Gamtos Paslaptys:

"Crop Circles" (liet. "Pasėlių ratai") turi naują papildymą - šį kartą piešinys buvo aptiktas liepos 28 d. netoli Buchendorfo Bavarijoje, Vokietijoje.

Kakadu su žaviais kuokšteliais taip gerai prisitaikė prie didmiesčio, kad išmoko malšinti troškulį viešuosiuose fontanuose ir ieškoti maisto gatvėse.

Antarktida – neištirta šaltoji žemė, paslaptinga  ir užduodanti nemažai klausimų tiek mokslininkams, tiek paprastiems žmonėms. Ir nors tyrinėjimai čia vyksta pastoviai, paslapties šydas dar ir šiandien yra kaip tirštas, nepermatomas rūkas.

Paskutiniai naujausi atradimai vis daugiau stebina, verčia susimąstyti, kaitrina vaizduotę, kelia daug klausimų, į kuriuos konkrečiai dar niekas negali atsakyti. Palikę ar pamiršę visas pasakiškas pranašystes ir fantastinius šou, pažvelkime į ateitį. Kokia mūsų žemė bus po daugel metų, kaip gyvens ateinančios kartos?

Roraimos kalnas yra viena didžiausių mūsų istorijos paslapčių. Jis unikalus tuo, kad yra nenatūralios formos, tarsi jo viršūnė būtų nupjauta peiliu prieš daugelį milijonų metų.

Antarktidos ežeras, savyje turėjęs dvigubai daugiau vandens nei San Diego įlanka Kalifornijoje, pradingo.

Pažvelgus į istorinių ir didžiulių geologinių įvykių laiką per šimtus milijonų metų, galima pamatyti ciklinius aktyvumo pliūpsnius, kurie gana nuosekliai kartojasi.

Pasakojama, kad vieną dieną į šią duobę virve buvo nuleistas žmogus, kad iš jo dugno pasisemtų vandens. Kai vyras pasiekė šulinio vidurį, jis iš siaubo ėmė šaukti, kad jį iškeltų, bet kai jį ištraukė, rado tik pusę kūno.

Visi turime kartais pailsėti. Net ir rykliai negali nuolat medžioti. Tiesa, kai kurie rykliai negali ilsėtis - tamsiapelekis pilkasis ryklys (Carcharhinus amblyrhynchos) uždustų, jei sustotų. Tai kaip jis ilsisi?

Skruzdėlės yra aklos: jos pasikliauja tik uosle ir lytėjimu, o kartais uoslė jas apgauna. Ieškodama maisto skruzdėlė skleidžia kvapiąją medžiagą - feromoną, kad kitos skruzdėlės galėtų jos ieškoti.

Vokietijos ir Švedijos mokslininkai padarė išvadą, kad dviem laipsniais atšilęs klimatas gali pakeisti beveik pusės Žemės gyventojų gyvenimą ir sukelti "domino efektą", t. y. situaciją, kai, kritiškai pasikeitus vienam iš gamtos komponentų, pasikeičia ir kitos gamtinės sąlygos.