Meniu
Asmeninė anketa Prisijungimas ir registracija
Atgal Pagrindinis » Ligos, Mutacijos » 2017 » Gruodžio » 7

Apie skiepų gamybos pasekmes

Nedaug kam žinoma apie baisias pasekmes, kurių galima susilaukti, įvedus į organizmą svetimus žmogui gyvūnų audinius (DNR ir RNR) ir apie autoimunines reakcijas, kurias jie gali sukelti.

Apie skiepų gamybos pasekmes

Mažai kam žinoma, kad vakcinos slopina imunitetą ir gali tapti vėžio, leukemijos priežastimi ir netgi gali būti susijusios su AIDS rašo ruslekar.info.

Daug kam apskritai nežinoma (kadangi niekas jiems nepasakė), kad skiepai auginami gyvūnų organuose ir turi tų gyvūnų DNR ir RNR.

Skiepai yra kraujo produktai ir yra pavojingi mūsų imuninei sistemai. Medicinos literatūroje pilna pranešimų, kurie sieja skiepus su daugeliu ligų. Tai ir priežastiniai, ir laiko ryšiai tarp vakcinų ir susirgimų.

Tačiau žmonės klaidingai mano, kad jeigu skiepai paskiriami pagal įstatymus, tai vyriausybė įsitikina jų saugumu ir efektyvumu.

Kasdien milijonams vaikų įvedamos toksiškos medžiagos, išaugintos gyvūnų organuose, pagamintos iš vėžinių ląstelių, abortuotų vaisių ir kitų nuodingų substancijų.

Labai mažai kas domisi, iš kur imami virusai ir kaip jie auginami laboratorijose. Jei kas nors užduotų šiuos pakankamai jautrius klausimus, tai labai daug sužinotų apie skiepų gamybą.

Norime įspėti, kad svarstymas apie skiepų gamybą jautresniems skaitytojams gali sukelti šleikštulį. Vakcinos daromos iš pačių bjauriausių ir purviniausių medžiagų.

Vakcinų gamybos „katilas“ pilnas supuvusių sulčių iš organizmų, kurie buvo užkrėsti ir išskyrė pūlingus sekretus. Mokslas renka tas atliekas, vildamasis sukurti skiepus, kad būtų „užkirstas kelias“ ligai, o mes esame kvailinami – juk skiepai iš tikrųjų tiktai didina sergamumą.

Mažai kam žinoma, kad vakcinos slopina imunitetą ir gali tapti vėžio, leukemijos priežastimi ir netgi gali būti susijusios su AIDS.

Pirmas dalykas – patogeniški, ligas sukeliantys virusai neauga sveikoje aplinkoje. Jeigu organizme egzistuoja normalios sąlygos, ligas sukeliantys virusai ir bakterijos ten paprasčiausiai neaugs. Pavyzdžiui, hepatito virusas neauga nei ant asfalto, nei sveiko žmogaus organizme.

Kad galėtų sukurti vakciną, gamintojas turi iš kažkur gauti tą virusą, dėl jis ima jį iš sergančių hepatitu. Pirmosios hepatitinės vakcinos aštuntame dešimtmetyje buvo auginamos homoseksualistų kraujyje, kadangi pastarieji turėjo aukštą sergamumo hepatitu lygį.

Šiandien gamintojai ištobulėjo, jie paprasčiausiai paima sergančių hepatitu išskyras ir kultivuoja virusą. Kokias išskyras? Pasitelkite vaizduotę: šlapimas, kraujas, išmatos, pūliai ir kitos išskyros. Vakcinų gamyboje viskas praverčia. O ką, beje, manote apie lavono organus ar apie kraują žmonių, mirusių nuo hepatito?

Kai tik virusas išskirtas, jis turi būti auginamas nuodingoje terpėje. Jūs juk prisimenate – patogenai neauga sveikuose audiniuose?

