Interviu su buvusiu vakcinų kūrėju

Džono Rappoporto interviu su buvusiu vakcinų kūrėju 19.01.2006

Klausimas (K): Kažkada jūs buvote įsitikinęs, kad skiepai – progresyvios medicinos simbolis.
Atsakymas (A): Taip. Aš dalyvavau keleto vakcinų kūrime. Kokių nesakysiu.

(K): Kodėl?
(A): Noriu likti inkognito.

(K): Tai jūs manote, kad galite turėti nemalonumų, jeigu išsiduosite?
(A): Manau, kad neteksiu savo pensijos.

(K): Kokiu pagrindu?
(A): Nesvarbu kokiu. Tie žmonės, kurių klubo nariu kažkada buvote, turi galimybių pridaryti jums nemalonumų. Aš žinau keletą tokių, kuriuos sekė ir trikdė.

(K): Kas tai darė?
(A): FTB.

(K): Iš tikro?
(A): Nėra abejonių. FTB paprasčiausiai surado kitų priežasčių. Galima veikti juk ir per Mokesčių tarnybą.

(K): Ar ne per daug už paprastą žodžio laisvę?
(A): Aš buvau dalimi „vidinio rato“. Jeigu aš dabar pradėsiu vardinti pavardes ir kaltinsiu atskirus tyrėjus, turėsiu daug problemų.

(K):Kas stovi už šių bandymų suteikti nemalonumus?
(A):Skiepai – paskutinė šiuolaikinės medicinos gynybos linija. Skiepai – aukščiausia šiuolaikinės medicinos „gerovės“ išraiškos forma.

(K): Jūs manote, kad žmonėms turi būti suteikta teisė rinktis, skiepytis ar ne?
(A): Politiniame lygyje – taip. Moksliniame – žmonėms turi būti suteikta informacija, kad jie galėtų teisingai rinktis. Lengva pasakyti: „Pasirinkimas – tai gerai“. Bet jei viskas persunkta melu, kaip jūs galite rinktis?Jei FDA valdžioje būtų padorūs žmonės, skiepai nebūtų leidžiami. Jie būtų tiriami detaliau.

(K): Yra medicinos istorikų, kurie teigia, kad sergamumo sumažėjimas ne skiepų nuopelnas.
(A): Žinau…Ilgą laiką aš nekreipiau dėmesio į šiuos tyrinėjimus…

(K): Kodėl?
(A): Aš bijojau to,ką galėjau rasti juose. Aš užsiiminėjau įprastu bizniu. Mano pragyvenimo lygis priklausė nuo mano darbo tęstinumo.

(K): O po to?
(A): Aš pats ištyriau šią temą.

(K): Ir kokias iš to padarėte išvadas?
(A): Susirgimų lygio sumažėjimas surištas su gyvenimo sąlygų pagerėjimu.

(K): Kokių?
(A): Švaresniu vandeniu, pagerėjusia kanalizacine sistema. Maistu…Šviežia žemės ūkio produkcija. Skurdo sumažėjimu. Mikrobai gali būti visur, bet jei jūs sveikas, jūs taip lengvai neužsikrėsite.

(K): Ką pajutote, kai baigėte šiuos tyrinėjimus?
(A): Aš supratau, kad dirbau koncentruoto melo srityje.

(K): Ar yra skiepų daug pavojingesnių už likusius?
(A): Taip. DPT, pavyzdžiui. MMR (kombinuota vakcina prieš kiaulytę, raudonukę ir tymus). Be to, kai kurios tos pačios vakcinos serijos gali būti viena už kitą pavojingesnės. Mane labiau jaudina tai, kad pavojingos visos vakcinos.

(K): Kodėl?
(A): Yra keletas priežasčių. Jos įtraukia žmogaus organizmą į procesą, kurio tikslas yra imuninės sistemos sugriovimas. Jos, tikrumoje, gali sukelti tą pačią ligą, nuo kurios ir turėtų saugoti. Gali sukelti ir kitas ligas, kurios nesusiję su skiepais.

