Aminorūgštys, baltymas ir metabolizmas

Manoma, kad svarbiausias baltymo faktorius maiste – baltymo kiekis. Kuo daugiau baltymų gramais šimte gramų produkto, tuo geriau. Deja, tai ne visai tiesa. Daug svarbesnis faktorius yra paties baltymo kokybė. Baltymas susideda iš suvirškinamos ir nesuvirškinamos dalių. Paprastai nesuvirškinama dalis baltyme sudaro 2 - 8 % ir ji pašalinama iš organizmo kartu su išmatomis. Nesuvirškinamas baltymas neturi jokios maistinės vertės. Kitaip sakant, suvirškinama baltymo dalis yra ta, kurią sugeba organizmas skrandyje ir plonajame žarnyne suskaidyti į aminorūgštis. Po baltymo suskaidymo aminorūgštys plonajame žarnyne yra įsiurbiamos į kraują, kuriame jos dalyvauja arba anaboliniame, arba kataboliniame procese. Įsiurbimas – tai dar ne įsisavinimas.

Naudingas, fiziologiškas ir tikslingas  anabolinis  aminorūgščių irimo kelias

Ne visos įsiurbtos svetimos aminorūgštys įsisavinamos ir įsijungia į organizmo darbą. Neįsisavintos aminorūgštys utilizuojamos anaboliniu keliu ir tampa žmogaus baltymo statybine medžiaga, naujų ląstelių sudėties pagrindu. Šis kelias unikalus tuo, kad juo einant, aminorūgštys neišskiria energijos ir neduoda tarpinių metabolizmo produktų – azoto ir jo junginių (azotas ir jo junginiai turi būti pašalinti iš organizmo kaip metabolizmo atlieka, nes gali susidaryti nuodingi organizmui junginiai), kurie charakteringi kataboliniam keliui. Anaboliniame aminorūgščių apykaitos procese energija nesukuriama, ji naudojama.

Kataboliniu baltymų irimo atveju išsiskiria energija ATP formoje ir azoto katabolitai. Azotas yra pats pagrindinis dalyvis toksinų susidaryme, kurių yra kiekviename iš mūsų. Dalį šių toksinų sutvarko kepenys, dalis atitenka inkstams, kurie juos išfiltruoja ir pašalina iš organizmo su šlapimu.

Esminis šių dviejų kelių skirtumas, kad katabolinio baltymo irimo atveju nesusidaro statybinė medžiaga, o tai reiškia, kad pablogės ląstelių statyba, audinių atstatymas,  gijimo procesai organizme. Aminorūgščių naudingumą organizmui nusako azoto utilizacijos procentas NNU( Net Nitrogen Utilization). Pvz. kiaušinio šis rodiklis yra 48%. Tai reiškia, kad 48% amino rūgščių irs anaboliniu keliu ir bus panaudotos organizmo statybai, o likę 52% - bus panaudoti katabolizmo procese energijai gaminti ir azoto junginiams sudaryti. Iš to seka, kad baltymas tuo vertingesnis, kuo mažiau iš jo organizmas gali pagaminti energijos, o tuo pačiu ir mažiau toksinų. „Protinguoliai“ šioje vietoje ims prieštarauti, kad organizmui reikalinga energija, bet jiems tada reiktų žinoti, jog energijai gauti yra paprastesnis kelias – iš angliavandenių ir riebalų, kurių skilimo metu nesusidaro azoto katabolitai.

Maiste NNU rodiklis gali būti nuo 32 iki 48%. Kaip jau minėta, aukščiausias jis vištos kiaušinyje – 48. Svarbu paminėti, kad negalima atskirti baltymo nuo trynio, nes tuo atveju šis rodiklis krenta. Trynio jis bus 18%, o baltymo – tik 17% . Kodėl taip yra? Todėl ,kad trynio ir baltymo aminorūgščių sudėtis visai kita ir tik kartu šis derinys organizmui yra priimtiniausias (beje, suplaktas trynys su baltymu įsisavinamas dar geriau). Per didelis kiekis baltymo maiste ir žemas jo NNU rodiklis didina šlapalo kiekį kraujyje, o tai savo ruožtu perkrauna kepenis ir inkstus.

Ši informacija ypač svarbi pagyvenusiems žmonėms, nes su metais inkstų funkcija silpsta. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir nėščioms moterims – jų kraujyje nėštumo metu padidėja šlapalo, o be to reiktų joms žinoti, kad augantis vaisius priverčia motinos kūną didėti ir, jei nėra kokybiškos statybinės medžiagos naujoms ląstelėms(aminorūgščių, nuėjusių anaboliniu keliu), bus paprasčiausiai ištemptos senos, ko pasėkoje po gimdymo liks sutrūkusi ir pažeista oda.

Kai kurios papildus kuriančios kompanijos gamina aminorūgščių kompleksus, kurių NNU 99%, bet tai jau kita tema.