Insulto profilaktika

Žmonėms, kurie jau patyrė insultą (ar mikroinsultą), gydytojai neretai pataria pradėti profilaktiškai gerti aspirino, kad jiems negrėstų pakartotinio priepuolio rizika.

Deja, aspirinas gali turėti sunkių šalutinių reiškinių. Norint sumažinti smegenų insulto grėsmę, verta peržvelgti savo kasdienius įpročius.

Mikroinsultas (trumpalaikis smegenų išeminis priepuolis) - tai rimta problema. Jis įvyksta tada, jei akimirkai kai kuriems smegenų regionams nutraukiamas ar blokuojamas kraujo pritekėjimas. Tai įspėjimas apie galimą insultą ateityje, todėl visų pirma reikėtų pašalinti visas potencialias insulto išsivystymo priežastis. Kiekvienas žmogus turėtų nustatyti, kokie tiksliai yra jam aktualiausi insulto rizikos veiksniai, pavyzdžiui, padidėjęs kraujospūdis, širdies kraujagyslių ligos, sėdimas gyvenimo būdas. Reikėtų panaikinti juos, nes šitaip galima efektyviausiai užkirsti kelią insultui. Be to, esama pagrindinių gairių, kurių gali laikytis kiekvienas, norintis nepatirti insulto. Štai keli būdai, kaip sumažinti insulto riziką.

Valgykite daug vaisių ir daržovių.

Tyrimai rodo, kad šių maisto produktų vartojimas sumažina dviejų pagrindinių insulto rūšių - išeminio insulto (labiausiai paplitęs insulto tipas, kurį sukelia smegenų arterijos užsikimšimas) ir hemoraginio insulto (jį sukelia staigus arterijos sienelės plyšimas) riziką. Per vieną tyrimų apibendrinimą padaryta išvada, kad, valgant daugiau nei rekomenduojamas 5 porcijas daržovių ir vaisių per dieną (1 porcija atitinka pusę puodelio), insulto riziką galima sumažinti 26 procentais. Tiems asmenims, kurie suvalgo 3-5 porcijas per dieną, rizika sumažėja 11 proc.

Reguliariai judėkite.

Tiems asmenims, kurių darbas sėdimas, kyla beveik perpus didesnė insulto rizika nei tiems, kurie būna fiziškai aktyvesni.

Net, jei žmogus jaunystėje buvo sportiškas, tai vėliau apsaugo jį nuo insulto, be to, šio teigiamo efekto nepaveikia kiti rizikos veiksniai - socialinė klasė, rūkymas, alkoholinių gėrimų vartojimas, šeimos ligų istorija, hipertenzija ar mityba.

Jei ir vėliau gyvenime žmogus sportuoja, rizika dar labiau sumažėja. Per vieną tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 11 tūkst. vyrų, kurių amžius apie 58 metus ir kurie kasdien turėdavo saikingą fizinį krūvį (prilygstantį 1 valandos trukmės pasivaikščiojimui sparčiu žingsniu 5 dienas per savaitę), jie 46 procentais sumažino savo insulto riziką, lyginant su tais bendraamžiais, kurie buvo ne tokie fiziškai aktyvūs.

Palaikykite normalų kūno svorį. Nutukimas yra insulto rizikos veiksnys, be to, jis gali turėti įtakos kitiems rizikos veiksniams, pavyzdžiui, padidinti kraujospūdį, sukelti cukrinį diabetą, padidinti cholesterolio koncentraciją ir paskatinti obstrukcinę miego apnėją (kai žmogus miegodamas akimirkai nustoja kvėpuoti). Itin svarbus rizikos veiksnys (ypač vyrams) yra nutukimas per juosmenį, taip pat padidėjęs kūno masės indeksas (KMI).

Ribokite alkoholinių gėrimų vartojimą. Saikingas alkoholinių gėrimų vartojimas (ne daugiau kaip du alkoholio vienetus per dieną) rizikos nesukels, bet didesnis alkoholinių gėrimų vartojimas jokiu būdu neturės profilaktinio poveikio.

Meskite rūkyti. Rūkymas - tai visiems žinomas insulto rizikos veiksnys, bet ir pasyvus rūkymas nerūkantiems asmenims gali dramatiškai padidinti insulto grėsmę.

Valgykite daugiau visų grūdo dalių produktų. Vienas tyrimas rodo, kad moterys, kurios kasdien valgydavo daugiau nei vieną tokį produktą, lyginant su tomis tyrimo dalyvėmis, kurios visai nevartojo visų grūdo dalių produktų, sumažino savo insulto riziką 35 procentais.

Padauginkite gerųjų riebalų racione. Esama labai daug įrodymų, kaip svarbu valgyti žuvis, nes jose yra omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios gali atlikti insulto profilaktinės priemonės funkciją. Jei bijote iš žuvų gauti ir gyvsidabrio, kita galimybė su maistu gauti gerųjų riebalų - tai suvalgyti kasdien porą graikinių riešutų. Šie riešutai, taip pat sėmenys, sojų pupelės ir rapsų aliejus - tai puikūs nepakeičiamųjų omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių (alfa linoleno rūgšties) šaltiniai. Tyrimai rodo, kad alfa linoleno rūgšties koncentracijai kraujyje padidėjus vos 0,13 proc., insulto rizika sumažėja 37 procentais.

