Ko dar nežinome apie 2 tipo cukrinį diabetą

Tikroji II tipo cukrinio diabeto priežastis gali būti viena paprasta molekulė. Tai reiškia, kad išvengti šios ligos galėtų padėti maisto papildas karnozinas.

Galvojant apie II tipo cukrinį diabetą, jums tikriausiai prieš akis išsirikiuoja daugybė įvykių, paprastai sukeliančių šią ligą: nesveikas gyvenimo būdas ir valgymo įpročiai sukelia antsvorį ir nutukimą, o šis skatina rezistenciją insulinui, kai organizmas negali suskaidyti cukraus į angliavandenius, todėl cukraus (gliukozės) koncentracija kraujyje pradeda didėti. Jei žmogus negydomas, išauga širdies ligų ir insulto rizika.

Taip pat ir sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo metodai yra gerai žinomi - riboto angliavandenių kiekio dieta ir gydymas vaistais, pavyzdžiui, reikia vartoti metforminą.

2012 metais sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo išlaidos JAV pasiekė 245 mlrd. dolerių, ir šis skaičius auga toliau. Šiais laikais visame pasaulyje II tipo cukriniu diabetu serga apie 400 mln. žmonių ir prognozuojama, kad iki 2030 metų šis skaičius pasieks 500 mln., - II tipo cukrinis diabetas taps labiausiai paplitusia liga pasaulyje.

Ir vis dėlto kažkas dar liko neišsiaiškinta. Mes žinome įvykių seką, kaip formuojasi II tipo cukrinis diabetas, bet kur įrodymai, kad vienas reiškinys sukelia kitą? Autoritetinga Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad cukrinį diabetą sukelia nutukimas, bet koks mechanizmas sukelia, pavyzdžiui, insulino rezistenciją? Gydytojai gali nurodyti kelis tyrimus, įrodančius, kad, jei didelė gliukozės koncentracija sumažinama medikamentais, mažėja ir miokardo infarkto bei insulto rizika, -tai verčia galvoti, kad čia esama ryšio. Tačiau yra lygiai tiek pat daug tyrimų -ir kai kurie iš jų gana didelės apimties, -kuriuose prieita prie išvados, kad sergantiesiems cukriniu diabetu, kuriems gliukozės lygis pažeminamas ir nebėra taip pavojingai aukštas, vis tiek atsiranda inkstų bei nervų sistemos pažeidimų - tai dar vienos sunkios cukrinio diabeto pasekmės. Paradoksalu, bet bent jau pagal egzistuojančią teoriją dėl to, kaip cukrinis diabetas veikia, šiems žmonėms yra didesnė kardiovaskulinių ligų rizika nei tiems, kurie griežtai nekontroliuoja savo cukraus koncentracijos. Ir taip yra dėl to, kad bendrojoje informacijoje trūksta vienos grandies - duomenų apie mažą molekulę, vadinamą metilglioksaliu.

Pagrindinė metilglioksalio funkcija susijusi su gliukozės metabolizmu, bet jis skatina ir kitų molekulių, keičiančių baltymų, riebalų ir DNR susidarymą.

Kas yra cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas reiškiasi dviem formomis -1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. Esant I tipo diabetui, kasa nepajėgia sintezuoti insulino, hormono, reikalingo, kad angliavandeniai patektų į ląsteles, aprūpintų gyvybiškai reikalinga energija. I tipo cukrinio diabeto pacientams būtinos reguliarios insulino injekcijos gliukozės koncentracijai reguliuoti. II tipo cukrinis diabetas paprastai yra lėtinis procesas. Kasa per ilgesnį laiką pradeda negaminti pakankamai insulino arba ląstelės tampa jam nejautrios. Jei gliukozė nepatenka į ląsteles, ji kaupiasi kraujyje, ir, jeigu tam neužkertamas kelias, tai sukelia širdies ligas, insultą, inkstų nepakankamumą ar net aklumą.

Jei metilglioksalio koncentracija per didelė, tai gali trukdyti kitoms molekulėms funkcionuoti ir skatinti kelių problemas, pavyzdžiui, aterosklerozės progresavimą arba arterijų sienelių sukietėjimą, kuris yra insultą ar miokardo infarktą pranašaujantis ženklas.

Jau metų metus gydytojai pastebi, kad sergantiesiems cukriniu diabetu metilglioksalio koncentracija kraujyje stipriai padidėja, bet buvo manoma, kad tai cukrinio diabeto šalutinis poveikis. Vienas naujas tyrimas rodo, kad insulino rezistenciją sukelia ne nutukimas, o būtent metilglioksalis. Sumažinkite jo koncentraciją ir pamatysite, kad cukrinio diabeto simptomai pradeda nykti, o tai galima pasiekti su ne itin brangiu maisto papildu karnozinu.

