Kepenys – didžiausia cheminė laboratorija. Iš virškinimo trakto į kepenis patekęs kraujas yra išvalomas nuo įvairių cheminių medžiagų, toksinų, neutralizuojami kraujyje esantys pavojingi medžiagų apykaitos produktai. Kepenys sintetina baltymus, sintezuoja ir kontroliuoja cholesterolio kiekį, jose kaupiamas glikogenas, reikalingas gliukozės kiekiui palaikyti ir dar daug kitų funkcijų atlieka šis stambiausias parenchiminis vidaus organas.
Gana dažna ir sparčiai plintanti dėl šiuolaikinės gyvensenos ypatumų (fizinio pasyvumo, netinkamos mitybos) kepenų liga – nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga (kepenys tampa „riebios“, todėl, kad jos gamina daugiau riebalų nei organizmui reikia ir todėl riebalai ima kauptis kepenyse). Sveikose kepenyse riebalų yra ne daugiau kaip 5 proc. jų svorio. Manoma, kad šia liga serga apie 20–40 proc. Vakarų Europos gyventojų. Dažniausiai šios ligos rizikos grupei priklauso nutukę asmenys (obuolio tipo), taip pat asmenys turintys padidėjusį cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje, kurie serga cukriniu diabetu ir kurių aukštas kraujospūdis. Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos komplikacijos – kepenų cirozė ir kepenų vėžys.
Mokslininkai teigia, kad didžiausi rizikos veiksniai nealkoholiniai suriebėjusių kepenų ligai atsirasti – per didelis suvartojamų angliavandenių, sočiųjų riebalų rūgščių kiekis ir fizinis pasyvumas. Žurnalo ,,Comprehensive Physiology“ publikacijoje rašoma, kad fizinis aktyvumas yra pirminė prevencija prieš 35 lėtines ligas (II tipo cukrinis diabetas, periferinių arterijų ligos, hipertenzija, insultas, giliųjų venų trombozė, kognityvinė disfunkcija, depresija ir nerimas, osteoporozės, osteoartrito, reumatoidinis artritas, gaubtinės žarnos vėžys, krūties vėžys, tulžies pūslės ligos), tarp kurių ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.
Nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą galima įveikti, teigia Japonų mokslininkai. Hashida su kolegomis nustatė, kad veiksmingai suriebėjusias kepenis atstato reguliariai atliekami fiziniai pratimai. Mokslininkai sako: jei norite išvalyti vieną iš svarbiausių žmogaus organų – kepenis nuo blogųjų riebalų, 12 savaičių, tris kartus per savaitę po 40–45 min. atlikite fizinius pratimus su svoriais (svoris turi būti apie 50–75 proc. nuo maksimaliai pakelto svorio). Geriausiai tinka pratimai kurių metu dirba patys stambiausi raumenys. Per 45 min. treniruotę rekomenduojama atlikti 3–7 skirtingus pratimus.
„Journal of Hepatology“ publikacijoje rašoma, kad dietos ir aerobinių ištvermės pratimų (spartus ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, slidinėjimas ir kita) derinys sumažino tiriamųjų bendrą kūno riebalų kiekį ir riebalų kiekį kepenyse. Nustatyta, kad tiriamiesiems sergantiems nealkoholine suriebėjusių kepenų liga po 9 mėnesių riebalų kieks kepenyse sumažėjo 31 proc. Ilgai trunkančių fizinių pratimų metu pagrindinis energijos šaltinis yra angliavandeniai ir riebalai. Manoma, kad aerobiniai pratimai sukelia lipidų ir lipoproteinų koncentracijos pokyčius, pakeisdamos fermentų, veikiančių lipoproteinų sintezės transporto ir katabolizmo procesuose, aktyvumą. Pagrindiniai fermentai, kurių aktyvumas kinta dėl fizinių pratybų, yra lipoproteinlipazė, kepenų lipazė ir lecitincholesterolaciltransferazė.
Mokslininkai vienareikšmiai teigia, kad nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą įveikti (išvalyti kepenis nuo blogųjų riebalų) padeda kasdieniai fiziniai pratimai (ugdantys aerobinę ištvermę ir jėgos pratimai), sveika mityba (sumažinti sočiųjų riebalų rūgščių kiekį, riboti paprastųjų angliavandenių – cukraus, baltų miltų gaminių, saldžių gėrimų vartojimą), žalingų įpročių vengimas (alkoholio, tabako), kai kuriais atvejais reikalingas ir medikamentinis gydymas.
