Arbatų nauda tavo sveikatai

Arbatą rekomenduojama gerti ištisus metus. Kadangi šio gėrimo paruošimo būdai – įvairūs, ir skirtingai ruošta arbata pasižymi skirtingomis ypatybėmis ir poveikiu organizmui. Vėlyvą rudenį ir artėjančią žiemą vertėtų rinktis šildančią vakarinę – žolelių, prieskonių ar vaisių, – arbatą.

Rudens sezono metu, pasak žolininkų, naudinga gerti islandinės kerpenos arbatą – šis augalas laikomas natūraliu antibiotiku.

Raminamąjį poveikį turinčios melisų, suktažolių arbatos taip pat tinkamos niūriuoju metų laiku.

Dažniausiai raminamuoju ir imunitetą stiprinančiu antioksidantiniu poveikiu išsiskirianti šildanti arbata vartojama ir kaip gydomoji ar profilaktinė priemonė nuo peršalimo ir kitų infekcijų.

Aviečių lapų arbata. Geriama nuo viduriavimų, sergant žarnyno ir kvėpavimo takų uždegimais, skalaujama gerklė, sergant angina ir gerklų uždegimu. 1 valgomą šaukštą džiovintų aviečių lapų užplikyti 200 ml verdančio vandens. Laikyti 30 minučių, vėl pašildyti ir gerti užpilą su medumi.

Aviečių uogų arbata. Vartojama nuo peršalimo, slogos, bronchito; skatina prakaitavimą, mažina temperatūrą, gerina virškinimą. 1 valgomasis šaukštas džiovintų aviečių uogų užplikomas stikline verdančio vandens; po 30 minučių perkošiama. Dar kartą pašildoma ir geriama su medumi.

Baziliko arbata. Vartojama nuo galvos skausmų, sergant šlapimo pūslės ir inkstų uždegimu, lėtiniu gastritu, žarnyno uždegimu. Arbata skalaujama burna, esant gleivinės uždegimui 1 arbatinis šaukštelis džiovinto baziliko užpilamas stikline verdančio vandens. Per dieną reikėtų išgerti po 2–3 stiklines tokios arbatos.

Beržo lapų arbata. Vartojama esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui, skrandžio sutrikimams, avitaminozei. Skatina šlapimo išsiskyrimą bei prakaitavimą. 1 valgomasis šaukštas džiovintų beržo lapų užplikomas stikline verdančio vandens. Laikoma 30–40 minučių, perkošiama. Gerti po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Bruknių lapų arbata. Vartojama, esant reumatui, viduriavimui. Prasidėjus anginai, skalaujama gerklė. Skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia antiseptiškai ir sutraukiamai.1 arbatinis šaukštelis bruknių lapų užplikomas 200 ml verdančio vandens. Gerti po 0,5 stiklinės 2–4 kartus per dieną. Kadangi viena bruknių arbata nėra skani, tai galima pridėti kitų augalų, pvz., paimti 10 g sausų bruknių lapų ir 20 g juodųjų serbentų ar žaliųjų arbatžolių. Sausus bruknių lapus ir arbatžoles sutrinti į miltelius, užpilti 1 litru verdančio vandens, leisti prisitraukti 8–10 min. Nuoviro geriama po 2 stiklines per dieną.

Čiobrelių arbata. Veikia raminamai, malšina skausmą. Geriama nuo nemigos, radikulito, neuralgijų. 1 arbatinį šaukštelį čiobrelių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus.

Dilgėlių arbata. Reguliuoja žarnyno veiklą, tinka gydyti avitaminozei, mažakraujystei, tulžies pūslės ir kepenų ligoms. Arbatinį šaukštelį šviežių dilgėlės lapelių užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti kol prisitrauks. Perkošti, gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

Baltųjų dobilų žiedų arbata. Vartojama nuo kosulio, peršalus, sergant bronchitu ar mažakraujyste. 4 arbatinius šaukštelius sudžiovintų ir sutrintų dobilo žiedų (galima ir lapų) užplikyti verdančiu vandeniu. Gerti po 1/4 stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Erškėčių vaisių arbata. Didina atsparumą infekcinėms ligoms, vartotina sergant ateroskleroze, mažakraujyste, nusilpus organizmui. 1 valgomąjį šaukštą erškėtuogių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus. Gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Gervuogių lapų arbata. Reguliuoja žarnyno veiklą, ramina nervų sistemą, klimakteriniu periodu mažina silpnumo jausmą. Tinka skalauti burną ir gerklę, taip pat kosuliui malšinti. 1 valgomąjį šaukštą gervuogių lapų užplikyti stikline verdančio vandens, palikti prisitraukti 4 val. Gerti po 0,5 stiklinės 3–4 kartus per dieną 20–30 min prieš valgį.

