Kaip Amerika eina iš proto nuo antidepresantų

Pastaruoju metu tarp amerikiečių paauglių vis labiau populiarėja taip vadinami – farma-vakarėliai.

Dalyviai atsineša su savimi ištisas saujas tablečių, dažniausiai psichotropinių preparatų, ir suberia jas į vieną bendrą didelį dubenėlį. Vėliau belieka tik imti jas iš ten ir griaudint muzikai užsigerti alkoholiu. Suprantama, dažnai pasitaiko perdozavimo atvejų, tame tarpe ir tokių, kurie baigiasi mirtimi. Taip kad vyresnių klasių mokinių tėvams už Atlanto vis dažniau rekomenduojama vaistus rakinti.

Visur antidepresantai

Apskritai amerikiečiai užima tvirtą pirmą vietą pasaulyje pagal vaistų vartojimą. Amerikai tenka trečdalis visų pasaulyje nuperkamų vaistų bendrai 300 milijardų dolerių sumai per metus.

Dažniausiai išrašomų medikamentų trejetui priklauso lengvai sukeliantys priklausomybę antidepresantai ir opijaus pagrindu sukurti nuskausminamieji, kas leidžia specialistams kalbėti apie tai, kad nacija tvirtai sėdo ant legalių narkotikų.

Tyrimų kompanijos IMS Health duomenimis, Amerikoje, kurioje gyvena 320 mln gyventojų, kasmet išrašoma 250 mln receptų antidepresantams. Pavyzdžiui, tarp 40-50 metų amžiaus moterų, ant antidepresantų sėdi beveik kas ketvirta.

Dar 1994 metais žurnalistės Elizabet Vurcel autobiografinė knyga „Prozako nacija) akimirksniu tapo Amerikoje nacionaliniu bestseleriu, juk pagrindinėje herojėje save galėjo atpažinti kas trečias amerikietis. Nuo to laiko situacija pablogėjo – per pastaruosius 20 metų antidepresantų pardavimai JAV išaugo 400%.

Medicinos žurnalistė Britani Stepniak pasakoja:

- Dėl masinės reklamos ir farmacijos kompanijų nesąžiningumo susidarė visiškai neteisinga nuomonė apie pačių populiariausių antidepresantų poveikį ir galimas pasekmes. Kalba eina apie zoloftą, prozaką ir seleksą. Siaubinga tiesa slypi tame, kad neretai negatyvūs šalutiniai efektai viršija naudą, gaunamą iš vaistų. Kaip liudija nepriklausomi tyrimai, pozityvūs rezultatai pasiekiami tik kas trečiu atveju.

O dabar palyginkite su šalutinių efektų sąrašu: svorio padidėjimas, nemiga, naktiniai košmarai, galvos skausmas ir svaigimas, problemos su regėjimu. Praktiškai pas visus geriančius tas tabletes sumažėja lytinė potencija, net iki visiško seksualinių funkcijų sunykimo. O neretai ilgas antidepresantų vartojimas veda į dar gilesnę depresiją.

Šiuo metu apskritai prieinama iki to, kad antidepresantai gali sukelti ekologinę katastrofą. Kai kuriuose Amerikos vandens telkiniuose aptikti medikamentų pėdsakai. Tame tarpe ir to paties prozako. Ir tai anaiptol ne technogeninių avarijų pasekmės. Vaistai patenka į upes kartu su kanalizacijos atliekomis.

Šių preparatų koncentracija daugelio amerikiečių organizme tokia, kad vaistai nustoja kaip reikiant įsisavinti ir eina „kiaurai“ organizmą. O valymo įrenginiai – filtrai ir biologinio valymo kompleksai – nepritaikyti sulaikyti tokio pobūdžio teršalus.

Benzodiazepinai – heroino giminaičiai

Neseniai JAV ir Anglijoje kilo grandiozinis skandalas: pasirodo, dar 1982 metais mokslininkai įspėjo, kad trankvilizatorių, ar, paprasčiau tariant, raminančių vaistų vartojimas kelia padaro smegenyse tuos pačius pokyčius, kaip ir chroniškas alkoholizmas. Tada buvo planuojami plataus masto šio efekto tyrimai, tačiau dėl nežinomų priežasčių mokslininkai negavo reikiamo finansavimo.

Negana to, populiarių raminamųjų iš benzidiazepinų klasės vartojimas, trunkantis daugiau kaip 3-4 savaites, sukelia tą patį fiziologinį įpratimą, kaip ir vartojant heroiną. Atsiranda ir atitinkamų pašalinių reiškinių: haliucinacijos, galvos skausmai, traukuliai ir netgi mirtis.

-Degina taip, tartum tau į stuburo smegenis būtų įkištas plikas elektros laidas – skausmas eina per stuburą iki rankų ir kojų pirštų galiukų. – pasakoja apie savo pojūčius būtent tokius vaistus vartojantis pacientas.

Su heroinu benzodiazepinus sieja ir tokia savybė, kad nuo jų prakyiškai neįmanoma „nušokti“.

- Mano galvoje tarsi kažkas šaukė: išgerk dar-dar-dar šitų tablečių. – dalinasi savo įspūdžiais pacientė, mėginusi atsisakyti vaistų. – Patekau į tokią gilią depresiją, kad susipjausčiau sau venas. O juk net neprisimenu, kaip tai padariau.