(K): Kodėl tada mums rodoma statistika, kad skiepai buvo labai sėkminga priemonė likviduojant ligas?
(A): Kodėl? Tam, kad sudaryti iliuziją, jog skiepai yra naudingi. Jei skiepai užmaskuoja matomus simptomus tokių ligų, kaip tymai, kiekvienas gali pagalvoti,jog tai sėkmė. Bet šia „sėkme“ prisidengęs skiepas gali pažeisti imuninę sistemą. Arba jei skiepas sukelia kitą ligą – meningitą, pavyzdžiui,- šis faktas nepastebimas, nes niekas netiki, jog tai galėjo padaryti skiepas. Ryšys paprasčiausiai ignoruojamas.

(K): Pranešama, kad skiepai likvidavo natūralius raupus Anglijoje.
(A): Taip. Bet, kai jūs išstudijuojate jums prieinamą statistiką, prieš jus visai kitoks vaizdas.

(K): Koks?
(A): Anglijoje buvo miestai, kuriuose nepasiskiepiję nesusirgo raupais. Buvo miestai, kuriuose paskiepyti gyventojai pergyveno raupų epidemijas. O susirgimai raupais ėmė mažėti jau iki skiepijimosi nuo raupų pradžios.

(K): Tai jūs tvirtinate, kad mums melavo?
(A): Būtent tai aš jums ir tvirtinu. Istoriją pakoregavo taip, kad įtikintų žmones, jog skiepai efektingi ir saugūs.

(K):Jūs dirbote laboratorijose. Ką galėtumėte pasakyti apie švarą jose?
(A): Žmonės galvoja, kad tos gamybinės laboratorijos švariausia vieta pasaulyje. Tai netiesa. Užsikrėtimai įvyksta nuolat. „Statybinės šiukšlės“ pastoviai pakliūna į vakcinas.

(K): Pavyzdžiui, beždžionių virusas SV-40, pakliuvęs į poliovakciną.
(A): Taip, tai nutiko. Bet aš ne tai turėjau omenyje. Šis virusas pakliuvo į vakciną, nes buvo naudojami beždžionės inkstai. Aš kalbu apie kitką. Apie tikrąsias sąlygas laboratorijose. Klaidas. Neatsakingumą. Virusas SV-40, kuris vėliau buvo rastas vėžiniuose augliuose – tai ,ką aš pavadinčiau struktūrine problema. Tai buvo gamybinio proceso dalis. Jei jūs naudojate beždžionės inkstus, jūs atveriate kelią jums nežinomiems sukėlėjams, esantiems tuose inkstuose.

(K): Kokias medžiagas jūs aptikdavote per tuos darbo laboratorijose metus?
(A): Duosiu pavyzdžius ką aptikdavau aš ir ką aptikdavo mano kolegos. Bet tai tik dalis. Vakcinoje prieš tymus „Rimaveks“ mes radome įvairių viščiukų virusų. Poliovakcinoje mes radome akantamebą, kuri vadinama „ameba, ryjančia smegenis“. Beždžionių citomegalovirusą toje pačioje poliovakcinoje. Putotą beždžionių virusą rotovirusinėje vakcinoje. Paukščių vėžio virusą vakcinoje MMR. Įvairių mikroorganizmų sibirinės opos vakcinoje. Aš aptikau potencialiai pavojingus fermentų inhibitorius keletoje vakcinų. Ančių, šunų, triušių virusus vakcinose prieš raudonukę. Pestivirusą vakcinoje MMR.

