Informacija apie skiepus nuo medikų ir tėvų slepiama

Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse ėmė daugėti tėvų, kurie nusprendė neskiepyti vaikų, išgirdę informacijos apie pragaištingą skiepų žalą. Dalis medikų tokius tėvus vadina parazitais, mat pastarųjų vaikai sunkiomis ligomis nesuserga dėl susidariusio paskiepytųjų fono. Sveikatos apsaugos ministerija grasina neskiepytų vaikų nepriimti į darželius, o tėvai buriasi į grupes ir grasina kurti savus darželius.

Šiaulietis bendrosios praktikos gydytojas Darius Krištaponis sako nesantis kategoriškas skiepų priešininkas, tačiau tikina, kad pilna informacija apie vakcinas, jų sudėtį ir žalą nuo medikų yra slepiama. Pasinaudojęs prieiga prie recenzuotų užsienio mokslinių straipsnių ir sužinojęs faktus, gydytojas sako, kad, jei informaciją būtų sužinojęs anksčiau, savo vaikų visais privalomais skiepais nebūtų skiepijęs.

Tėvai priešinasi, sveikatos gynėjai stato užkardas

Projekto, kuriuo būtų siekiama uždrausti neskiepytiems vaikams lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigas, vienas iš autorių – sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Ministrui kelia nerimą pastaruosius ketverius metus stebimas profilaktinių skiepijimų mažėjimas, nes vaikai pradėjo sirgti ligomis, kurios jau seniai buvo išnykusios. Nepavyko išvengti ir mirčių – 2012 m. nuo kokliušo mirė pusės metukų kūdikis, kurio tėvai buvo atsisakę vaiką skiepyti.

Skiepų atsisako ir kitų ES valstybių tėvai, todėl medikai baiminasi, kad esant didelei migracijai galimybės parsivežti pavojingą infekcinę ligą labai išauga. Tikinama, kad pradėjus planingai skiepyti vaikus, buvo išsaugota milijonai gyvybių.

Kiekviena sveikatos apsaugos įstaiga yra parengusi standartines formas, kurios prieš skiepijant vaikus pasirašomos tėvų.

Tėvai nepaiso medikų bauginimų, buriasi į grupes, kuriose dalijasi informacija apie skiepų žalą, piktinasi sistema, kaltina farmacininkų kompanijas ir medikus. Tėvų nusistatymas prieš skiepus plinta kartu su ekologijos idėjomis, sveiku gyvenimo būdu. Socialiniuose tinkluose kuriasi bendruomenės, kurios rašo laiškus Sveikatos ministerijai, rengia peticijas, dalijasi informacija apie skiepų žalą.

„Dukrą skiepijau visais privalomais skiepais ir kai jai buvo 12 metų, užėjo tokie dideli galvos skausmai, kad negelbėjo nei stipriausi vaistai. Aplankėme krūvą gydytojų, kol toksikologė jos organizme atrado klaikiai didelį kiekį gyvsidabrio. Visa laimė, kad laiku gydyti pradėjome, nes galėjo net labai liūdnai baigtis. Kviečiausi spec. laboratoriją į namus – gyvsidabrio niekur nerado. Paskui sužinojau, kad į visų skiepų sudėtinė dalis yra gyvsidabris. Bet jūs man pasakykite tokį dalyką – visus mus privaloma tvarka skiepijo ir skiepija nuo tuberkuliozės, o aplinkui tik ir rašo spauda, kad tai vienur, tai kitur siaučia tuberkuliozės protrūkis ir galima lengvai apsikrėsti. Nuo ko tuomet mus skiepijo, kodėl tie skiepai neveikia?“ – piktinosi mama Regina.

„Parduoti vaikų sveikatą, kad pasipelnytų farmacininkai – žiauru, beje, tai ne mano žodžiai, o gydytojo. Jiems pasakyta kuo daugiau žmonių paskiepyti, nes kuo daugiau vakcinų bus nupirkta, tuo daugiau bus apmokėta iš ligonių kasų“, – svarstė susirūpinęs tėtis.

„Tai tegul jie pasirašo ir garantuoja, kad nebus visiškai jokių pašalinių poveikių. Kodėl gydytojai nepasirašo, o vaikus verčia skiepyti?“ – klausia dar viena aktyvi mama Lina.