Kadagio vaisių arbata. Turi tulžį valantį, atsikosėjimą lengvinantį poveikį. Nepatartina vartoti sergant nefritais. Susmulkinti 10-12 uogų, užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val. Gerti po valgomą šaukštą 3-4 kartus per dieną.

Krapų arbata. Gerina apetitą, virškinimą, skatina pieno, šlapimo išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą. 1 valgomąjį šaukštą krapų sėklų užpilti stikline vandens, leisti prisitraukti, perkošti, gerti po 1/3–1/2 stiklinės šiltos arbatos.

Liepų žiedų arbata. Turi priešuždegiminį, raminamąjį, skausmą malšinantį, prakaitavimą skatinantį poveikį. Mažina temperatūrą, kosulį. Kasdien šios arbatos gerti nerekomenduojama. Imti 30 gramų džiovintų liepžiedžių, užpilti 1 litru verdančio vandens, palikti pritraukti 10–15min.. Kai pravės, gerti su medumi. Be medaus galima gerti ir karštą arbatą.

Medetkos žiedų arbata. Turi baktericidinį, tulžį varantį, opas gydantį poveikį. 1 valgomąjį šaukštą medetkos žiedų užpilti 1 stikline verdančio vandens, palikti 1 valandą. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.

Mairūno arbata. Vartojama nuo skrandžio ir žarnyno ligų, lydimų pūtimo, viduriavimo, dieglių, sutrikus mėnesinių ciklui. 1 arbatinį šaukštelį sausos žolės užpilti stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti. Gerti po stiklinę 2–3 kartus per dieną.

Melisos žolės užpilas ar nuoviras. Gerina apetitą, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą. 20 gramų sausos žolės užpilti 200 ml verdančio vandens, leisti prisitraukti, gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.

Mėlynių lapų arbata. Turi tulžį ir šlapimą varantį bei priešuždegiminį poveikį. Vartojama sergant angina, kataru, šlapimo pūslės uždegimu, diabetu. 3 valgomuosius šaukštus mėlynių lapų užpilti 1 litru verdančio vandens. Leisti prisitraukti.

Džiovintų mėlynių uogų arbata. Vartojama, sergant žarnyno uždegimu, dispepsija, ateroskleroze, hipertonija, diabetu. Imti 100 gramų džiovintų uogų, užpilti 1/2 litro vandens ir pavirti 10 minučių. Po to palaikyti 1 valandą., perkošti, įpilti citrinos sulčių. Gerti pašildytą.

Mėlynių uogų nuoviras. Nuoviro kompresai vartojami gydant nudegimus, pūlingas žaizdas, egzemą. 100 gramų uogų užpilti 1/2 litro vandens, virinti, kol jo lieka 150–300 gramų.

Pipirmėčių arbata. Ramina nervus, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja žarnyno veiklą, mažina pilvo pūtimą. Tinka po pirties. Pipirmėtės užplikomos verdančiu vandeniu, leidžiama prisitraukti, perkošiama.

Morkų arbata. Tinka mažiems vaikams, taip pat sergant mažakraujyste, krūtinės angina. 500 gramų stambiai sutarkuotų morkų paskleisti ant skardos ir padžiovinti iki gražaus tamsoko atspalvio. 1 arbatinis šaukštelis tokių morkų užplikomas 1 stikline verdančio vandens, sandariai uždaroma ir leidžiama prisitraukti 8–10 min. Perkošti, pasaldinti ir gerti.

Obuolių žievelių arbata. Labai tinka atsigaivinimui. Stiklinę džiovintų arba šviežių obuolių žievelių emaliuotame inde užpilti 1 litru šalto vandens. Užvirinti, kaitinti 8–10 minučių, perkošti. Gerti karštą arba šaltą su citrina, cukrumi ar uogiene.

Petražolės lapų ar šaknų arbata. Skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina virškinimą. Tinka inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Pusė arbatinio šaukštelio smulkiai supjaustytų šaknų ar 2 arbatiniai šaukšteliai lapų užplikoma stikline verdančio vandens. Gerti po 1–2 valgomuosius šaukštus 6 kartus per dieną.

Puplaiškio lapų arbata. Mažina kosulį, gerina apetitą, skatina tulžies pūslės išsiskyrimą. Tinka gerti peršalus, sergant mažakraujyste. 1 valgomasis. Šaukštas žaliavos užpilamas 1 stikline verdančio vandens, po 20 minučių. Perkošiama.

Pušies pumpurų arbata. Palengvina atsikosėjimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Netinka sergantiems inkstų ligomis. 10 gramų pušies pumpurų įberti į termosą, užplikyti 200 ml verdančio vandens, leisti prisitraukti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną po valgio.

