Civilizacijos Paslaptys:

Žmonių pėdsakai pasirodo maždaug prieš 6 tūkstančius metų, prieš 2 tūkstančius metų iki atsirandant Egipto valstybei Nabta Plaja. Akmenų aukštis – 2,5-3m. Paaiškėjo, kad Nabta Plaja nėra paprasta neolitinė teritorija – šiame rajone buvo rasta daugybė megalitų.

Prieš penkerius metus ant atšiauraus Čeliabinsko miesto nukrito įspūdingas meteoritas. Pirmą kartą žmonijos istorijoje nuo kosminio kūno nukentėjo miestas. Tačiau manoma, kad tai antras toks atvejis, pirmas buvo gerokai baisesnis: yra aplinkybių, rodančių, kad didįjį Čikagos gaisrą 1871 metais sukėlė ant Žemės nuritę Bielos kometos fragmentai.

Žengdama į naują epochą, žmonija vėl atsigręžia į Piramides. Gimsta naujos hipotezės, atgimsta senosios. Nevalingai kyla klausimas: ką mums daryti su piramidėmis? Beprotiškaiusio projekto autoriai siūlo išardyti jas alei akmenėlio. Bent jau vieną iš jų – Cheopso. Kam to reikia? Ogi tam, kad galutinai suprastume, kas ten viduje slypi…

Kiek anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad maždaug 660 metais pr.m.e. Žemėje įvyko itin stipri geomagnetinė audra, kuri paliko savo pėdsakus visame pasaulyje – daugiausia informacijos apie ją išliko medžių kamienų žieduose ir giluminiame lede. Būtent dėl to Japonijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai nusprendė paieškoti, ar kokiuose nors senoviniuose tekstuose šis įvykis irgi nėra aprašomas.

Dvi statulos - tai jis pats, sėdintis soste, veidu į rytus, j tekančią saulę. Rankos romiai sudėtos ant kelių, o prie kojų iškaltos dviejų moterų figūros. Viena vaizduoja faraono žmoną Tiją, o kita - jo motiną Mutemują. Ant šoninių plokščių matyti Nilo dievo Hapio atvaizdas.

Ši paslaptinga šalis yra minima senovinėse skandinavų sagose ir netgi buvo vaizduojama viduramžių geografiniuose žemėlapiuose. Ši šalis, kaip realiai egzistuojanti, buvo minima įvairiuose viduramžių šaltiniuose. Tačiau ar iš tikrųjų buvo tokia šalis? Jei buvo, tai kur būtent? Vinlandas – paslaptinga žemė, kurią atrado ir joje apsigyveno vikingai. Šios šalies buvimo vieta ir pats jos egzistavimo faktas jau daugiau nei amžių kelia galvos skausmą mokslininkams.

Žemėje, kuri dabartiniu metu uždengta karštu Sacharos smėliu, kažkada augo žaliuojantys augalai, tekėjo vėsaus ir skaidraus vandens upės. Ir šioje žemėje lankėsi paleokosmonautai. Tiksliau, tai buvo kažkokios būtybės, kurios aiškiai „netelpa žmogiškuose rėmuose“. Apie tai liudija Tasilio Adžero Centrinėje Sacharoje (Alžyras) freskos.

Tūkstančius metų nuo žmonių akių buvo pasislėpusios senovės tautų didžiulės akmeninės figūros, pasimetusios kalnuose, užneštos smėliu dykumose, apraizgytos medžių šaknimis džiunglėse. Nors jos ir aptiktos, tačiau ir toliau neatskleidžia savo paslapčių.

Istorijos vadovėliuose daugiausia pasakojama apie Senovės Egiptą, Romą, Graikiją, Kiniją bei actekų ir majų civilizacijas. Verta prisiminti ir daugiau senovėje egzistavusių ryškių ir įdomių kultūrų, apie kurias galbūt iki šiol dar neteko girdėti. Apie jas išlikę mažai duomenų, tačiau tai tik dar labiau intriguoja.

Kartais j šio mito siužetą įsipina pasakojimas apie nepaprastą žmogų, apie herojų ar mitinį personažą, kuris įveikia labirintą ir randa raktą mįslės, kuri prieš jį iškyla kelio pavidalu, sprendimui. Kai kalbame apie labirintus, iš karto prisimename patį žinomiausią, apie kuri išliko liudijimai graikų mitologijoje - paprasta ir prieinama forma, primenančia vaikišką pasaką: Kretos salos labirintas.

Mokslininkai Kretos civilizaciją laiko viena paslaptingiausia pasaulinėje istorijoje. Iki XX amžiaus 4-o dešimtmečio apie šią civilizaciją praktiškai nebuvo nieko žinoma, kol anglų archeologas Artūras Evansas (Arthur Evans) padarė atradimą, tapusį tikta sensacija, gal netgi didesne, nei Tutanchamono kapavietės atradimas.