(K): Noriu suprasti. Visos šitos užteršiančios medžiagos neturi jokio ryšio su pačiomis vakcinomis?
(A): Teisingai. Ir neįmanoma nustatyti kokią žalą jos gali padaryti, pakliuvę į žmogaus organizmą, nes jokie tyrimai ta linkme nebuvo atlikti arba beveik nebuvo atlikti. Tai ruletė. Rizikuojate jūs. Daugeliui žmonių nežinoma, kad kai kurios poliovakcinos, adenovirusų vakcinos, raudonukės vakcina ir vakcina prieš hepatitą A gaunami iš žmogaus vaisiaus, kuris buvo išimtas aborto metu. Aš supratau: tai, ką aš laikas nuo laiko aptikdavau ir laikiau bakterijų fragmentais, tikrumoje galėjo būti embriono audinių dalimis. Kai jūs ieškote teršalų vakcinoje, tai aptinkamame turinyje pasiklystate. Jūs žinote tik tai, kad to vakcinose neturėtų būti, bet kas tai yra – neturite supratimo. Aš aptikdavau tai, ką aš laikiau mažyčiais žmogaus plauko ar gleivių fragmentais. Aš aptikdavau tai, ką galima būtų apibūdinti tik kaip „svetimą baltymą“, o iš tikro tai gali būti kas tik norite.
Ir kaip jūs manote, kaip aš jaučiausi? Neužmirškime, kad visa ši medžiaga patenka tiesiai į kraują, aplenkiant visus įprastinius imuninius barjerus.

(K): Kaip buvo įvertinti jūsų atradimai?
(A): Kaip taisyklę aš girdėjau: „Nesijaudink, su tuo nieko nepadarysi“
Kurdami vakcinas, mes naudojame įvairius gyvūnų audinius, ir jie yra tų teršalų šaltiniai. Aš neminiu čia tokių standartinių chemikalų kaip gyvsidabris, formaldehidas ir aliuminis, kurie tikslingai naudojami vakcinose.

(K): Tai sukrečia.
(A): Taip. O juk paminėjau tik dalį biologinių teršalų. Kas žino kiek jų dar yra? Mes nežinome apie juos, nes jų neieškome. Jeigu paukščio audiniai, pavyzdžiui, naudojami vakcinos gamyboje, kiek galimų sukėlėjų gali patekti į vakciną? Mes nežinome, kas gali būti ir kaip gali paveikti žmones.

(K): O apart švaros?
(A): Egzistuoja klaidinga nuomonė apie skiepus. Kad jie sudėtingais keliais stimuliuoja imuninę sistemą imuniteto sąlygų prieš ligą sudarymui. Tai klaidinga. Veikimas ne toks. Skiepas skirtas antikūno apsaugai prieš ligą „gamybai“. Tačiau imuninė sistema daug sudėtingesnė ir klaidesnė, negu tik antikūnai ir „ląstelės žudikės“.

(K): Tai yra imuninė sistema …
(A): Tikrumoje – visas organizmas. Ir sąmonė. Visa tai jūs galite vadinti imunine sistema. Ir tik todėl epidemijos metu randate žmones, kurie nesuserga.

(K): Svarbus sveikatos lygis.
(A): Gyvybiškai svarbus.

(K): Kaip iškreipiama statistika?
(A): Tam yra daug kelių. Pavyzdžiui, 25 žmonės, paskiepyti nuo hepatito B, susirgo šia liga. Hepatitas B – kepenų liga. Bet priežasčių, sukeliančių kepenų ligas yra daugiau. Jūs galite pakeisti diagnozę, tuo užmaskuodami ligos šaknis.

(K): Ir taip daro?
(A): Visą laiką. Tai turi būti daroma, jei gydytojai automatiškai mano, kad pasiskiepinę negali susirgti ta liga, nuo kurios skiepijosi. Taip būtent mąsto gydytojai. Tai uždaras ratas. Jis neįsileidžia klaidos. Galimos klaidos. Jeigu žmogus, pasiskiepijęs nuo hepatito, juo suserga, automatiškai manoma, kad jo liga neturi nieko bendro su hepatitu.
(K): Per jūsų darbo metus kiek pasitaikė gydytojų, manančių, kad skiepai yra problema?
(A): Nė vieno. Keletas žmonių privačiai klausė manęs apie tai, bet jie niekada savo abejonėmis nesidalino su publika, tame tarpe ir savo kompanijose.

(K): Kas buvo jūsų posūkio tašku?
(A): Turėjau draugą, kurio vaikas numirė po DPT skiepų.