Vartokite maisto papildų. Ypač naudingi šiuo atžvilgiu gali būti B grupės vitaminai, nes jie sumažina homocisteino koncentraciją, o B grupės vitaminų stygius siejamas su insultu. Per vieną placebu kontroliuotą tyrimą nustatyta, kad net nedidelės tam tikrų B grupės vitaminų dozės (1 mg vitamino B9,10 mg - B6 ir 400 g - B12) per 6 savaites padėjo iš esmės sumažinti homocisteino koncentraciją.

Per kitą tyrimą konstatuota, kad vitamino B9 vartojimas gali 18 proc. sumažinti insulto riziką.
Be to, gali praversti ir antioksidantai. Pavyzdžiui, tokiu maisto papildu, kuriame suderinti beta karotenas, selenas, vitaminai E, A ir cinkas, pavyko 29 procentais sumažinti insulto sukeltų mirties atvejų.

Išbandykite gydomųjų augalų. Česnakas skystina kraują ir sumažina kraujo krešulių susidarymą. Vos 800 mg česnako miltelių per dieną, arba vienos šviežio česnako skiltelės suvalgymas kasdien, jei tai daroma bent mėnesį, gali sumažinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Vartokite kokybiškų maisto papildų, kuriuose česnakai sutrinti į miltelius, ir venkite aliejaus ekstraktų - tai pati neefektyviausia maisto papildų forma, kokia gaunama iš česnakų.

Kitas stiprus kraują skystinantis preparatas gaminamas iš dviskiaučių ginkmedžių (Gingko biloba). Per tyrimą vieną kartą išgerta 600 mg ginkmedžių preparato dozė gerokai sumažino kraujo plokštelių sulipimą. Tokia pat veiksminga galėtų būti ir mažesnė dozė (120-240 mg per dieną).

Dar galima valgyti imbierų. Penki gramai šviežių imbierų per dieną, jei jų vartojama savaitę iš eilės, gali 37 proc. sumažinti kraujo krešėjimo faktoriaus tromboksano koncentraciją kraujyje.

Atsikratykite streso. Tai svarbiausias veiksnys, skatinantis hipertenziją ir insultą. Efektyvus ir įrodytas metodas, mažinantis kraujospūdį, yra kinų fizinės veiklos sistema cigun. Ji taip pat gerokai sumažina insulto riziką. Cigun akcentuoja ramaus proto, atpalaiduoto kūno ir sklandaus kvėpavimo svarbą. Per vieną ilgalaikį tyrimą, kurio dalyviai buvo stebimi 18-22 metus, paaiškėjo, kad iš tų, kurie užsiimdavo cigun, nuo insulto mirė 19 proc., bet iš to nedariusių - 42 proc. tyrimo dalyvių.

Medikamentai, galintys sukelti insultą

X Sumatriptanas

X Beta blokatoriai

X Nifedipinas

X Chemoterapija

X Geriamieji kontraceptikai

X Geriamųjų antikoaguliantų terapija

X Besaikis nosies lašų naudojimas

X Kraujospūdį mažinantys vaistai

X Fenilpropanolaminas

X Anaboliniai steroidai

Haraldas Gaieras

Šaltiniai

1. Lancet, 2006; 367:320-6

2. Am J Epidemiol, 1996; 143:860-9

3. Stroke, 1998; 29:2049-54

4. Arch Intern Med, 2007; 167:1420-7; Stroke, 2003; 34:1586

5. JAMA, 1999; 281:53-60

6. Arch Intern Med, 1999; 159:733-40

7. Am J Public Health, 1999; 89:572-5

8. JAMA, 2000; 284:1534-40

9. Prev Med, 1999; 28:520-9; JAMA, 2002; 288:3130-6

10. Stroke, 1995; 26:778-82

11. Stroke, 2002; 33:2351

12. Am J Clin Nutr, 1993; 57:47-53

13. Lancet, 2007; 369:1876-82

14. Ann Intern Med, 2006; 145:372-85

15. Eur J Clin Pharmacol, 1993; 45:333-6; Arzneim Forsch, 1993; 43:119-22; Prostagl Leukotr Essent Fatty Acids, 1995; 53:211-2

16. Clin Exp Pharmacol Physiol, 1995; 22:414-7

17. Haemostasis, 1989; 19:219-23

18. Prostagl Leukotr Essent Fatty Acids, 1989; 35:183-5

19. Zhongguo Zhong Xi Yi Jie He Za Zhi, 1993; 13:413-4, 388-9

20. J Tradit Chin Med, 1986; 6:235-8

Leidinys "Ko gydytojai tau nepasako"