Karo Paslaptys | Trečias Reichas:

Likus savaitei iki 1942-ųjų Kalėdų kapitonas Leifas Tronstadas surinko šešis žmones, kurie turėjo išvykti į Vokietijos užimtą teritoriją. Kaip ir jis, visi operacijos „Gunnerside“ („Šauliai“) dalyviai buvo norvegai, ištremti į Didžiąją Britaniją po to, kai naciai įsiveržė į jų šalį.

Kad ir koks baisus ir tragiškas būtų kiekvienas istorijos etapas, jis palieka ne tik pasaulio masto pėdsakų, bet ir atgarsių buities, kultūros ir meno srityse. Tai gerai matoma įvairiose nacistinės Vokietijos - vadinamojo Trečiojo reicho - kolekcijoje. Pavyzdžiui, to meto šaltuosius ginklus itin mėgsta šiuolaikinės istorijos kolekcininkai.

Dar vienas dokumentas liudija, kad JAV per šaltąjį karą visiškai rimtai rengėsi radioaktyviosiomis medžiagomis nunuodyti sau nepalankius užsienio valstybių lyderius. Apie tai Vašingtone pradėta galvoti vos pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, nes tuo metu JAV prarado įtaką ir kontrolę pernelyg daug šalių. Be to, 5-ojo dešimtmečio pabaigoje JAV buvo vienintelė branduolinė valstybė, ir šis planas tapo „naujosios kovinių veiksmų koncepcijos" dalimi.

JAV centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) kiek nelauktai paviešinus dalį dokumentų, paaiškėjo informacija apie valdybos siekį atlikti žymių kai kurių pasaulio valstybių politikų ir visuomenės veikėjų atentatą. Dokumentai liudija CŽV operacijas užsienio šalyse, žvalgybą SSRS ir Kinijoje, planus nužudyti konkrečius asmenis.

Atskleisti dokumentai patvirtino, kad Didžioji Britanija bandė išlaisvinti buvusį Hitlerio padėjėją Rudolfą Hessą, bet to neleido TSRS. Kalbama apie 1973 -1974 metų įvykius, kai R. Hessas aštuonerius buvo likęs paskutinis kalinys sąjungininkų kariniame kalėjime Špandau, Berlyne, kuriame praleido 30 metų.

Aparatas, kurį nacių lyderis Adolfas Hitleris naudojo siųsti užšifruotiems pranešimams savo generolams, penktadienį buvo įjungtas šalia savo amžininko britų „superkompiuterio“, padėjusio atskleisti jo paslaptis, stebint veteranams kriptologams, kurių kruopštus darbas padėjo užbaigti Antrąjį pasaulinį karą.

Lenkijoje planuojami nauji buvusios nacistinės Vokietijos sausumos pajėgų būstinės Mamerkuose (Varmijos-Mozūrų vaivadija) tyrimai. Kaip praneša Tvn24.pl, čia rastos ertmės po pamatais, kurioms ištirti Mamerkų muziejus ir gavo leidimą.

Prieš septyniasdešimt metų gegužės 10 dieną Šiaurės Italijos miške partizanai įvykdė mirties bausmę Benito Mussolini – taip pasielgė sutrukdę diktatoriaus bandymui kirsti sieną su Šveicarija.

Antrasis Osvencimo koncentracijos stovyklos komendantas SS obersturmbannfiureris Artūras Liebehenšelis (nuotraukoje su SS obersturmfiurerio skiriamaisiais ženklais). Nuotr. iš asm. aut. albumo

Kiekvienas patiekalas galėjo būti paskutinis jos gyvenime. Baigusios valgyti prėskus vegetarinius valgius 25 m. amžiaus Margot Wolk ir jaunos jos kolegės apsipildavo ašaromis ir pasikūkčiodamos verkdavo, džiaugdavosi, kad liko gyvos.

2015 metų sausio 27 dieną sukanka 70 metų nuo tos dienos, kai Sovietų Sąjungos Raudonoji armija, tęsdama Europos “išvadavimo” žygį, Lenkijos teritorijoje išlaisvino dar likusius gyvus vokiečių įsteigtos Osvencimo (lenkiškai Oświęcim, vok. Auschwitz, idiš Ošpicino) koncentracijos stovyklos kalinius (7650 žmonių, iš jų 96 Sovietų Sąjungos piliečius). 2005 metų lapkrityje JTO priėmė sprendimą visame pasaulyje minėti sausio 27 dieną, kai buvo išlaisvinta Osvencimo koncentracijos stovykla, kaip Holokausto dieną.

Į pensiją išėjęs vokietis inžinierius Peteris Lohras teigia nacių iškastame tunelyje aptikęs atomines bombas, kurias Adolfo Hitlerio parankiniai paslėpė Antrojo pasaulinio karo metais.

Lobių ieškojimas – toli gražu ne (vien) vaikų žaidimas. Ypač – Žemutinėje Silezijoje, kur negesta viltis aptikti nacių „auksinį traukinį“.

Po Antrojo pasaulinio karo daugelis holokausto organizatorių bei kitų karo nusikaltėlių tikėjosi likti nepastebėti. Kai kurie jų pasikeitė dokumentus arba paspruko į kitas šalis, kur planavo laimingai nugyventi likusį gyvenimą. Jie nežinojo, kad juos jau seka teisingumo siekiantys nacių medžiotojai.

2008-ųjų lapkritį 10 islamistų grupuotės „Lashkar-e-Taiba“ narių įvykdė 12 kruvinų išpuolių, per kuriuos žuvo 164 žmonės, dar 300 sužeista. Per beveik 60 valandų trukusią destrukciją jie atsilaikė prieš šimtus geriausiai apmokytų Indijos karinių pajėgų karių, kol galiausiai žuvo arba buvo sulaikyti.