(K): Jūs ištyrėte šį atvejį?
(A): Taip, neformaliai. Aš aptikau, kad iki skiepo vaikas buvo visiškai sveikas. Jokios kitos priežasties, apart skiepų, nebuvo. Taip prasidėjo mano abejonės.
Žinoma, man norėjosi tikėti, kad vaikas paprasčiausiai buvo paskiepytas skiepu iš nepavykusios serijos, bet kai aš pratęsiau šio įvykio tyrimą, supratau, kad nieko panašaus šiame atvejyje nebuvo. Aš buvau įtrauktas į abejonių sūkurį, kurių su laiku vis daugėjo. Mano tyrimai tesėsi. Priešingai nei anksčiau maniau, aš aptikau, kad skiepai moksliškai netiriami.

(K): Ką turite omenyje?
(A): Pavyzdžiui, nedaromi ilgalaikiai skiepų tyrinėjimai. Nuodugniai netiriamos skiepų pasekmės. Kodėl? Todėl, kad, kaip minėjau, manoma, jog skiepai negali būti žalingi. O jei taip, tai kam dar tikrinti? Be to dar yra reakcijos po skiepo nustatymas, taip, kad visi galimi nemalonumai turi praeiti greitu laiku po skiepijimo. Bet tai beprasmybė.

(K): Kodėl beprasmybė?
(A): Todėl, kad skiepas, be jokių abejonių, veikia organizme ilgą laiką po to, kai buvo atliktas. Reakcija gali būti laipsniška. Pablogėjimas gali būti laipsniškas. Su laiku gali išsivystyti neurologinės problemos. Tai vyksta skirtingai, skirtingose sąlygose, netgi dabartinėje nustatytoje analizėje. Bet kodėl šito negali būti atvejyje su skiepais? Jeigu cheminis apsinuodijimas gali būti laipsniškas, kodėl to negali būti su vakcinomis, sudėtyje turinčiomis gyvsidabrį?

(K): Ir tai yra tai, ką jūs aptikote?
(A): Taip. Didesnę laiko dalį jūs užsiimate koreliacijomis. Tai ne pats geriausias sprendimas. Bet jei jums žinomi 500 tėvų, kurių vaikų nervų sistemoms buvo padaryta žala, to turėtų užtekti, kad inicijuoti nuodugnų klausimo tyrimą.

(K): Ir to kada nors pakako?
(A): Ne. Niekada. Ir tai jums iš kart kai ką pasako.

(K): Ką būtent?
(A):Žmonės, užsiimantys tyrinėjimais, iš tikro nesuinteresuoti faktų studijavimu. Jie tvirtina, kad skiepai saugūs. Tokiu būdu, kai jie tiria šią temą, jie nekintamai galutiniame rezultate prieina prie visiškos skiepų reabilitacijos. Jie sako: „Skiepai saugūs“. Bet kuo grįstas šis teiginys? Pagrindimais ir idėjomis, kurios automatiškai atmeta bet kokią abejonę skiepais.

(K):Yra nemažai skiepų kampanijų žlugimo pavyzdžių, kai žmonės susirgdavo ligomis, nuo kurių jie skiepijosi.
(A):Taip, tokių pavyzdžių daug. Šie liudijimai paprasčiausiai ignoruojami. Į juos nekreipiama dėmesio. Ekspertai jei ir kalba, tai sako, kad tai buvo atskiri atvejai ir visumoje skiepai įrodė savo saugumą. Bet jei jūs išanalizuojate visas tokias kampanijas su ligomis ir padaryta žala, tai aptinkate, kad tai nėra pavieniai atvejai.

(K): Ar kada nors aptarinėjote tai, apie ką mes čia kalbame, su darbo kolegomis?
(A): Taip.

(K): Ir kas?
(A): Keletą kartų man patarė laikyti liežuvį už dantų. Man priminė, jog grįžčiau prie darbo ir pamirščiau savo abejones. Kelis kartus išsakiau savo negeras nuojautas apie skiepus ir kolegos ėmė vengti manęs, kad neapkaltintų jų kaip bendrininkų. Galų gale ėmiau elgtis „gerai“ ir įsitikinau, kad daugiau nesukeliu pats sau problemų.

