Gydomieji grybai jūsų namuose

1. Arbatinis grybas (medūzinis grybas)

Matyt, dėl šio grybo panašumo į medūzą ir atsirado būtent toks mokslinis jo pavadinimas.

Rimtai juos domėtis buvo pradėta XIX amžiaus pabaigoje Anglijoje. Buvo nustatyta, jog šis grybas – tai ne kas kita, kaip visiškai skirtingų, vienas kitam padedančių mikroorganizmų simbiozė: mielių grybelių, skatinančių cukraus rūgimą ir sudarančių etilo spiritą bei angliarūgštę, ir acto rūgšties bakterijos, oksiduojančios spiritą į acto rūgštį, kuri savo ruožtu sudaro maitinamąją terpę kitoms bakterijoms.

Grybas atrodo ana nepatraukliai – purvinai balta, gliti, stora, susisluoksniavusi masė. Iš viršaus lygi ir blizganti, apačioje – susitaršęs pluoštas su daugybe nukarusių siūlų (panašus į medūzą).

Grybo kūno pagrindą sudaro acto rūgšties bakterijos, o pluoštą – mielių tipo ląstelės, kurios paverčia cukraus tirpalą ir arbatos plikinį gydomosiomis medžiagomis: cukrumi, gliukonine, citrinų, pieno, pirovynuogių, acto, oksalo, obuolių rūgštimis; nedideliu kiekiu alkoholio; kofeinu; teobrominu; įvairiais fermentais; vitaminais C, B, PP; angliarūgšte, rauginėmis, dažymo ir kitokiomis žinomomis ir nežinomomis medžiagomis.

Arbatinis grybas dauginamas atskiriant nuo motininio grybo apatinį sluoksnį. Jis perplaunamas švariu, užvirintu ir atšaldytu vandeniu ir įdedamas į stiklainį (geriausia trilitrinį), kuriame įpilta tokio tirpalo: arbatos plikinio, bet būtinai antrojo naudojimo. Kai arbata jau buvo vieną kartą gerta, likusias arbatžoles reikia vėl užplikyti verdančiu vandeniu, palaikyti, kad pritrauktų, kol atvės, ir perkošti per tankų sietelį. Į stiklainį pilamas pasaldytas plikinys – 1 litrui plikinio pasaldyti dedama 100 g cukraus, maišoma, kol jis ištirpsta. Įdėjus grybą į šį tirpalą, stiklainis uždengiamas dvigubu marlės sluoksniu ir pastatomas taip, kad į jį tiesiogiai nekristų saulės spinduliai. Geriausia temperatūra grybui vystytis – 25-30o C. Pirmosiomis dienomis grybas guli stiklainio dugne, o po 3-4 dienų angliarūgštės burbuliukai iškelia jį į paviršių.

Po kelių savaičių grybas užpildo visą stiklainio paviršių ir pradeda augti “gilyn”. Nuo jo augimo stiklainio dugne ima kauptis rudi dribsniai. Jų gerti neverta, nors jie ir nėra kenksmingi.

Po 7-8 dienų grybo antpilą, arba arbatinę grybo girą, jau galima vartoti. Skystį reikia perkošti į kitą indą ir laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip savaitę, o kitoje tamsioje vėsioje vietoje – ne ilgiau kaip 3 dienas.

Nugėrus nuo grybo šiek tiek skysčio, reikia įpilti į stiklainį su grybu virinto vandens, arbatos plikinio ir cukraus. Prieš pilant reikia gerai ištirpyti cukrų, nes jo kruopelės gali nudeginti grybo paviršių ir tada ant jo atsiranda rudų dėmių.

Iškart turiu pasakyti, kad visos tokių grybų rūšys (arbatinis, ryžių, pieno ir kiti grybai) nėra vaistai! Visi jie efektyviai veikia tik tada, kai naudojami kompleksiškai su kitomis sveikatinimo priemonėmis: grįžimu prie Žmogiškosios mitybos ir vandens vartojimo, grįžimu prie Žmogiškosios esmės – Kūrėjo idėjos priėmimo, vidinės žmogaus ekologijos atgaivinimo visais įmanomais organizmo valymo būdais. Ne mažiau svarbus ir pasaulio sampratos atgaivinimas, suvokimas, jog Žmogus – tai jį pagimdžiusios Žemės dalelė, beribės Visatos dalelė, todėl negalima bjauroti jų blogomis mintimis ir poelgiais. Plačiau apie tai galite pasiskaityti kituose mano straipsniuose šia tema.

Armėnų mokslininkai atrado, kad arbatinis grybas stabdo ligas sukeliančių mikrobų vystymąsi net tada, kai jis yra 50 kartų atskiestas. Maksimalus grybo aktyvumas būna antpilui pastovėjus 7 dienas. Kuo didesnis grybo paviršius, tuo jis aktyvesnis.