„Mane tai labiausiai erzina prašymas pranešti apie reakcijas. O kas, po galais, sugrąžins vaikui sveikatą po tokių reakcijų – niekas nepasako. Pakištas popieriukas suverčia atsakomybę tėvams“, – piktinosi Eglė.

Atrastas ryšys tarp autizmo ir skiepų

Šiaulietis bendrosios praktikos gydytojas Darius Krištaponis nėra skiepų priešininkas, tačiau jis sako, kad medikai apie skiepų žalą nėra informuojami, netgi būtų galima pasakyti, kad informacija nuo jų yra slepiama. Ieškodamas informacijos internete apie naujausius užsienio mokslininkų tyrimus, patvirtinančius ar paneigiančius skiepų žalą, jis susidūrė su problema, kad paprastiems mirtingiesiems informacija nėra paprastai pasiekiama. Pačią naujausią informaciją jis rado tik pasinaudojęs specialia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto biblioteka, kuri suteikia prisijungimo duomenis medicinos mokslus kremtantiems studentams.

Pasak D. Krištaponio, apie vakcinas galima kalbėti daug, tačiau svarbiausia – atkreipti dėmesį į vakciną nuo hepatito B, kuria skiepijami vos gimę kūdikiai, vėliau pakartotinai vieno ir šešių mėnesių. „Pasinaudojau www.pubmed.com duomenų baze ir radau daug recenzuotų mokslinių straipsnių apie hepatito B vakciną. Maždaug prieš metus joje buvo gyvsidabrio, tačiau dabar naudojama rišamoji medžiaga – aliuminio oksidas. Oficialiai Lietuvoje apie gyvsidabrio žalą nebuvo kalbama, netgi teigta, kad jis nėra žalingas, tačiau gyvsidabris buvo pašalintas, o kodėl – nutylėta. Recenzuotuose straipsniuose apie gyvsidabrio žalą kalbama“, – sako gydytojas.

D. Krištaponiui kilo pagrįstas klausimas, kodėl nuo hepatito B skiepijami kūdikiai, kuriems vystosi smegenys. Seniau, prieš dešimt metų, to nebuvo – nuo hepatito B buvo skiepijami 12-16 metų vaikai. Teigiama, kad kūdikiai skiepijami todėl, kad hepatitu B galėjo užsikrėsti nuo mamos, tačiau ar ne paprasčiau būtų dėl šios ligos patikrinti mamas prieš gimdymą, nei skiepyti vaikus?

Pasak mediko, svarbu yra tai, kad hepatitas B plinta per kraują ir lytiniu keliu. Egzistuoja viso labo 3 rizikos grupės: narkomanai, homoseksualai, prostitutės, medicinos personalas, kontaktuojantis su krauju ir pacientai, kuriems atliekamas kraujo perpylimas. Būtent tam buvo sukurta hepatito B vakcina. Skiepytis norinčių (ypač pirmosios grupės) nebuvo, hepatitu B susirgimų nemažėjo, todėl 1991 m. JAV nutarta skiepyti… visus naujagimius, nors naujagimis gali apsikrėsti tik tuomet, jei mama serga hepatitu B (ir tai toli gražu ne visais atvejais), arba per kraują chirurginių procedūrų metu. Be to, kai kurių klinikinių tyrimų duomenimis, ne visiems susiformuoja pakankamas imunitetas.

„Be to, šioje vakcinoje yra aliuminio oksidas, kuris yra labai pavojingas. Užsienio mokslininkų atlikti klinikiniai tyrimai nustatė ryšį tarp autizmo ir aliuminio adjuvantų, kurie naudojami vakcinose“, – sako gydytojas.

Show CA drauge su bendraautoriais 2013 metais paskelbė mokslinį straipsnį apie tai, kad aliuminio preparatai sukelia pokyčius smegenyse, jų atrofiją, motorinių neuronų degeneraciją ir kt. Autoriai atliko tyrimus su pelytėmis ir įrodė aliuminio injekcijų ir elgesio sutrikimo tiesioginį ryšį, neigiamą poveikį nervų sistemai, smegenims.

Atliekant tyrimus rastas aiškus ryšys tarp aliuminio ir autoimuninių ligų, I tipo diabeto, reumatoidinio artrito ir kt. Aliuminio vakcinos vaikams sukelia autizmo spektro sutrikimus. Atlikus ne vieną klinikinį tyrimą, paaiškėjo, kad kuo daugiau dozių aliuminio gaunama, tuo didesnė tikimybė, kad esant genetiniam polinkiui, pasireiškia autizmas.