(K): Jei skiepai tikrai žaloja, kodėl juos naudoja?
(A): Pirmiausia, tai nėra čia jokio “jei“. Jie žaloja. Sunkiau būtų atsakyti kodėl jie žaloja ten, kur ,atrodo, žalos neturėtų daryti. Turėtų būti atitinkamas atliktas tyrimas, bet jo nieks neatliks. Tyrėjai turėtų sudaryti tam tikrą žemėlapį,schemą, tiksliai parodančią ką veikia vakcinos nuo to momento, kai pakliūna į organizmą. Tokio tyrimo iki šiol nėra atlikta. Kodėl visgi vakcinas naudoja? Tai čia mes galime prasėdėti dvi paras diskutuodami šia tema. Kaip jau ne kartą minėjote, skirtingi žmonės, skirtinguose sistemos lygiuose turi savo motyvus. pinigai, baimė netekti darbo, prestižas, apdovanojimai, karjeros laiptai, klaidingas idealizmas, įprotis ir t.t. Bet pačiame aukščiausiame šio medicinos kartelio susitarime skiepai vertinami labiausiai dėl to, kad jie silpnina imuninę sistemą. Aš suprantu, kad sunku tuo patikėti, bet tai tiesa. Aukščiausiame medicinos kartelio lygyje nesistengia žmonėms padėti, bet stengiasi žmonėms pakenkti, juos susilpninti. Nužudyti juos. Kadaise turėjau galimybę ilgai kalbėtis su vienos Afrikos šalies aukštu pareigūnu. Jis pasakė man, kad žino apie tai. Jis pasakė, kad žydų kontroliuojamos Pasaulinės Sveikatos Organizacijos PSO pirmosios gretos – už depopuliaciją. Egzistuoja, pavadinkim tai Afrikos pogrindžiu, kuriame valstybiniai tarnautojai sąžiningai bando pakeisti skurdžių likimą. Šių žmonių tinklas žino kas vyksta. Jie žino, kad skiepai naudojami dabar ir anksčiau jų šalių griovimui, taip paruošiant jas globalistų užkariavimui. Aš turėjau galimybę bendrauti su žmonėmis iš to tinklo.

(K): Tao Mbeki, PAR prezidentas, žino apie tai?
(A): Aš pasakyčiau taip: dalinai. Gal jis ne iki galo įsitikinęs, bet jis pakeliui į tai. Jis jau žino, kad ŽIV – išmislas. Kad priemonės prieš AIDS – nuodai, griaunantys imuninę sistemą. Jis žino ir tai, kad jeigu jis viena ar kita forma pasisakys prieš skiepus, jį pažymės bepročio ženklu. Jis turi ir taip daug problemų su AIDS ir savo pozicija šiuo klausimu.

(K): O tas tinklas, apie kurį kalbate?
(A): Susikaupė milžiniškas kiekis informacijos apie skiepus. Klausimas tik kokia strategija bus efektyvesnė. Tai didelė problema tiems žmonėms.

(K): O išsivysčiusiose šalyse?
(A): Medicinos kartelis laikosi tvirtai įsikibęs, bet jis silpsta. Labiausiai dėl to, kad žmonės turi galimybę rinktis vaistus. Tačiau, jeigu pasirinkimo laisvės klausimas bus išimtas iš dienotvarkės ( naudoti ar nenaudoti vaistus), tai ruošiamos priemonės dėl privalomų skiepų nuo sukėlėjų, naudojamų biologiniuose ginkluose, bus priimtos. Dabar labai svarbus laikas.

(K): Triukšmas dėl skiepų prieš hepatitą B gali čia gerai pasitarnauti.
(A): Taip, aš irgi taip manau. Pareikšti, kad kūdikius reikia skiepyti, ir čia pat pareikšti, kad hepatitu B užsikrečiama lytiniu keliu ar naudojantis bendrais švirkštais – absurdo viršūnė. Medicinos valdžia bando teisintis tuo, kad kasmet 2000 vaikų JAV užsikrečia hepatitu B dėl „neaiškių priežasčių“, ir todėl visus vaikus reikia skiepyti. Aš abejoju tuo skaičiumi ir jį grindžiančiais tyrimais.