Pelyno nuoviras. Gerina apetitą, virškinimą, veikia tulžies išsiskyrimo funkciją, švelniai ramina ir nuskausmina. 1 valgomąjį šaukštą žolės užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 20 minučių, perkošti. Gerti po ¼ stiklinės 30 minučių prieš valgį.

Juodųjų serbentų uogų nuoviras. Skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą, tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą. 20 gramų uogų užplikyti stikline verdančio vandens, 20–30 min. pavirti, perkošti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.

Juodųjų serbentų uogų vitaminingasis gėrimas. 2 valgomuosius šaukštus džiovintų uogų, užpilti 1–2 stiklinėmis vandens, užvirinti, atšaldžius perkošti. Išgerti per 2–4 kartus prieš valgį.

Juodųjų serbentų lapų nuoviras. Varo šlapimą, skatina prakaitavimą. Vertingas kaip vitamino C šaltinis. Tinka aterosklerozės ir hipertonijos profilaktikai. 25 gramus susmulkintų lapų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 4–6 val., gerti ½–1 stiklinę 4–5 kartus per dieną.

Šalpusnio lapų užpilas. Vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, atsikosėjimui palengvinti, prakaitavimui sužadinti, apetitui gerinti. 1 valgomąjį šaukštą lapų užpilti stikline verdančio vandens, po 30 minučių perkošti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.

Džiovintų šaltalankio uogų arbata. Geriama, sergant skrandžio ligomis. 25 gramus uogų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 3 valandas, gerti po 1/2 stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Šermukšnio vaisių arbata. Geriama, esant avitaminozei, veikia kaip silpnai laisvinanti priemonė. Šermukšnio uogos plikomos santykiu 1:5. Paliekama pritraukti 4 valandas sandariai uždarytame inde vėsioje, tamsioje vietoje. Gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

Šilinio viržio žiedynų arbata. Vartojama, sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis, esant nemigai ir išsekimui. 1 valgomąjį šaukštą viržio užplikyti stikline verdančio vandens. Po 20 min. perkošti. Gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.

Viržio arbata su medumi. 30 gramų viržio žiedų užplikyti stikline verdančio vandens, po 20 minučių perkošti. Kai praauš, įdėti medaus.

Žemuogių lapų arbata. Vartojama peršalus, nusilpus, sergant kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, mažakraujyste. 20 gramų sausų lapų užpilti 200 ml verdančio vandens, virinti 5–10 minučių. Palaikyti 2 valandas, perkošti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną. Iš šviežių ar džiovintų žemuogių verdama skani, vitamininga arbata.

Klasikinės žolelių arbatos:

Po 3 dalis raudonėlių, jonažolių, mėtų ir po 1 dalį erškėtrožių žiedlapių ir uogų.

1 dalis jonažolių, 1,5 dalies raudonėlių, dalis erškėtuogių.

Jonažolių ir juodųjų serbentų lapų bet kokiomis proporcijomis.

2 dalys dobilų galvučių, 1 dalis jonažolių, 1 dalis serbentų lapų.

Lygiomis dalimis raktažolės ir jonažolės.

1 dalis džiovintų šermukšnių, dalis džiovintų aviečių ir truputis serbentų lapų.

1 dalis džiovintų šermukšnių uogų, truputis mėtų (1 valgomasis šaukštas mišinio 1 stiklinei vandens).

1 dalis čiobrelių lapų, 1 dalis jonažolių, penkis kartus mažiau bruknių lapų.

1 dalis erškėtuogių, 1 dalis šermukšnių, dalis juodųjų serbentų lapų, 1 sauja sausų žemuogių lapų.

Bet kokiomis proporcijomis mėlynių, žemuogių, juodųjų serbentų lapų džiovintų arba šviežių.

Bet kokiomis proporcijomis vaismedžių – slyvų, vyšnių, šaltalankių, erškėtrožių, obelų lapų (šitoks mišinys labai naudingas sergantiems ateroskleroze, osteochondroze; beje, tai galima pasakyti ir apie visas kitas arbatas).

1 dalis džiovintų erškėtuogių ir 1 dalis džiovintų juodųjų serbentų uogų. Imti 1 valgomąjį šaukštą šio mišinio, užpilti 1 stikline verdančio vandens. 1 valandą laikyti šiltoje vietoje. Gerti po 2 stiklinės 3–4 kartus per dieną.

Džiovintos mėtos, ramunėlės, juodųjų serbentų lapeliai sumaišomi vienodomis dalimis ir laikomi medinėje dėžutėje. 1 didelį šaukštą mišinio užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir pavirti ant silpnos ugnies 2–3 minutes. Leisti nusistovėti. Perkošti.

Džiovintus arba žalius erškėtrožių, jazminų, akacijų, šermukšnių, aviečių lapelius bei uogas užpilti verdančiu vandeniu ir leisti nusistovėti