„Kadangi vaikai turi nevienodą genetinį polinkį, autizmu suserga ne visi. Pastebėta, kad aliuminis nevienodai veikia vyriškos ir moteriškos lyties gyvūnus. Ta pati aliuminio dozė, kuri neigiamai paveikė vyriškos lyties individą, neturėjo įtakos moteriškos lyties individams. Galbūt tuo galima paaiškinti, kodėl autizmu berniukai serga du-keturis kartus dažniau nei mergaitės“, – sako gydytojas.

Informacija nuo medikų slepiama

Informacija apie aliuminio ir gyvsidabrio žalą net nuo medikų slepiama. Anot D. Krištaponio, Lietuvoje prie mokslinių tyrimų duomenų nėra lengva prieiti, dauguma recenzuotų straipsnių yra mokami. Farmacinės kompanijos įtikinėja, kad vakcinose aliuminio yra tiek mažai, kad jos niekaip negali paveikti vaiko nervų sistemos, tačiau pagrindiniai toksikologiniai principai prieštarauja šiai teorijai.

„Per žarnyną patekęs aliuminis pasisavinamas tik 0,25 proc. ir lengvai iš organizmo pasišalina, todėl argumentai, kad valgėm aliuminiais šaukštais ir nieko nenutiko – ne įrodymas. Tuo tarpu su vakcina patekęs aliuminis apeina virškinamąjį traktą, apsauginius barjerus, todėl jis pasisavinamas beveik 100 proc. ir mažos dozės gali daryti organizmui neigiamą įtaką“, – sako gydytojas.

Jo teigimu, yra pastebėta, kad aliuminio toksinis poveikis pasireiškia per dešimt metų (iki 8-10 metų) – pablogėja vaikų pažintinės funkcijos, vargina lėtinis nuovargis ir kt. Įvairiose pasaulio šalyse vyksta teismai, nukentėjusieji bando prisiteisti žalos atlyginimą. Medicinos kompanijos turi brangiai apmokamus advokatus. Bylinėtis su farmacijos kompanijomis sudėtinga, advokatai teigia, kad jei turi 15 tūkst. Lt kišenėje, gali pradėti bylinėtis.

„Aš nesu nusiteikęs prieš skiepus, bet esu prieš tai, kad nuo mūsų – daktarų – informacija yra slepiama. Aš siūlyčiau leisti pasirinkti skiepus, ištirti gimdyves, o ne masiškai skiepyti vaikus nuo hepatito B. Baisu, kad mes neturime pakankamai informacijos“, – sako gydytojas.

Aliuminis įeina ir į kokliušo vakciną. Pusantrų metų vaikai skiepijami nuo trijų ligų – raudonukės, kiaulytės ir tymų. Tai gydytojui atrodo keistai ir jis siūlytų skiepus išskirstyti po vieną. Duomenų, kad kas nors susirgtų raudonuke, seniai nėra, be to, raudonukė pavojingesnė merginoms, o kiaulytė – berniukams. Jei besilaukianti moteris susirgs raudonuke, kūdikiui gali grėsti apsigimimai. Kiaulyte susirgusiam berniukui gali grėsti nevaisingumas.

„Kritikai pasakytų, kad kiaulyte susirgusi mergaitė gali apkursti. Tokių atvejų yra, bet tokios komplikacijos dažnesnės suaugusiems, o ne vaikams“, – sako gydytojas ir pabrėžia, kad minėtų trijų skiepų instrukcijoje net neparašyta, kad joje yra aliuminio. Be to, po skiepo beveik neįmanoma įgyti imuniteto visam gyvenimui, todėl nėra garantijos, kad po 10-15 metų imunitetas išliks. Tačiau persirgus natūraliai, imunitetas įgyjamas visam gyvenimui.

„Taip pat MMR vakcinoje (ja skiepijama nuo raudoniukės, kiaulytės ir tymų) būna gyvsidabrio („thimerosal“). Daugelis mamų pastebi, kad vaikams nustatytas autizmas būtent po MMR vakcinos. Gyvsidabris yra trečias pagal toksiškumą metalas ir labai pavojingas gležnai jauno vaiko imuninei sistemai ir visam organizmui. Per paskutinius keletą metų pasirodė informacijos, kad „thimerosal“ gali sukelti autizmą. Jis buvo pašalintas iš MMR vakcinų, tačiau jis buvo pakeistas ne ką mažiau pavojingu aliuminiu. Aliuminis gali sukelti Alzheimerio ir kitas smegenų degeneracines ligas. Beje, aliuminis yra gripo vakcinose ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl labai padaugėjo Alzheimerio atvejų, nes seni žmonės gauna gripo vakcinas kiekvienais metais“, – komentuoja gydytojas.