(K): Edriu Veikfildas, anglų gydytojas, aptikęs ryšį tarp MMR skiepų ir autizmo, buvo neseniai atleistas iš Londono ligoninės, kurioje dirbo.
(A): Taip. Veikfildas padarė didžiulę paslaugą. Jo duomenys tiesiog pritrenkiantys. Jūs turbūt žinote, kad Tonio Bleiro žmona domisi netradicine medicina. Turbūt tai ir bus ta priežastis, dėl kurios jų vaikas nebuvo skiepijamas vakcina MMR. Bleiras apėjo šį klausimą interviu spaudoje, pasakęs, kad tai yra „kišimasis į jo ir šeimos asmeninius reikalus“. Vienaip ar kitaip, bet aš manau, kad jo žmoną privertė tylėti. Manau, kad jei dabar jai būtų suteikta galimybė, ji palaikytų tuos, kurie pasisakė, kad jų vaikams buvo padaryta žala, skiepijant MMR vakcina.

(K): Britų reporteriai turėtų susisiekti su ja.
(A): Jie bando tai padaryti. Bet aš manau, kad ji susitarė su vyru, jog ji tylės. Ji padarytų gerą darbą, jei pažeistų šį susitarimą. Man sakoma, kad ji yra spaudžiama, ir ne tik vyro. Jos lygyje į reikalą kišasi MI-6 ir britų nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos. Tai tampa nacionalinio saugumo klausimu.

(K): Taip, tai nacionalinis saugumas, kai tik supratote medicinos kartelio esmę.
(A): Tai globalus saugumas. Kartelis veikia kiekvienoje šalyje. Jis pavydžiai saugo skiepų šventumą. Abejoti skiepais – tai tas pats kaip suabejoti vyskupo iš Vatikano priklausymu katalikų bažnyčiai.

(K): Aš žinau, kad vienas Holivudo aktorius pareiškė, kad jei jis nesiduos skiepijamas, tai bus jo karjeros galas.
(A): Holivudas tampriai susijęs su medicinos karteliu. Yra daug priežasčių, bet pagrindinė ta, kad aktorius pritraukia didelio publikos skaičiaus dėmesį. 1992 metais aš buvau demonstracijoje prieš maisto ir vaistų kontrolės Valdybą Los- Anželo centre. Vienas ar du aktoriai pasisakė prieš Valdybą. Nuo to laiko jums rekės daug pastangų, kad rasti aktorių, kuris išstotų prieš medicinos kartelį.

(K): Kokios nuotaikos Nacionaliniame sveikatos institute (NIH)?
(A): Konkurencija dėl tyrinėjimų. Paskutinėje vietoje apie ką jie galvoja, tai padėties pakeitimas. Jie panirę vidinėje kovoje dėl pinigų. Jiems nereikia kitų problemų. Tai labai izoliuota sistema. Ji remiasi idėja, kad visumoje šiuolaikinė medicina sėkminga visose srityse. Pripažinti sistemines problemas bet kurioje jos srityje reiškia suabejoti visa įmone. Todėl jūs suprantate, kad Nacionalinis sveikatos institutas – paskutinis, kuris galvoja apie demonstracijas. Teisingiau priešingai. Jeigu penki tūkstančiai žmonių pareikalaus paskaičiuoti tikrąjį skiepų efektyvumą, pareikalaus ką realybėje gauna publika už milijardus dolerių išlekiančių per šios organizacijos kaminą, gal kas ir pradės keistis. Jeigu bus demonstracijos – gal kas nors ir prasidės. Tyrinėtojai – nors keli – ims studijuoti informaciją.

(K): Gera idėja.
(A): Žmonės turi stovėti taip arti pastatų, kiek leidžia policija, žmonės su darbo rūbais, motinos su vaikais, turtingi žmonės, neturtingi. Visi gyventojų sluoksniai.

