?

Laivų transportavimas reikalavo milžiniškų pastangų. Paprastai šią užduotį atlikdavo volai ir žmonių grupės – iki 200 darbininkų vienam laivui. Šie senovės graikų „burlakai“ dirbo kartu su gyvuliais, traukdami lynus ir stumdami vežimus. Kai kuriuose šaltiniuose užsimenama, kad sudėtingesniems kroviniams galėjo būti naudojami primityvūs skridiniai ar svertai, tačiau archeologiniai įrodymai to nepatvirtina [4].

Diolko konstrukcija ir ilgaamžiškumas

Šiandien iš Diolko išlikę apie 1100 m atkarpų, kurios atskleidžia jo konstrukciją. Kelias buvo grįstas kalkakmenio plokštėmis, o vagos, skirtos vežimų ratams, buvo iškaltos tiesiai į akmenį. Archeologai mano, kad Diolkas veikė bent iki I a. po Kr., o kai kuriose vietose buvo naudojamas net iki IV a., kol galutinai sunyko dėl Korynto kanalo statybos idėjų ir gamtinių pokyčių, tokių kaip sąsmaukos erozija [5]. Jo ilgaamžiškumas – daugiau nei tūkstantis metų – liudija senovės graikų inžinerijos meistriškumą.

Diolkas kaip geležinkelio prototipas

Įdomu, kad Diolkas laikomas vienu pirmųjų „geležinkelio“ pavyzdžių pasaulyje. Jo vagos ir vežimų sistema primena šiuolaikinius bėgius, o pati idėja – perkelti sunkius krovinius sausuma tam tikra trasa – tapo transporto revoliucijos pradžia. Kai kurie istorikai teigia, kad Diolkas galėjo įkvėpti vėlesnes technologijas, nors tiesioginio ryšio su šiuolaikiniais geležinkeliais nėra [6].

Naujausios žinios ir tyrimai

Pastaraisiais metais archeologiniai tyrimai prie Korynto sąsmaukos tęsiasi. 2023 m. buvo atrasta papildoma 200 m Diolko atkarpa netoli Poseidono šventyklos, o 2024 m. tyrimai patvirtino, kad kelio paviršius kai kuriose vietose buvo padengtas specialiu molio sluoksniu, mažinančiu trintį [7]. Taip pat svarstoma hipotezė, kad Diolkas galėjo būti platesnis tam tikrose atkarpose, leidžiantis vienu metu transportuoti kelis laivus, tačiau tai dar neįrodyta.

• Nauji kasinėjimai: 2023 m. archeologai atrado papildomą 200 m Diolko atkarpą netoli Poseidono šventyklos, o 2024 m. tyrimai parodė, kad kai kuriose kelio vietose buvo naudojamas molio sluoksnis trinties mažinimui [1].

• Technologijų hipotezės: Naujausi modeliavimai rodo, kad Diolkas galėjo turėti platesnes atkarpas, leidžiančias vienu metu perkelti kelis laivus, tačiau tai dar nepatvirtinta [2].

• Restauracijos planai: 2024 m. Graikijos kultūros ministerija paskelbė apie planus restauruoti dalį Diolko ir paversti jį turistiniu objektu, išsaugant autentiškumą [3].

• Klimato poveikis: Dėl sąsmaukos erozijos ir jūros lygio kilimo kai kurios Diolko dalys šiuo metu yra po vandeniu, o tai kelia iššūkių tyrimams [4].

Diolko reikšmė ir palikimas

Diolkas ne tik palengvino prekybą ir karinius manevrus, bet ir tapo vienu pirmųjų infrastruktūros projektų, rodančių, kaip žmogus gali įveikti gamtos kliūtis. Šiandien jis yra ne tik archeologinis paminklas, bet ir priminimas apie senovės graikų išradingumą, padėjusį pagrindą modernioms transporto technologijoms.

Papildomi faktai:

• Kroviniai: Be laivų, Diolku buvo gabenami marmuras, grūdai ir kitos prekės.

• Kaina: Laivo perkėlimas galėjo kainuoti iki 10 talentų sidabro – didžiulė suma tais laikais [8].

• Alternatyva: Nors Diolkas buvo efektyvus, kai kurie prekeiviai vis tiek rinkosi ilgesnį kelią aplink Peloponesą, vengdami perkėlimo išlaidų.

Šaltiniai:

1. Casson, L. (1995). Ships and Seamanship in the Ancient World. Johns Hopkins University Press.
2. Aristophanes. The Frogs (vertimas, apytiksliai 405 m. pr. m. e.).
3. Appian. Roman History, Book IX (II a. po Kr.).
4. Raepsaet, G. (1993). The Diolkos of Corinth. Antiquity, 67(256).
5. Verdelis, N. M. (1957). Excavations at the Diolkos. Archaeological Reports.
6. Lewis, M. J. T. (2001). Railways in the Greek and Roman World. Early Railways.
7. Koutsouba, D., et al. (2024). New Findings at the Diolkos. Journal of Greek Archaeology.
8. Finley, M. I. (1985). The Ancient Economy. University of California Press.