Naudojami gyvūnų audiniai ir organai, sujungti su atitinkama kultūrine terpe ir „maistingomis medžiagomis“. Žiurkėnų jauniklių inkstų ląstelės, beždžionės inkstai, abortuoto vaisiaus audiniai (skiepų nuo raudoniukės RA 27/3 gamybai) ir kiti gyvūnų organai. Prisiminkite, kad visa tai – svetima žmogui gyvūniška genetinė medžiaga, padaranti vakcinas tokiomis pavojingomis.

Kai tik virusai išauga, juos inaktyvuoja formaldehidu, stipriu kancerogenu, arba kitais agentais. Prie vakcinų pridedamos kitos medžiagos, didinančios jų aktyvumą: gyvsidabris, fenolas, aliuminis, antibiotikai.

Visos šios medžiagos yra sintetinės, nenatūralios, imunosupresyvios, o kai kurios netgi kancerogeniškos.

Vakcininės „limfos“ gamyba – pagrindinė laboratorinės skiepų gamybos užduotis.

Kaip jau buvo sakyta, virusai neauga sveikuose organizmuose, dėl to naudojami sergantys. Pavyzdžiui, atrinktos vėžiniams eksperimentams pelės negali susirgti vėžiu iki to laiko, kol jų nepasodins ant atitinkamos dietos. Tai reiškia, kad mes negalime susirgti vėžiu, kol teisingai maitinamės.

Taigi, pirmieji virusai išauginami toksiškose terpėse, kurios palaiko jų aktyvumą, metabolizmą ir augimą. Daugelis patogenų auga anaerobinėse (be deguonies) sąlygose ir žūsta, kontaktuodamos su deguonimi.

Atitinkamai pas tuos, kurie teisingai maitinasi ir daro kvėpavimo pratimus, į audinius patenka daugiau deguonies ir patogenai negali ten augti.

„Viskas priklauso nuo sąlygų“ – pripažino Pasteras mirties patale. O vakcinose daug nenatūralių ir nuodingų komponentų, kurių mes niekad neįvestume sąmoningai į savo organizmus. Sveikas protas negali leisti įvesti virusus, kurie išaugo nuodinguose gyvūnų audiniuose.

Vakcinos yra biologiniai agentai, sukurti iš ligotų organų – tiek žmonių, tiek gyvūnų. Šie toksinai įvedami žmogui tam, kad padidėtų specifinių ligų antikūnių kiekis ir šitaip susiformuotų imunitetas. Tačiau mokslininkai labai miglotai įsivaizduoja, kas yra imunitetas ir kas būtent stiprina imuninę sistemą.

Maitinimasis – štai raktas į bet kurią imuniteto programą, tačiau mokslininkai ignoruoja maitinimąsi (žolelės, vitaminai, maisto produktai), kadangi skiepai nepalyginamai pelningesni.

Vakcinos gaminamos labiau dėl organizmo sensibilizacijos, nei dėl imunizacijos, kadangi jose esama daugumos toksiškų medžiagų, kurios sukelia tokias reakcijas kaip alergija ar anafilaksija.

Alergija ir/arba anafilaksija – tai tiesiog sunkios hiperjautrumo reakcijos į medžiagas, kurios sudaro skiepus. Visi skiepai slopina nervinę sistemą ir turi kenksmingų komponentų, kurie sukelia tokio tipo reakcijas.

Bet kaip gi gali tuomet susilpnėjusi imuninė sistema suformuoti imunitetą ligoms?

Mes paprasčiausiai apkvailinti, jeigu manome, kad tai įmanoma. Skiepai neužkerta kelio ligoms. Jie užkerta kelią sveikatai.

Naujausias Pasaulio naujienas kitaip... skaitykite Paranormal Telegram kanale. Jei manai, kad mano darbas yra naudingas, pasidalink, prenumeruok, padėkok ar paremk...