Pagrindinės arbatinio grybo savybės: priešmikrobinis, tonizuojantis, raminantis, skrandžio rūgšties gamybą skatinantis poveikis. Todėl grybas tinka tiems pagyvenusiems žmonėms, kurių skrandžio rūgštingumas yra nepakankamas.

Liaudies medicinos praktika rekomenduoja gerti grybo antpilą sergant: skrandžio ir žarnyno ligomis, kai rūgštingumas mažas, kepenų ir tulžies pūslės ligomis (nepakankama jų funkcija), sloguojant, kosint, kai aukštas kraujospūdis, kai vargina senatvinė aterosklerozė, silpsta atmintis, įvairių paralyžių atveju, kai kraujyje yra didelis cholesterolio kiekis, nuolat skauda galvą, kankina nemiga ir t.t.

Arbatinė gira labai tinka kaip losjonas sausai odai (naudojamas silpnas tirpalas), riebiai odai (naudojamas 10-12 dienų stipresnis tirpalas). Grybo plėvelė padeda nusideginus, tik ją reikia dažnai keisti. Aš sėkmingai naudoju šį grybą gydydamas raudonąją vilkligę ir streptokokų, diplokokų, dizenterijos lazdelės bei kitų mikrobų sukeltas infekcijas.

Arbatinis grybas malšina sąnarių, dantų, gerklės skausmus.

Antpilas padeda atgauti fizinio ir protinio nuovargio nualintas jėgas, gerina apetitą, stiprina imunitetą.

Jį galima naudoti vietoje acto salotoms, barščiams (netamsėja burokėliai) pagardinti.

Geriausia antpilą gerti po 100-150 ml 3-4 kartus per dieną 20-30 minučių prieš valgį, o jeigu troškina, galima atsigerti jo ir naktį. Kiekvienas turi orientuotis pagal savo organizmo reakciją. Juk visi mes esame skirtingi, ir tai labai gerai.

2. Indijos jogų pieno grybas

Jo istorija siekia gilią senovę. Pasakojama, jog šis grybas atvežtas iš Indijos, bet jis jau seniai žinomas ir Kaukaze (Osetijoje), Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Šis grybas – tai baltos spalvos rutuliški kūneliai, kurių skersmuo vystymosi pradžioje būna 5-6 mm, o augimo laikotarpio pabaigoje (prieš atidalijimą) jie pasiekia 40-60 mm dydį.

Du šaukštelius grybo reikia užpilti 0,5 litro kambario temperatūros pieno (geriau būtų natūralus karvės pienas) ir laikyti tamsiai 24 valandas. Grybą reikia laikyti švariame stikliniame inde, užpilinėti tik nevirintu pienu, kuris po 18-20 valandų visiškai surūgsta ir įgyja daug naudingų gydomųjų savybių.

Kad pienas visiškai surūgo, rodo viršuje susidaręs tirštas sluoksnis, kuriame yra ir pats grybas, o taip pat surūgusio pieno pakilimas nuo indo dugno.

Surūgusį pieną reikia nukošti per tankų sietelį į stiklinį ar porcelianinį indą. Nukošus grybą būtinai reikia kruopščiai perplauti tekančiu šaltu vandeniu, kad neliktų surūgusio pieno likučių. Jeigu nuolat blogai jį perplausite, jis pradės tamsėti ir galiausiai suirs. Toks bus jau nebetinkamas. Šią procedūrą reikia daryti kasdien, visada tuo pačiu laiku.

Sveikas grybas būna baltos spalvos, po 17 dienų jis išauga dvigubai, o tada jo dalį reikia atiduoti kitiems žmonėms. Visada galvokite apie kitus, nebūtinai pažįstamus – tai padės ir jums patiems, ir kitiems. Ir taip viskas vyksta grandine, sukasi ratu…

Nukoštą surūgusį pieną gerti po 200 ml 30-40 minučių prieš miegą arba rytą 30-60 minučių prieš valgį. Vis dėlto geriau jį gerti vakare.

Šis grybas (naudojamas kompleksiškai su Žmogiškuoju maistu) padeda išvengti alergijų, malšina širdies skausmus, pristabdo smulkiausių kraujagyslių užsikimšimą ir kalkėjimą, gerina sergančiųjų kepenų ir tulžies pūslės ligomis, tulžies akmenlige būklę, padeda turintiems skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų, ramina dantenų uždegimus.

Pieno grybas pasižymi plačiu priešuždegiminio poveikio spektru, mažina nuodų ir šlakų koncentraciją organizme, stabilizuoja (o kartais netgi visai sustabdo) vėžinių ląstelių dauginimąsi! Jis lėtina senėjimo procesą, padeda įveikti įvairios kilmės nuovargį ir depresiją.