Autizmo plitimas – jau epideminis?

Atrodo, kad informacija apie skiepų žalą – valstybės paslaptis, nuo gydytojų tokia informacija yra slepiama. Kiekviena gydymo įstaiga yra parengusi tipines formas, kurias pasirašo tėvai, jog sutinka, kad vaikas būtų paskiepytas. Kas keisčiausia, jei stebimos kokios nors reakcijos po skiepo, medikai turi informuoti valstybinę vaistų kontrolės tarnybą“, – teigė gydytojas.

Pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių, Lietuvos vaikai skiepijami nuo 10 ligų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, Haemophillus influenzae B tipo, poliomielito, tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Kasmet Lietuvoje yra atliekama apie 800 tūkst. vakcinacijos dūrių, tiek kartų paskiepijama vaikų ir suaugusiųjų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, kad kasmet registruojama vos 30-50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Tai sudaro 0,003-0,006 proc. nuo visų per metus atliekamų injekcijų. 2012 m. Lietuvoje registruota 31 nepageidaujama reakcija. 2011 m. užregistruota 50 nepageidaujamų reakcijų į skiepus atvejų.

Dažniausiai registruojamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas yra limfadenitas (įskaitant ir pūlingą limfadenitą), patinimas, paraudimas, karščiavimas, vangumas, nerimas, makulopapulinis bėrimas.

Daugiausia nepageidaujamų reakcijų stebima po BCG (tuberkuliozės) vakcinos įskiepijimo. „BCG vakcina turi būti įskiepijama kūdikiui į odą, tačiau medikams, neturintiems pakankamai patirties, sunku tiksliai atlikti BCG injekciją, kaip reikalaujama vakcinos charakteristikoje, todėl kartais dėl neteisingai suleistos BCG vakcinos į poodį gali atsirasti nepageidaujamų reakcijų“, – skelbia ULAC.

„Kaip nustatyti, ar vaikas susirgo autizmu dėl skiepo, jei autizmas pasireiškia po vakcinacijos praėjus dviems-trims mėnesiams?“ – klausia medikas.

D. Krištaponio duomenimis, 2013 metais JAV autizmo liga buvo diagnozuota vienam vaikui iš 88, o šiemet jau vienas iš 50. Tai – du procentai visų JAV vaikų. Lietuvoje prieš trejus metus nustatyti 306, o 2012-aisiais – 373 nauji atvejai. „Aš manau, kad toks autizmo plitimo lygis prilyginamas epidemijai. Jei būčiau informaciją žinojęs anksčiau, savo vaikų nuo hepatito B nebūčiau skiepijęs, o ištyręs mamą. Galbūt susilaikyčiau ir nuo MMR skiepo. JAV yra uždara bendruomenė, kuri savo vaikų neskiepija. Joje nėra nė vieno autizmo atvejo. Uždaroje bendruomenėje genetinių ligų turėtų pasitaikyti daugiau, tačiau autizmo nėra“, – sako gydytojas.

Yra rizikos grupės žmonių, sergančių plaučių ligomis, bronchine astma, širdies nepakankamumu, kuriems gydytojas rekomenduotų pasiskiepyti nuo gripo, bet tikrai nerekomenduotų skiepyti vyresnių nei 70 metų žmonių. „Žmonių sergamumas smarkiai didėja, dirbau Greitosios pagalbos stotyje, ligoninės priėmimo skyriuje, prieš dešimtmetį tiek pacientų nebūdavo, kiek dabar. Ligos – civilizacijos pasekmė, kvėpuojame užterštu oru, o klimatas šiltėja. Virusai žūva, kai oro temperatūra yra minusinė arba didesnė nei dvylika laipsnių. Kitas dalykas – lankomės prekybos centruose, kavinėse, kuriose kondicionieriai orą traukią į viršų. Kas nors nusičiaudėjo, virusai pakilo į orą ir pasklido plačiai“, – sako medikas.

2014 metų informacija