Niekas neišdrįso palikti komentaro. Registruokitės.
Būkite pirmi, kurie pasidalins savo nuomonėmis su kitais. Prisjungus galite komentuoti anonimiškai, po komentaro apačioje paspaudę Anonimas.
avatar
PASKUTINĖS NAUJIENOS:
27.05.2022 laikas 22:00 Kineziterapeutė apie nugaros skausmą: „Gulėjimas gali tik dar labiau pakenkti“

Nugaros skausmas – viena dažniausiai daugelį žmonių užklumpančių sveikatos problemų, prie kurios paplitimo šiandien prisideda ir nepakankamas fizinis aktyvumas, ir sėdimas darbas. Kineziterapeutė Simona Povelauskienė pastebi, kad, nepaisant sparčios mokslo ir medicinos pažangos, nugaros ska...

Skaityti daugiau

26.05.2022 laikas 20:14 Aiškėja daugiau neigiamo Covid vakcinos poveikio ir slėpimo atvejų
Nors didžioji žiniasklaida ir Didžioji farmacija deda visas pastangas, kad medikai ir nukentėję pacientai nekalbėtų apie neigiamą "Covid" vakcinų poveikį, apie šiuos atvejus pradedame girdėti vis dažniau, nes jų skaičius tampa per didelis, kad būtų galima į jį nekreipti dėmesio....

Skaityti daugiau

26.05.2022 laikas 19:41 Nereikia panikuoti dėl beždžionių raupų

Žinomas epidemiologas ir kardiologas daktaras Peteris McCulloughas (Peter McCullough) sakė visuomenei išlikti ramiai pasirodžius pranešimams apie dar vieną virusų protrūkį, šį kartą dėl beždžionių raupų viruso

...

Skaityti daugiau

24.05.2022 laikas 20:48 Kodėl špinatai turėtų atsidurti mitybos racione?
Špinatai – lapinė daržovė, kurią lengva rasti beveik bet kurioje maisto prekių parduotuvėje. Špinatus galima vartoti įvairiais būdais: valgyti virtus arba žalius, dėti į salotas ar trintus kokteilius. Tai ne tik skani, bet ir sveikatai naudinga daržovė, turtinga vitaminais bei mineralinėmis medžiago...

Skaityti daugiau

23.05.2022 laikas 18:24 ATSKLEISTA: Vuchano laboratorija atliko beždžionių raupų tyrimo rezultatus

Liūdnai pagarsėjusio Vuhano virusologijos instituto mokslininkų paskelbtame moksliniame žurnale buvo paskelbtas neseniai atliktas beždžionių raupų tyrimas, kuriame, kaip paaiškėjo, buvo naudojamasi funkcijos padidinimo tyrimais - prieštaringai vertinamu patogenų tyrimo metodu, galinčiu padidinti ...

Skaityti daugiau

27.05.2022 laikas 22:10 Receptai | Patiekalai Džiovintų vaisių ir riešutų duona (video)
Į dubenį su miltais suberkite džiovintus vaisius. Išmaišykite. Paruoštą mišinį ir smulkintus riešutus berkite į kiaušinių plakinį ir gerai išmaišykite iki vientisos masės.

Skaityti daugiau

26.05.2022 laikas 08:25 Receptai | Patiekalai Labai skanus sveikas bananų ir rabarbarų pyragas su aliejumi be pieno

Šis rabarbarų ir bananų pyragas su aliejumi yra labai skanus ir sveikas. Jis yra gamintas be pieno, su kokybiškais riebalais, su labai nedideliu kiekiu cukraus. Ciberžolė taipogi pasižymi priešuždegiminėmis bei antioksidacinėmis savybėmis. Tikrai fantastiškas vasariškas desertas!

...

Skaityti daugiau

26.05.2022 laikas 08:12 Receptai | Patiekalai Charčio sriuba su kiaulienos faršu ir pupelėmis

Labai skani, šiek tiek aštrumo turinti charčio sriuba su kiaulienos faršu ir pupelėmis! Ji gaunasi labai soti ir sušildanti! Gal tai ir nėra originali charčio, bet mūsų šeimai ši interpretacija yra labai skani. Būtinai pamėginkite pasigaminti ir Jūs, šios puikiai pavykstančios sriubos.

...

Skaityti daugiau