-Staigiai atsisakius šių medikamentų, didelė rizika, kad prasidės epilepsiniai priepuoliai, ištiks insultas, infarktas ir prasidės haliucinacijos. – patvirtina daktaras Stivenas Melimis.. – Jūs atsibundate išpiltas šalto prakaito ir jus taip krečia, tarsi širdis tuojau iššoks iš širdies. O prasideda viskas pakankamai nekaltai: dėl streso, patiriamo darbe, daktaras išrašo raminamųjų. Kelios dienos – ir jaučiatės puikiausiai. Po savaitės ar dviejų stresas darbe pasikartoja ir jūs vėl griebiatės medikamentų, ir vėl pakanka kelioms dienoms. Tačiau nemalonumai darbe kartojasi vis dažniau ir jau po kelių mėnesių jūs suprantate, kad tabletes ryjate kiekvieną dieną.

Problema slypi tame, kad trankvilizatorius išrašo nuo nervų sutrikimo ir nemigos, tačiau kuo ilgiau juos geriate, tuo daugiau nervinatės ir prasčiau miegate. Vadinasi, visą laiką reikia didinti dozę. Finaline priklausomybės stadija gydytojai laiko depersonalizaciją, kuri pasireiškia kaip domėjimosi gyvenimu praradimu ir dažnai baigiasi savižudybe.

Nuskausminamieji

Nemaža dalis JAV išrašomų nuskausminamųjų ne šiaip panašūs į narkotikus. Tie preparatai, tiesą sakant, ir yra narkotikai. Vyriausybinio susirgimų kontrolės centro duomenimis, kiekvienais metais Amerikoje parduodama tiek opijaus pagrindu pagaminamų nuskausminamųjų, kad ištisą mėnesį visi suaugę šalie gyventojai gali kasdien gauti po mirtiną dozę pusiau sintetinio opijato hidrokodono.

Taip kad nėra nieko nuostabaus, kad kiekvienais metais nuo perdozavimo nuskausminamaisiais miršta 15 000 amerikiečių. Daugiau nei nuo heroino ir kokaino drauge sudėjus.

Ten, kur narkotikai, tegu ir legalūs – visada suklesti kriminalas. Ir štai prieš porą metų Floridos policija per specialią operaciją išaiškino ištisą vienadienių klinikų tinklą. „Tablečių fabrikų“ darbas vyko pagal labai paprastą schemą: visoje valstijoje trumpam laikui, dažniausiai kelioms dienoms, kad nespėtų suuosti policija, atsidarydavo taip vadinami Kovos su skausmu centrai, kurių vienintelė funkcija buvo pardavinėti receptus nuskausminantiems preparatams. Apsipirkti pagal tokį receptą teoriškai buvo galima bet kurioje vaistinėje, tačiau organizatoriai primygtinai rekomendavo daryti tai tiktai patikrintose vietose, kad nusikalstama schema ilgiau nesukeltų įtarimų.

Tyrimas atvėrė amerikiečiams akis į du nemalonius faktus. Pirma: iki 70% opiatų keliauja tiesiai į juodąją rinką. Antra: narkomafija aptiko naują nišą ir įtraukė vaistines į savo veiklos sferą. Dėl ko jau šiandien apie 12 milijonų amerikiečių naudoja nuskausminamuosius ne medicininiais tikslais. Per pirmuosius dešimt šio šimtmečio metų legalių opiatų pardavimai padidėjo keturis kartus ir tiek pat padidėjo mirčių nuo perdozavimo atvejų. Kasmet greitosios pagalbos iškvietimų, susijusių su perdozavimu nuskausminamaisiais priskaičiuojama maždaug apie pusę milijono.

Panacėja nuo DSHS?

Įsijautę į tokį gana abejotiną suaugusių žmonių gydymą psichoaktyviais medikamentais, amerikiečiai atkreipė dėmesį ir į vaikus. Šiuo atveju kalba visų pirma eina apie vaistus nuo DSHS – dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sindromo. Tokie vaistai atseit padeda pagerinti mokinių pažangumą.

Per paskutinius 10 metų DSHS diagnozė skelbiama vis dažniau. Ir štai jau trečdalis amerikiečių tėvų įsitikinę, kad jų vaikai geriau mokysis, jeigu vartos preparatus nuo DSHS, net jeigu tems vaikams su galva viskas puiku.

Psichoaktyvūs medikamentai veikia dar nesusiformavusią vaikišką psichiką visiškai neprognozuojamu būdu. Vienas iš tyrimų parodė, kad 14% pacientų antidepresantai sukelia periodiškus agresijos priepuolius. Vienas 12-metis tyrimo dalyvis pastoviai sapnavo, kaip užmuša iš pradžių savo klasiokus, o paskui ir save. Nepaprastai realistiški košmarai kartojosi iki to laiko, kol berniukas nesiliovė vartoti tablečių.

O Beti Henderson internetiniame portale „Istorijos apie antidepresantus“ surinkti duomenys apie tai, kad daugumoje mokyklinio smurto neprognozuojamų protrūkių atvejų mažamečiai nusikaltėliai vartojo psichoaktyvius preparatus. Šaudymas Alabamos mokykloje 2011 lapkričio 7 – nusikaltėlis gėrė vaistus nuo depresijos ir DSHS. Įkaitų paėmimas Niujorko mokykloje 2010 lapkričio 9 dieną – jaunasis nusikaltėlis gėrė antidepresantus. Žudynės Masačiusetse 2010 balandžio 28 dieną – vėl vaistai nuo depresijos ir DSHS.

Keistas gaunasi gydymas. Tiek vaikų, tiek suaugusių. Ir ši problema būdina ne tik Amerikai, tačiau būtent ten ji pasireiškia ryškiausiai.