Gėrimo kursas. Rūgusį pieną gerti 21 dieną vieną kartą per dieną (kartais – du kartus) po 200-250 ml. Paskui reikia padaryti 30-35 dienų pertrauką ir vėl gerti tokiais pat kursais. Metus pagėrus tokį rūgusį pieną daugelis ligos simptomų susilpnėja arba visai pranyksta, jeigu ligonis nepiktnaudžiauja “civilizuotu” (pramoniniu būdu pagamintu) maistu, svaigiaisiais gėrimais, rūkytais, keptais, riebiais ir aštriais produktais.

Galimos organizmo reakcijos

Dešimtą-keturioliktą šio rūgusio pieno gėrimo dieną smarkiai padidėja skrandžio aktyvumas – susidaro labai daug dujų. Todėl ir nerekomenduoju gerti ryte. Be to, patamsėja šlapimas, padažnėja tuštinimasis, tuštinantis išmatos lekia kaip iš patrankos. Vadinasi, žarnynas pradėjo valytis.

Tačiau išsigąsti nereikia, nes po 10-14 dienų šios audringos reakcijos išnyksta, išmatos vėl pasidaro normalios.

Tuomet jau akivaizdžiai jaučiamas bendras būklės pagerėjimas, pasitaiso nuotaika, pakyla bendras organizmo tonusas.

Bendraukite su grybu kaip su gyvu organizmu, jo perteklių visada atiduokite tiems, kuriems jo reikia.

Ir dar. Šis grybas – puiki kosmetikos priemonė. Tris kartus pasitepkite veido odą pienu, kiekvieną naują sluoksnį tepdami tik tada, kai ankstesnis gerai nudžiūna. Veidas išsivalys, pradings dėmės ir inkštirai, oda taps minkšta, švelni ir elastinga.

3. “Jūros”, arba “japoniški ryžiai”!

Ryžiai – sąlyginis pavadinimas, atsiradęs, ko gero, todėl, kad šis grybas panašus į ryžių kuopeles.

O iš tikrųjų tai yra mielių grybelių, pienarūgščių ir actarūgščių bakterijų simbiozė.

Norint pasigaminti šį maitinamąjį ir gydomąjį skystį reikia paimti 3-4 šaukštus “ryžių”, suberti juos į tinklinį sietelį ir gerai praplauti po tekančiu vandeniu. Paskui užpilti 1 litru švaraus (užvirinto ir atšaldyto) vandens, kuriame ištirpyti 2-3 šaukštai cukraus. Į stiklainį reikia įberti 10-25 razinas be kauliukų. Arba galima kombinuoti: vietoje razinų dėti 3-5 džiovintus abrikosus ar 1-2 džiovintas slyvas ir pan. Kad skonis būtų pikantiškesnis galima įmesti ruginės duonos plutelę, bet ją būtinai reikia kasdien keisti. Stiklainį užrišti dviejų sluoksnių marlės gabalu, laikyti toli nuo tiesioginių saulės spindulių, kokioje nors tamsesnėje vietoje. Taip laikoma 2-3 paras. Laiką galite reguliuoti patys, pasikliaudami savo skonio receptoriais – svarbu, kad gėrimo rūgštumas būtų jums malonus. Taip pastovėjęs skystis nupilamas, jį galima laikyti šaldytuve 5-7 dienas. “Ryžius” galima laikyti sename antpile ne ilgiau kaip 5 paras, o paskui, net jeigu antpilo negeriate, reikia vis pakeisti skystį ir nepamiršti gerai perplauti “ryžius”.

Antpilas geriamas po 100 ml 3-4 kartus per dieną 20-30 minučių prieš valgį. Geriausia antpilą rauginti tik 2 dienas ir kasdien reguliariai jį gerti.

“Jūros ryžių” poveikis toks pat platus, kaip ir jo pieniškojo gentainio, tačiau jis turi dar ir papildomų savybių:

1. Antpilas padeda, kai vargina įvairios sąnarių problemos (artritai, artrozės, radikulitai, podagra, osteochondrozė ir kt.). Jį reikia ne tik gerti, bet ir 5-6 kartus per dieną tepti juo skaudamas vietas – kaklą, strėnas, kelius, dubens kaulus, nervų išsidėstymo vietas ir kt.).

2. Antpilas padeda tirpdyti druskas ne tik sąnariuose, bet ir inkstuose, tulžies pūslėje, šlapimo pūslėje.

3. Nė vienos rūšies grybų antpilų negalima gerti tiems, kurie serga sunkiomis ir ūmiomis kepenų bei inkstų ligomis, kurių virškinamojo trakto rūgštingumas yra padidėjęs, sergantiems cukriniu diabetu, linkusiems į tinimus.

4. “Jūros ryžių” perteklių reikia atiduoti tiems, kuriems jo reikia.