(K): Ką galite pasakyti apie kombinuotą griaunančią jėgą, kai skiepijami šiandien vaikai kombinuotomis vakcinomis?
(A): Tai karikatūra ir nusikaltimas vienu metu. Nebuvo ir nėra jokių tikrų gilių tyrimų. Aš pakartosiu: tvirtinama, kad skiepai nepavojingi ir todėl, kiek jų kartu neatlikinėk, jie vis taip pat nepavojingi. Bet tiesa tame, kad skiepai nėra nepavojingi. Iš to seka, kad potenciali žala auga, kai jūs skiepijate daug kartų per trumpą laikotarpį.

(K): Tada pats gripo epidemijos rudens sezonas.
(A): Taip. Lyg tik rudenį pas mus persikrausto mikrobai iš Azijos. Bet publika tai lengvai praryja. Jei reikalas balandžio mėnesį – tai peršalimas, jei spalyje – tai gripas.

(K):Jūs gailitės, kad tiek metų pradirbote skiepų srityje?
(A):Taip, bet po šio interviu šiek tiek mažiau. Be to aš veikiu dar ir kitais keliais. Aš suteikiu informaciją žmonėms, kurie manau mokės su ja tinkamai pasielgt.

(K): Ką publika turi suprasti?
(A): Kad įrodinėti skiepų efektyvumą ir saugumą patikėta tiems patiems žmonėms, kurie ją gamina ir parduoda. Patikėta ne jums, ne man. O įrodymams reikalingi gerai organizuoti tyrimai. Papildomi duomenys. Jums reikia pakalbėti su motinomis ir atkreipti dėmesį į tai, ką jos kalba apie savo mažylius ir apie tai, kas su jais atsitiko po skiepų. Jums tai reikalinga. Bet to nedaroma.

(K): Bet to nedaroma.
(A): Taip.

(K): Kad pašalinti painiavą, pakartokite, prašau, dar kartą, kokias problemas galima turėti skiepijantis.
(A): Mes kalbame apie dviejų rūšių skiepų pasekmes. Vienu atveju, paskiepytasis suserga ta liga, prieš kurią ir buvo skiepytas, nes vakcinoje yra pačios ligos faktorius. Kitu atveju, paskiepytajam neišsivysto liga prieš kurią buvo skiepyta, bet, praėjus kuriam tai laikui ar iš karto, išsivysto kitas susirgimas, iššauktas skiepų. tai gali būti autizmas ar kita liga, pavyzdžiui meningitas. Jis gali tapti protiškai atsilikusiu.

(K): Ar yra galimybė palyginti dažnumą tokių pasekmių.
(A): Ne. Todėl, kad yra mažai papildomų duomenų. Mes galime tik spėti. Jeigu jūs paklausite kiek iš tūkstančio paskiepytųjų prieš tymus susirgo tymais ar kita liga, atsakymo nėra. Štai ką aš sakau. Skiepai yra mitas. Jus maitina istorijomis, skirtomis įtvirtinti šį mitą. Bet, remiantis daugelio skiepijimo kampanijų patirtimi, mes matome istorijas, sudarančias labai pavojingą vaizdą. Žmonėms yra daroma žala. Ji juntama, ji gali didėti, ji gali atvesti į mirtį. Ši žala neapsiriboja keletu atvejų, kaip mus bando įtikinti. JAV yra grupės moterų, pareiškusių apie autizmą ir jo ryšį su vaikų skiepais. Jos pasisako susirinkimuose. Esmėje, jos bando užpildyti tą vakuumą, kuris buvo sukurtas tyrėjų ir gydytojų, atsisukusių nugara į problemą.

(K): Aš noriu jūsų štai ko paklausti. Imkime, tarkim, sveiką vaiką iš Bostono, gerai besimaitinantį, sportuojantį kiekvieną dieną, mylimą tėvų, kuris nebuvo paskiepytas nuo tymų. Kokia bus jo sveikata lyginant su vaiku iš to paties Bostono, bet kuris blogai maitinasi ir kasdien penkias valandas praleidžia prie TV ekrano, bet buvo paskiepytas prieš tymus?
(A): Žinoma, įvertinti reikia daug faktorių, bet aš statyčiau už pirmojo berniuko sveikatą. Jeigu jis susirgs tymais 9-rių metų amžiaus, šansų, kad liga praeis lengviau, yra daugiau pirmajam berniukui. Aš statyčiau tik už pirmojo.