Priežastinis ryšys aiškėja

Idėjos apie tai, kad tikroji cukrinio diabeto priežastis gali būti metilglioksalis, tyrimų laboratorijose buvo generuojamos jau daugelį metų, bet tik šiais metais pavyko tai įrodyti, tiesa, tik eksperimentuose su žiurkėmis ir musėmis.1

Peteris Nawrothas ir Aurelias Telemanas iš Heidelbergo universiteto (Universitat Heidelberg) Vokietijoje davė metilglioksalio žiurkėms, kurioms greitai pasireiškė įprasti cukrinio diabeto simptomai, pavyzdžiui, rezistencija insulinui.

Kad suprastų biologinį mechanizmą, tyrėjai patikrino metilglioksalio lygį vaisinėms muselėms, o tai pradžioje gali pasirodyti keistas pasirinkimas. Bet A. Telemanas nurodo, kad šios muselės turi labai daug panašumų energijos metabolizme, o „rezultatai yra svarbūs, ir juos paprastai galima sieti su žinduoliais ir žmonėmis“.

Naudojant genų inžineriją, fermentai, kontroliuojantys metilglioksalio lygį, buvo nuslopinti, ir muselės pasidarė rezistenciškos insulinui, tada nutuko, ir galų gale joms padidėjo gliukozės lygis. „Tai aiškiai įrodo, kad metilglioksalis yra ne pasekmė, o II tipo cukrinio diabeto priežastis“, - teigia A. Telemanas.

Insulino rezistenciją sukelia ne nutukimas, o būtent metilglioksalis Sumažinkite jo koncentraciją ir pamatysite, kad cukrinio diabeto simptomai pradeda nykti.

Šis faktas taip pat paneigia įprastą nuomonę, kad rezistenciją insulinui sukelia nutukimas - ląstelės neberea-guoja į insuliną (hormoną, skatinantį gliukozės patekimą į ląsteles), o tas savo ruožtu sukelia gliukozės koncentracijos didėjimą kraujyje. Vis dėlto dar ir dabar mokslininkai nesupranta, kodėl metilglioksalio koncentracija staigiai padidėja, - tyrėjai Vokietijoje ieško atsakymo į šį klausimą.

Galbūt metilglioksalio koncentracijos didėjimą lemia nesveika mityba, ypač pusfabrikačiai ir pramoniniu būdu pagaminti maisto produktai, kuriuose daug cukraus. Tačiau, kol pavyks išsiaiškinti detaliau, tyrėjai linkę pritarti Lundo universiteto (Lunds universitet) Švedijoje mokslininkų nuomonei, cukrinį diabetą apibūdinančiai kaip „susidūrimą tarp genų ir aplinkos“.

Pašalinkite žalą prieš jai atsirandant

Naujajame tyrime yra viena vertinga išvada - maisto papildas karnozinas (dipeptidas, sudarytas iš aminorūgščių alanino ir histidino), antioksidantas, gali sumažinti metilglioksalio koncentraciją ir užkirsti kelią II tipo cukrinio diabeto simptomams. Karnozino natūraliai esama smegenyse ir raumenyse, bet nedideliais kiekiais.

Karnozinas apsaugo ir kitas ląsteles nuo metilglioksalio sukeltų pažeidimų, kuriuos prieš 20 metų nustatė Didžiosios Britanijos Londono Karališkojo koledžo (.King’s College London) tyrėjai. Tada jį net gyrė kaip „galimą netoksišką cukrinio diabeto komplikacijų moduliatorių“.2

Praėjusiais metais tyrėjai iš Stambulo universiteto (Istanbul Ūniversitesi) Turkijoje paskelbė apie metilglioksalio toksinį poveikį ląstelėms bei žiurkėms, taip pat apie tai, kaip to galima išvengti su karnozinu.4

Kiti tyrėjai pastebėjo, kad karnozino galima „įkrauti“ dideliais kiekiais vartojant cinką, nes abu jie itin vertingi, kai reikia pagerinti smegenų veiklą ir užkirsti kelią amžiaus sukeliamam atminties pablogėjimui bei kovoti su bendru kūno senėjimu.5

Karnozinas ne tik šalina II tipo cukrinio diabeto simptomus, bet ir veikia kaip profilaktinė priemonė. Viename tyrime, kuriame dalyvavo 30 žmonių, turinčių antsvorį arba nutukimą, buvusių priešdiabetinės būklės, pusė dalyvių 12 savaičių kiekvieną dieną vartojo po 2 gramus karnozino, o kiti gavo placebą.

