Dirgliosios žarnos sindromą bent kartą gyvenime patiria apie ketvirtadalis žmonių. Šiuo sindromu du kartus dažniau serga moterys, o sergamumas sumažėja vyresniems nei 60 metų žmonėms. Daugelis žmonių neatpažįsta šio sindromo požymių ir nepatogumus kenčia, nors šią ligą galima nustatyti atsakius vos į kelis klausimus.
Dirgliosios žarnos sindromo priežastys nėra tiksliai žinomos, tačiau didžiausias rizikos veiksnys yra stresas. Pasak LSMU gastroenterologo Gedimino Kiudelio, dirgliosios žarnos sindromas yra funkcinė liga, pasireiškianti besitęsiančiais pilvo skausmais ir kartais tuštinimosi sutrikimais – viduriavimu ar vidurių užkietėjimu.
Šis sindromas taip pat pasireiškia padidėjusiu skrandžio ir žarnyno jautrumu, todėl dirgliosios žarnos sindromu sergantys žmonės į įvairius dirgiklius reaguoja jautriau nei sveiki žmonės.
Sužinoti, ar nesergama dirgliosios žarnos sindromu, galima atsakius į šiuos klausimus:
1. Ar per pastaruosius tris mėnesius patyrėte pilvo skausmų?
2. Ar skausmas išnyksta pasituštinus?
3. Ar pasikeitė tuštinimosi dažnis?
4. Ar pasikeitė išmatų išvaizda?
Jei į du ar tris klausimus atsakėte teigiamai, jūsų negalavimų priežastis gali būti dirgliosios žarnos sindromas.
Kaip sušvelninti šio sindromo simptomus, sužinokite laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Patiko straipsnis? Pasidalinkite su draugais tinkluose! Prisijunkite prie mūsų paskyroje, kad nepraleistumėte įdomių dalykų!