(K): Kaip ilgai veikia vakcinos?
(A): Labai ilgai. Daugiau kaip dešimt metų.

(K): Žvelgiant atgal – ar galite pasakyti nors vieną skiepų pliusą?
(A): Ne, negaliu. Jei turėčiau dabar vaiką, aš neleisčiau jo skiepyti. Jei reiktų, aš pakeisčiau pavardę, pervažiuočiau į kitą valstiją. Dingčiau su visa šeima. Yra kelių kaip apeiti sistemą, tik reikia juos žinoti. Jūs galite remtis savo religiniais įsitikinimais ir tokiu pagrindu būti atleisti nuo skiepijimosi. Tai galima visose valstijose.

(K):Tuo tarpu, vaikai skiepijami ir lyg tai visai sveiki.
(A):Labai svarbus žodis „lyg tai“ . O kaip tie vaikai, kurie nesugeba sukoncentruoti dėmesio mokyklose? O kaip tie vaikai, kuriems kyla pykčio pliūpsniai? O kaip tie vaikai, kurie negali panaudoti visų savo proto gebėjimų? Aš žinau daug priežasčių tam, bet skiepai – pagrindinė. Aš nerizikuočiau. Aš nematau priežasčių rizikuoti. Jei sąžiningai, tai aš nematau ir priežasčių leisti vyriausybei spręsti už mus. Žodžių derinys „valstybinė medicina“, iš mano patirties, dažnai prieštarauja pats sau. Arba viena, arba kita, bet ne kartu.

(K): Tegul sprendžia kiekvienas už save pats.
(A): Taip. Leiskite tiems, kurie nori skiepytis, tai daryti. Leiskite tiems, kurie to nenori, atsisakyti. Bet, kaip jau anksčiau sakiau, nėra galimybės rinktis ten, kur nėra nieko, išskyrus melą. Ir kadangi tai liečia vaikus, sprendimus priima tėvai. Tiems tėvams ir reikalinga ši dozė tiesos. Ką galima pasakyti berniuko, mirusio nuo skiepo DPT, tema? Kokią informaciją gavo jo tėvai? Ji buvo gerai išfiltruota. Tai nebuvo tikra informacija.

(K): Medicinos rato atstovai unisonu kartu su spauda gąsdina tėvus siaubais, kurie įvyks tuo atveju, jei vaikai nebus paskiepyti.
(A): Jie bando pristatyti atsisakymą skiepytis kaip nusikaltimą. Jie prilygina jį blogam tėvų pareigų vykdymui. Priešpastatyti tam galima tik informaciją. Kovoti su valdžia visada yra nesaugu. Ir tik jūs galite nuspręsti skiepytis ar ne. Kiekvieno žmogaus atsakomybė turėti savo nuomonę.

Džono Rappoporto žodis po:

Daktaras Markas Rendolas – vakcinų tyrėjo pseudonimas, ilgus metus dirbusio stambių farmacinių kompanijų ir Nacionalinio Sveikatos Instituto laboratorijose. Markas išėjo iš ten šį paskutinį dešimtmetį. Pagal jo žodžius, jis pajuto pasišlykštėjimą skiepais. Kaip žinote, nuo mano „Ne melagingoms naujienoms“ išėjimo pradžios, aš kovoju prieš nemoksliškus ir pavojingus tvirtinimus, kad skiepai yra saugūs ir efektyvūs. Markas yra vienas iš mano informacijos šaltinių. Jis ne didelis mėgėjas kalbėti, bet paskutinių mėginimų padaryti skiepus privalomais šviesoje, jis nusprendė pažeisti tylėjimą. Jis gyvena komfortabiliai pensijoje, bet, kaip ir daugelis mano informacijos šaltinių, jis ėmė atsakingai žiūrėti į tai, ką veikė anksčiau. Markas puikiai informuotas apie medicinos kartelio veiklos mąstą ir jo depopuliacijos planus, protų kontrolę ir bendrai gyventojų sveikatos susilpninimą.