Monašo sveikatos centro (Monash Centre for Health) tyrėjai Melburne, Australijoje, konstatavo, kad tyrimo pabaigoje tie, kurie vartojo maisto papildą, turėjo mažiau insulino rezistencijos

požymių, taip pat gliukozės bei insulino koncentracijos buvo mažesnės.6

Monašo sveikatos centro vadovaujančioji tyrėja Barbora de Courten planuoja atlikti daug didesnės apimties tyrimą, kad išsiaiškintų, ar karnozinas gali sumažinti cukrinio diabeto ir širdies ligų rizikos veiksnius bei pagerinti gliukozės kontrolę sergantiems cukriniu diabetu arba priešdiabetinės būklės žmonėms.

Aiškinantis tai, kas nežinoma

Metų metus kaupėsi vis daugiau įrodymų apie tai, kad iki galo nesuprantame cukrinio diabeto, bet šie tyrimai buvo ignoruojami. Vienoje apžvalgoje, kurią atliko tyrėjai iš Kentukio universiteto (The University of Kentucky) JAV nurodoma, kad trijuose didelės apimties cukrinio diabeto tyrimuose - ACCORD, ADVANCE ir VADT klinikiniuose eksperimentuose - konstatuota, kad griežta gliukozės koncentracijos kontrolė neturėjo jokios įtakos širdžiai ir iš tikrųjų galbūt darė net ir neigiamą poveikį.7

Tyrėjai iš Hipertenzijos ir nefrologijos klinikos (The Clinic for Hypertension and Nephrology) Hanoveryje, Vokietijoje, tam pritaria. Jau minėtų trijų tyrimų plius UKPDS ataskaitoje tyrėjai konstatavo, kad didžiausias mirtingumas nuo širdies ligų buvo tada, kai gliukozės koncentracija buvo kontroliuojama.8

Tyrėjai iš Toronto universiteto (The University of Toronto) yra nuėję dar toliau ir paskelbę, kad pagrindinė cukrinio diabeto gydymo užduotis - kontroliuoti gliukozės koncentraciją - yra „prieštaringa“. Viena didžiausių grėsmių gliukozės koncentracijos kontrolei buvo hipoglikemija, kai cukraus koncentracija kraujyje krinta pavojingai žemai.9

Gali būti, kad II tipo cukrinis diabetas yra kaina, kurią reikia mokėti už šiuolaikišką vakarietišką gyvenimo būdą ir pramoniniu būdu pagamintą maistą, ir tai yra karas, kuriame medicina neturi šansų laimėti.

Gliukozės kontrolės standartinės metodikos efektas yra ribotas ir paprastai tik pirmaisiais mėnesiais, o vaistai, pavyzdžiui, metforminas, turi nemalonių šalutinių efektų, pavyzdžiui, skrandžio veiklos sutrikimų.

Didelės apimties tyrimų rezultatai rodo, kad vien gliukozės koncentracijos sumažinimas nėra širdies ligų profilaktikos sprendimas, tai dar kartą patvirtina, kad cukrinio diabeto patogenezė iki galo neišaiškinta.

Dėl to neįmanoma sergančių pacientų gydyti efektyviai. Gali būti, kad trūkstamas elementas ir yra metilglioksalis.

Galimos priežastys

Kol nebuvo konstatuota, koks svarbus vaidmuo cukrinio diabeto etiopatogenezei tenka metil-glioksaliui, manyta, kad jį sukelia keli veiksniai:

•    Nutukimas ir antsvoris (KMI didesnis nei 25).

•    Nesveika mityba, ypač saldinti gėrimai ir pramoniniu būdu pagamintas maistas.

•    Stresas.

•    Nepakankama fizinė veikla.

•    Genai - identifikuota apie 36 genų mutacijos, galinčios padidinti cukrinio diabeto riziką. Vis dėlto genetiniai veiksniai yra pervertinti, nes jie sudaro tik 10 % cukrinio diabeto atvejų.

•    Receptiniai medikamentai: gliukokor-tikoidai, uždegimą mažinantys steroidai, tiazidų grupės diuretikai kraujospūdžiui mažinti, beta blokatoriai širdies ritmui reguliuoti ir antipsichotinės priemonės stresui ir nerimui malšinti, taip pat statinų grupės medikamentai cholesterolio koncentracijai mažinti,

Klasikiniai cukrinio diabeto simptomai:

•    Dažnas šlapinimasis;

•    Troškulys;

•    Alkis;

•    Neryškus regėjimas;

•    Niežulys;

•    Dilgsėjimas pirštuose ir pėdose;

•    Nuovargis.

Nuorodos:

1. Cell Metab, 2018; 27: 926-34
2. Moli Cell Endocrinol, 2014; 382: 726-39
3. Biochem Biophys Res Commun, 1998; 248: 28-32
4. Arch Physiol Biochem, 2017; 123; 192-8
5. Nutrients, 2018; 10.pii:E147
6. Obesity, 2016; 24:1027-34
7. Nat Rev Cardiol, 2010; 7: 369-75
8. Vasc Health Risk Monag, 2009; 5: 859-71
9. Eur J Cardiovasc Prev Rehabil, 2010; priedas 1 :S25-31